Savanorystės tarp darbuotojų skatinimo svarba: prasmę jaučiantys komandos nariai ir grąža bendruomenei

DPD nuotr.
DPD nuotr.

Savanorystė yra vienas iš būdų įprasminti savo kasdienybę bei prisidėti prie teigiamų permainų mūsų aplinkoje. Tačiau naujausi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys rodo, kad Lietuvoje savanoriauja vos 15 proc. žmonių. Ekspertai sako, kad padėti įtraukti gyventojus į šią veiklą gali ir įmonės, skatinančios savo darbuotojus savanoriauti. Tai darančios siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ atstovės pasakoja, kokią naudą ši veikla teikia ne tik visuomenei, bet ir patiems darbuotojams bei įmonei.

Tinkamų sąlygų darbuotojams savanoriauti sudarymas yra vienas iš būdų, padedančių motyvuoti ir įgalinti personalą. Net 81 proc. kartu su kolegomis savanoriavusių darbuotojų teigia, kad tai stiprina kolektyvo ryšius, parodė tarptautinės įmonės „UnitedHealth Group" apklausa.

Tuo pat metu dar 60 proc. žmonių, kurie didžiuojasi savo darbovietėje vykstančiomis savanorystės programomis, yra labiau įsitraukę į savo darbą, atskleidė minėtas tyrimas.

„DPD Lietuva" personalo vadovė Aušra Delonaitė akcentuoja, kad tiek tyrimai, tiek įmonės patirtis rodo, jog savanorystė – darbuotojus visapusiškai praturtinanti veikla.

„Šiandieninis pasaulis yra pilnas įvairiausių karjeros ir savirealizacijos galimybių, todėl šiuolaikiniai žmonės nebenori tiesiog dirbti. Jie nori užsiimti naudinga, vertę kuriančia veikla. Tad darbuotojų pastūmėjimas savanoriauti – viena iš galimybių į darbo aplinką įnešti dar daugiau prasmės, tuo pat metu skatinant personalą keisti savo įpročius, dažniau susimąstyti apie visuomenę ir stokojančius jos narius", – sako įmonės personalo vadovė.

Pokyčius katalizavo aplinkybės

Anot A. Delonaitės, įvairios iniciatyvos, skatinusios „DPD Lietuva" darbuotojus užsiimti labdaringa ar savanoriška veikla buvo organizuojamos ir anksčiau, tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, tai daryti nuspręsta nuosekliai.

„Savo misijoje esame įsipareigoję įsitraukti į bendruomenės gyvenimą bei prisidėti prie teigiamų permainų aplink mus. Todėl skirtingos iniciatyvos, pavyzdžiui, nuolatinis dalyvavimas „Vaikų svajonių" akcijose, pagalba benamiams gyvūnams ir kt., mūsų organizacijoje gyvuoja jau seniai. Vis dėlto jautėme, kad visuomenei galime duoti dar daugiau, o Rusijos invazija į Ukrainą šį norą katalizavo. Todėl sutarėme, jog savo indėlį įneš visi – kolektyvas skirs savo laiką, o bendrovė – apmokamą laisvą dieną savanoriškai veiklai", – teigia „DPD Lietuva" personalo vadovė.

Daugiausiai žmonių savanoriauja „Maisto banke"

Pašnekovė pratęsia, kad šiuo metu nemaža dalis kolegų savanoriauja individualiai, savo laiką skirdami plačiam spektrui iniciatyvų, pavyzdžiui, „Raudonajam kryžiui", gyvūnų prieglaudoms ar su pagalba Ukrainai susijusioms organizacijoms. Tiesa, jos teigimu, didžiausia komandos dalis savanoriauja „Maisto banke".

„Su „Maisto banku" bendradarbiaujame jau kurį laiką, netiesiogiai teikiame šiai labdaros organizacijai logistikos paslaugas. Tad įmonei pradėjus skatinti darbuotojų savanorystę, ėmiau domėtis galimybėmis suburti didesnį skaičių kolegų, norinčių tai daryti kartu. Galiausiai nusprendėme, kad galėtume pagelbėti „Maisto bankui", savanoriaudami maisto rūšiavimo sandėlyje", – sako A. Delonaitė.

Ji pažymi, kad vienos pamainos „Maisto banke" metu yra reikalingi 7-8 savanoriai, rūšiuojantys čia atkeliaujantį maistą.

„Tai – reikšmingas darbas, prisidedantis prie labdaros organizacijos misijos įgyvendinimo, leidžiantis maistu aprūpinti jo stokojančius Lietuvos gyventojus. Tik pradėję savanoriauti, iš pradžių kartais surinkdavome net dvi pamainas, t.y. 14-16 žmonių. Šiuo metu dažniausiai į „Maisto banką" vyksta iki 10 kolegų Vilniuje ir dar pora darbuotojų Kaune. Tad nors entuziazmas kiek sumažėjo, džiaugiamės, kad noras padėti šiuo būdu išlieka ir toliau", – teigia pašnekovė.

Naudą jaučia ne tik bendruomenė ir darbuotojai

Aušra Delonaitė toliau pasakoja, kad „Maisto banke" savanoriaujantys kolegos nuolat keičiasi, pasipildo naujais nariais. Anot pašnekovės, visi jie iš šios patirties išsineša šį tą reikšmingo.

„Komandos nariams po savanoriavimo išsiunčiame anketas su klausimais, kuriose jie gali išsakyti grįžtamąjį ryšį: kas patiko ar nepatiko, kokia to nauda ir kt. Kolegos akcentuoja tris dalykus. Pirma, didelė dalis savanorių sako, kad jie pakeitė savo požiūrį į maisto švaistymą, pradėjo patys bei ragina kitus planuoti pirkinius, tausoti maistą. Be to, darbuotojai savanorystę išskiria kaip būdą užmegzti artimesnį ryšį su kitais kolegomis. Juolab kad dažnai šias komandas sudaro iš skirtingų departamentų atėję darbuotojai. Galiausiai kolektyvas itin vertina darbo aplinkos pakeitimą – tai suteikia jų kasdienybei dinamikos", – sako „DPD Lietuva" personalo vadovė.

Ji priduria, kad savanorystė neša naudą ne tik bendruomenei ar darbuotojams, bet ir pačiai įmonei: „Suprantama, kad norėdami pritraukti motyvuotus darbuotojus ir išlaikyti jų ryžtą, privalome jiems rodyti dėmesį bei rūpestį. Savanoriavimo kultūros puoselėjimas įmonės viduje – vienas iš būdų, padedančių didinti darbuotojų lojalumą, įgalinti komandos narius."