Geriausia dovana – laikas kartu
Galvodami apie kalėdines dovanas brangiems žmonėms dažnai pamirštame, jog vienos svarbiausių dovanų, kurių negalima nusipirkti – dėmesys ir laikas, praleistas kartu. Būtent tokią dovaną praėjusiais metais sirgusiam vaikui padovanojo Kauno miesto „Niekieno vaikai“ savanorė Renata Buinickienė, per šventes budėjusi ligoninėje. Nors nuo tos dienos prabėgo metai, ši patirtis atmintyje itin gyva. „Buvo sunkus laikas, nes vaikutis labai sunkiai sirgo – tuo metu jis buvo tarp čia ir ten. Tačiau man savanorystė yra ne apie mane, tai lyg tarnystė. Tada, kai tu eini pas vaiką, apie save negalvoji, nes turi būti dėl jo“, – sako savanorė.
Nors būti šalia mažylio, kuris iš visų jėgų kabinasi į gyvenimą, nebuvo lengva emociškai, Renata sako, kad tai ne tik neatėmė iš jos šventinio džiugesio, bet ir suteikė kasdienybei pilnatvės. „Tuo metu viduje jaučiasi tikros Kūčios ir Kalėdos, nes žinai, jog padarei kažką gero ne tik dėl savęs, bet ir dėl kito. Jei galvoji, kad Kalėdos – tai dvasinė šventė, o ne tik fizinės dovanos, savanorystė šį supratimą labai praturtina“, – patirtimi dalijasi R. Buinickienė.
Renata sako, kad šventinė nuotaika puikiai juntama ir ligoninėje, o apie ją byloja net ir pačios mažiausios smulkmenos: žaisliukai ant eglutės, pokalbiai apie šventes, laiškų Kalėdų seneliui rašymas: „Nežinau, kiek vaikučiai viską supranta, bet kai pamato lemputes ar žaisliukus jie išsišiepia ir būna labai patenkinti. Kaip šventišką nuotaiką susikuriame namuose, taip ją galime susikurti ir ligoninėse“.
Kiekvienam – sava misija
Savanorė įsitikinusi, kad buvimas šalia, dėmesys, pagalba sergant, artumas yra be galo svarbūs vaikams, kurie neturi artimųjų ir savo dienas palatose leidžia vieni. Tačiau savanorystė taip pat labai svarbi ir pačiam žmogui – tai misija, kuri vienam tikslui suvienija skirtingus žmones. „Kai iš ligoninės grįžti į namus, kur visi yra sveiki ir laimingi, tai paskatina galvoti, kad niekas gyvenime nevyksta be reikalo. Atrodo, kad tas sunkiai sergantis ir vienišas kūdikis ligoninėje, kuriam prognozuojama liūdna ateitis, kartu ateidamas į šį pasaulį vykdo didžiulę misiją, nes suburia visiškai svetimus žmones, kurie eina pas jį, lanko, jam atsiduoda“, – pastebi R. Buinickienė.
Anot savanorės, praėjusios Kalėdos jai buvo laikas pagalvoti ir susivokti, jog ši savanorystė įprasmina gyvenimą iš naujo, apmąstyti tikruosius savo gyvenimo tikslus. „Mes kiekvienas savo gyvenime turime visokių pareigų – užauginti vaikus, dirbti, užsiimti kokiomis nors veiklomis, bet savanorystė į visa tai įneša ir naują prasmę“, – sako Renata.
Psichoterapeutė B. Kaleckaitė pastebi, jog kartais žmonės savo gyvenime jaučiasi vieniši, nors ir turi artimųjų bei draugų. Taip yra todėl, kad jie nejaučia gyvenimo prasmės, savęs neatranda: „Vienišumas gali būti jausmas, kai nėra gyvenimo prasmės, kai neaišku, kodėl gyvenu, ką čia darau, kai nerealizuoju savęs profesijoje, neturiu darbo, kuriame patiktų nors kažkokia dalis, kai nesijaučiu naudingas kažkokiai visuomenės daliai, bendruomenei. Laimingiausi tie žmonės, kurie kažką gero daro kitiems.“
Vaikiškų norų pilnos Kalėdos
Kalėdas ligoninėse pasitinka ne tik artimųjų neturintys sergantys mažyliai, bet ir vaikai, kuriems diagnozuota onkologinė liga. Tokiais atvejais taip pat labai svarbus aplinkinių dėmesys bei palaikymas, įsitikinę netikėtai apie sunkią ligą sužinoję dešimtmetės Nerilės tėvai. „Prieš maždaug 9 mėnesius mūsų dukra pradėjo jausti kojyčių skausmus. Pirma diagnozė buvo augimo skausmai, bet po 2 mėnesių atsirado darinukas, tad teko skubiai gultis į ligoninę ir išgirsti baisią diagnozę – pažengusi liga, 4 stadijos infantilinė fibrosarkoma. Pirmas savaites buvo labai sunku susitaikyti, bet laikui bėgant viskas stojosi į savo vėžes ir įgavome daug pozityvumo, kad viskas bus gerai ir bendromis jėgomis šią ligą įveiksime“, – pasakoja „Mamų unijos“ globojama šeima.
Kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 100 vaikų. Jiems visiems labai svarbus dėmesys bei bendrumo jausmas. „Onkologinėmis ligomis sergantys vaikai, papuolę į ligonines, dalį socialinio bendravimo praranda, tačiau jie, kaip ir visi kiti vaikai, labai laukia Kalėdų. Vieni nori dovanų, kiti sveikatos ar šventinio džiugesio su draugais bei šeima“, – pasakoja „Mamų unijos“ direktorė Justina Žukauskienė.
Remdamasi įvairiais psichologiniais tyrimais psichoterapeutė B. Kaleckaitė teigia, kad sergantiems ypač svarbus aplinkinių dėmesys. Tinkamai parodytas dėmesys turi ryšį ne tik su psichologine, bet ir su fizine žmogaus sveikata: „Yra atlikti tyrimai, įrodantys, kad jei gydytojas pacientui ne tik išrašo vaistus, bet ir pasidomi, kaip žmogus gyvena, kas naujo įvyko, pakalbina jį kitomis temomis, nesusijusiomis su liga, sergantysis pasijaučia geriau ir tai gali prisidėti prie išgijimo arba geresnės sveikatos būsenos. Ir atvirkščiai, jei žmogus jaučiasi vienišas, pamirštas, jam trūksta aplinkinių dėmesio bei meilės, jis lėčiau sveiksta arba gali dažniau sirgti.“
Galimybė padėti
Norėdamas prisidėti prie lietuvių emocinės būklės gerinimo prekybos tinkas „Rimi“ pristatė iniciatyvą „Visada prisimenu tave“ ir suvienijo jėgas kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis „Gelbėkit vaikus“, „Maisto bankas“, „Niekieno vaikai“, „Mamų unija“ bei „Sidabrinė linija“.
„Iniciatyvos metu „Gelbėkit vaikus“ dienos centrus lankantys vaikai iš panaudotų „Rimi“ popierinių maišelių pagamino per 100 simbolinių Kalėdų žvaigždžių, kurias projekto partnerių savanoriai nuvežė savo globojamiems vienišiems ar sergantiems žmonėms, – sako „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Gabrielė Šerėnienė. – Šiuo pavyzdžiu norime įkvėpti visus dalintis geromis emocijomis, prisiminti ir parodyti atidų dėmesį vienas kitam.“
Iniciatyva „Visada prisimenu tave“ tęsis gruodžio mėnesį, per kurį „Rimi“ visus kviečia į virtualias kalėdinių žvaigždžių dirbtuves bei dalijasi psichologų ir nevyriausybinių organizacijų specialistų rekomendacijomis emocinės sveikatos tema. Taip pat, šio tinklo parduotuvėse vyksta prekybinė akcija, kurios metu visi pirkėjai, įsigiję mandarinų „Sinfonia“ pakuotę, 10 ct nuo jos skiria „Rimi“ remiamų nevyriausybinių organizacijų stiprinimui.
Jeigu dėl skiriančio atstumo ar laiko stokos per šias šventes brangių žmonių jums nepavyks aplankyti – parodykite jiems dėmesį bent simboliniu gestu. Štai keletas idėjų, kaip be didelių pastangų praskaidrinti šventes kiekvienam:
1. Paskambinti
2. Parašyti ar nupiešti atviruką
3. Susiorganizuoti virtualų susitikimą
4. Nusiųsti gėlių
5. Palikti prie durų mėgstamų saldumynų
6. Užsakyti ir skirti mėgstamą dainą per radijo stotį
7. Parašyti ir nusiųsti laišką
8. Nusiųsti knygą, kuri pačiam labai patiko ir pabraukti mėgstamas vietas pieštuku
9. Užsakyti ir nusiųsti mėgstamą desertą
10. Paskambinti ir paskaityti mėgstamą knygos ištrauką
11. Susitarti ir kartu žiūrėti linksmą filmą, o vėliau jį aptarti
12. Iškepti sausainių ir palikti prie durų
13. Nusiųsti judviejų juokingą nuotrauką iš archyvo
14. Nusiųsti balso žinutę, kuri pralinksmintų
15. Nusiųsti savo mėgstamiausių dainų sąrašą, kurios abiems sukeltų malonius prisiminimus