Ką galime padaryti kiekvienas mūsų? Būdami vartotojai galime keisti savo mitybos įpročius tvaresne linkme ir taip formuoti atitinkamą produktų paklausą.
Ką gali padaryti verslas? Pramonės įmonės, perdirbančios žemės ūkių užaugintą produkciją, gali kelti atitinkamus tvarumo reikalavimus ūkiams, kurie lemtų tvaresnį žemės ūkį bendrąja prasme.
Produktų kokybę užtikrinantys tvarūs sprendimai
Kiekvienam vartotojui svarbu, kad ant jo stalo patektų kokybiškas galutinis produktas. Pavyzdžiui, Lietuva šiandien žinoma kaip konkurencinga kviečių augintoja ir eksportuotoja. Puikią lietuviškų kviečių kokybę jau pažįsta reiklūs vartotojai tolimiausiuose planetos kampeliuose. Tačiau nedaugelis vartotojų žino, jog žemės ūkio tiekimo grandinė išlieka didžiausiu vartotojų prekių gaminių pėdsaku aplinkai. Tvariai veiklą vystančios pramonės įmonės įsipareigoja tęsti savo darbą kartu su ūkininkais, siekdami toliau mažinti išmetamų teršalų kiekį, susijusį su žemės ūkio žaliavų auginimu, ir remti tvaresnės žemės ūkio praktikos taikymą, kartu toliau dėti pastangas, kurios leidžia sumažinti išmetamų teršalų kiekį.
Tarptautinės bendrovės „Roquette“ įmonė „Roquette Amilina“ (augalinės kilmės ingredientų gamintoja, veikianti Panevėžyje ir perdirbanti lietuviškus kviečius) siekia užtikrinti, kad visoje grūdų tiekimo grandinėje būtų laikomasi saugumo ir tvarumo principų, todėl bendradarbiauja su tais ūkininkais ir žemės ūkio bendrovėmis, kurių kviečiai nėra užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis.
„Pasaulyje vis dažniau pirmenybė teikiama tvariems verslo sprendimams. Mūsų atveju institucijos griežtina taisykles grūdų apsaugai naudojamiems preparatams, o tai – svarbus žingsnis sveikesnės produkcijos link. Šiandien griežtai tikrinama, kad naudojamų preparatų medžiagos neįsiskverbtų giliai į grūdą, nepaliktų toksinų bei pesticidų pėdsakų. Rinkdamiesi grūdų tiekėjus, tokius reikalavimus taikome ir mes. Žaliavų ir gamybos produktų užterštumas pesticidais ar cheminėmis medžiagomis itin pavojingas sveikatai, taip pat užkerta kelią ir į eksporto rinkas“, – teigia „Roquette Amilina“ tiekimo grandies vadovas Renatas Šaikus.
Pasak jo, tam, kad būtų užtikrinta kokybė, maisto produkcijos grandinėje turi bendradarbiauti visi – nuo ūkininkų iki produktų gamintojų. Todėl daugiau nei 0,5 mln. tonų Lietuvoje perdirbimui užaugintų kviečių kiekvienais metais superkanti įmonė, žaliavų kokybę tikrina keletą kartų – nuo pačių grūdų iki galutinių produktų.
Siekdama sustiprinti savo įsipareigojimą tvariam tiekimui, Roquette iniciatyva buvo įdiegtos bendrosios agronominės praktikos, įkvėptos FSA/ SAI (pagrindinės pasaulinės maisto ir gėrimų tiekimo grandinės iniciatyva, kurios tikslas – skatinti tvarią žemdirbystę tarp ūkininkų) tvarumo principų. „Roquette“ yra užsibrėžusi ambicingą tikslą ¬– iki 2025 m. 20 % tiekimo žaliavų sertifikuoti arba įvertinti kaip tvarias. Dar nuo 2018 metų „Roquette Amilina“ Lietuvoje dalyvauja pasaulinėje tvaraus tiekimo programoje, pagal kurią superka tvarius kviečius pagal tarptautinio ISCC sertifikato standartus. 2021 metais tvarūs kviečiai sudarė net 90% visų įmonės superkamų kviečių ir yra įspūdingas pasiekimas pasauliniu visų grupės įmonių mastu.
Pesticidų naudojimo mažinimas taip pat apima tikslųjį žemės ūkį, kai kuriami ir skatinami alternatyvūs sprendimai (biokontrolė, agronominė praktika ir kt.). Inovatyvūs sprendimai gali duoti ir kitokios naudos aplinkai, pavyzdžiui, sumažinti vandens suvartojimą arba suteikti papildomos maistinės vertės. Be to, vietiniai ūkininkai įgyja konkurencinį pranašumą pasaulinėje rinkoje dėl didesnio dėmesio aplinkosaugos tvarumui. Be jokios abejonės, dabar ir ateityje tvaresnės žemės ūkio praktikos pritaikymas bus itin svarbus siekiant sumažinti žemės ūkio poveikį klimatui ir aplinkai apskritai.
Naujas sveikesnės mitybos kursas kasdien tampa vis aktualesnis
Mes, vartotojai, didėjant pasaulinei maisto paklausai, vienaip ar kitaip turėsime prisitaikyti prie globalių pokyčių ir įvertinti, ar mums mūsų mitybos meniu reikia daugiau kokybės ar kiekybės. Jau dabar sveikesnės mitybos tendencijas palaiko ir skatina specialūs Europos Sąjungos fondai ir programos, tokios kaip „Žaliasis susitarimas“, „Tvari mityba nuo lauko iki stalo“ ir kitos. Jų lėšomis gali naudotis įmonės, kurios ketina aprūpinti visuomenę kokybišku maistu, užtikrindamos tvarią, saugią maisto grandinę, gaunamą iš aplinkai nekenksmingos maisto sistemos.
Maistas reiškia bendrystę, todėl kiekvienam, sėdančiam prie pietų stalo, turėtų rūpėti, ar ką ant jo padėti turi ir kiti mūsų planetos gyventojai. Tvaresnių būdų maitinti planetos žmones paieška ir skatinimas – kiekvieno mūsų reikalas, nes kaip niekad esame susiję vieni su kitais. Visgi, ypač svarbus vaidmuo tenka pramonės įmonėms ir ūkininkams, kurie bendradarbiauja ieškodami tvaresnių vartojimo skatinimo būdų.