Prieš penkiasdešimt metų vykstant sparčiai industrializacijai visame pasaulyje, inžinierius buvo viena siekiamiausių profesijų. Inžinieriaus diplomas reiškė ne tik garantuotas pajamas, bet ir galimybę keliauti ten, kur statomos naujos gamyklos, tiesiami geležinkeliai ar kitaip vystoma pramonė ir infrastruktūra.
Ilgainiui iš inžinieriaus archetipo dingo nuotykių atspalvis ir įsivaizduojamas inžinierius tapo pilku, prie brėžinių ir sudėtingų skaičiavimų palinkusiu žmogumi. Nepaisant to, inžinieriai vis dar išlieka geriausiai apmokamų ir labiausiai darbdavių vertinamų profesijų TOP 10 visame pasaulyje.
Koks iš tikro inžinieriaus darbas, kokios perspektyvos laukia pasirinkusių šią profesiją pakalbinome „VMG Technics“ vadovą Mantą Leknių, vadovaujantį ne tik kelioms dešimtims inžinierių, bet ir kuriančiam netrukus duris atversiantį Pramonės inžinierijos parką Klaipėdoje.
Jei man lieptų nupiešti inžinierių, tai būtų žmogus susirūpinusiu veidu, būtinai su akiniais ir palinkęs prie sudėtingo brėžinio. Kaip iš tikro atrodo šiuolaikinis inžinierius? Kokių įgūdžių šie specialistai turi turėti?
Mūsų kolektyve yra labai daug jaunų žmonių, kurie turi tokius pačius poreikius kaip ir kiti jauni žmonės – kažkas lankosi klubuose, kažkas važinėja motociklu, kažkas keliauja. Žinoma, būna tų momentų, kai jie būna rimti, nes inžinieriaus darbas reikalauja susikaupimo ir atidumo, bet mūsų ofise vyrauja linksma atmosfera. Gal būt išskyrus tuos momentus, kai pasiekiame kurio nors projekto įgyvendinimo paskutinę fazę.
Vis tik piešti inžinierių jau reikėtų prie kompiuterio, nes šiuo metu vienos svarbiausių yra programavimo žinios, reikalingos, pavyzdžiui, robotų programavimui. Robotai ir robotika – vieni pagrindinių instrumentų pramonėje. Žinoma reikia išmanyti ir medžiagiškumą, fiziką, kitus dalykus, kad galėtum nuspręsti kurioje įrenginio vietoje galima rinktis aliuminį, kur plieną.
O vieni svarbiausių įgūdžių – lankstus mąstymas, fantazija bei gebėjimas moktis iš klaidų. Aš sakau, kad pas mus klaidų nebūna, būna nepasiteisinę sprendimai. Bet jei gebi iš jų mokytis, ilgainiui jų darosi vis mažiau. Tačiau, kad sukurtumei produktą, reikia ne tik žinių, bet ir fantazijos, nes būtent toks derinys leidžia rasti netikėtus, bet puikius sprendimus įgyvendinant užduotis.
Su kokiu iššūkiu susiduria pramonė: ar lengva rinkoje rasti ir pritraukti gerai paruoštų inžinierių?
Rasti gerai paruoštą inžinierių tikrai nėra lengva užduotis. Gal reiktų pradėti nuo to, jog apskritai rasti inžinierių nėra lengva užduotis, nes tik baigęs studijas žmogus dar nėra inžinierius. Tai žmogus, turintis žinių, kurios padės tapti inžinieriumi. O juo tampi tuomet, kai padarai pirmąjį savo darbą, kažką sukuri.
Čia aš kalbu apie tokius inžinierius, kurie dirba pas mus, kurie kuria mechanizmus. Nes dar yra pramonės inžinieriai, kurie tiesiog derina įvairių mechanizmų veikimą, tačiau tai labiau mašinas prižiūrintis personalas, kuris nekuria sprendimų.
Inžinierių, kurie gerai išmanytų mechaniką, robotiką, medžiagiškumą ir gebėtų tas žinias apjungti taip, kad gautųsi puikūs sprendimai, nėra daug. Bet čia vėl priklauso nuo žmogaus ir jo imlumo. Turime jauną vaikiną, kuris geba taip programuoti robotus, kaip kitas neįstengs net po dešimties metų mokslų. Jis tiesiog aktyviai domisi ir „draugauja“ su šia sritimi. Mėgti tai ką darai yra labai svarbu.
Ar įmonės konkuruoja dėl inžinierių Lietuvoje? Ar tarptautiniu mastu veikiančios kompanijos turi konkurencinėje kovoje dėl jų pranašumą?
„VMG Technics“ jau turi stiprų gerų inžinierių branduolį, mūsų prioritetas ir strategija formuojant komandą, tai pirmiausiai užsiauginti specialistus patiems, ruošti juos nuo pradžių, žinoma yra ir specifinių gebėjimų inžinierių, kurių kartais ir neužsiauginsi, tuomet dairomės rinkoje. Mano manymu, taip yra daug geriau, nes žmogus kuris mokosi yra lankstesnis, jis neturi susiformavusių nuostatų ir geriau prisitaiko srityje, kurioje dirbame mes. Patyrusiam inžinieriui jau reiktų keisti savo mąstymą, o tai ne visuomet paprasta.
Tos įmonės, kurios neturi tokių sąlygų, tikrai susiduria su sunkumais. Ir konkurencija vyksta ne tik Lietuvos viduje. Mes patys esame ne kartą susidūrę su situacija, kai užsienio įmonės nori pervilioti mūsų inžinierius, bet nesėkmingai. Ir ne todėl, kad mes galėjome pasiūlyti didesnę algą.
Geras inžinierius uždirba nemažai ir Lietuvoje. Žinoma, užsienio įmonės gali pasiūlyti daugiau, bet kai turi pakankamai, veikia ir kiti motyvai. „VMG Technics“ jei kuri mašiną, darai išradimą, tai yra tavo projektas ir tavo produktas. Jei inžinierius mato, kad gali sukurti kažką, kas turės didelę komercinę sėkmę, mes sėdame, kalbamės ir galime sudaryti sąlygas, kad jis bus to išradimo bendrasavininkis – tai yra gaus dalį pelno, kurį atneš išradimas.
Užsienio įmonėje mūsų geri inžinieriai dirbtų tik ties tam tikrais kitų išradėjų mazgais. O tai ne tas pats, kas būti pagrindiniu projekto autoriumi.
Kaip atrodo inžinieriaus darbo diena „VMG Technics“?
Ją būtų labai sunku apibūdinti, nes inžinieriaus darbas – visų pirma yra kūryba. Kūrybinis procesas gali trukti ir kelis mėnesius, priklauso nuo to ką darai. Tuo metu suteikiame ganėtinai daug laisvės, nes vienam geriau galvojasi ofise, kitam namie, trečiam keliaujant, tad darbo vieta gali būti ir šiltoje šalyse prie jūros.
Žinoma, yra projekto įgyvendinimo fazė, kai įrenginys gaminamas, testuojamas, montuojamas. Tuomet prie brėžinių, gamybos, montavimo tenka praleisti labai daug laiko, darbo valandos neskaičiuojamos. Montuojant stakles ir robotus dažniausiai darbas vyksta toje vietovėje, kur montuojamas įrengimas, tad inžinierius gali ilgą laiko tarpą išbūti komandiruotėje.
Dažnai vyrauja baimės, jog automatizavimo, dirbtinio intelekto procesai panaikins tam tikrų specialybių poreikį. Kaip šie procesai keičia inžinieriaus specialybę – galbūt kaip tokia ji neišnyks, tačiau keičiasi jai reikalingi įgūdžiai?
Automatizavimas, dirbtinis intelektas ir kiti progreso žingsniai yra mūsų kasdieniai įrankiai, tad inžinieriaus profesijos jie tikrai nesunaikins, o tik praturtins mūsų naudojamų įrankių arsenalą.
Žinoma, pačią veiklą progresas labai įtakoja, nes galime kasdien kurti vis sudėtingesnes mašinas, kurios gali atlikti vis sudėtingesnes užduotis. Jei anksčiau konvejeriuose inžinieriai galvojo kaip pakeisti žmogų, dabar robotai atlieka darbus, kurių žmogus niekada neatliktų. Pavyzdžiui, gaminame defektavimo mašinas, kurios vizualiai įvertina tūkstančius tokių pačių detalių per labai trumpą laiko tarpą ir turi išrinkti tas, kurios yra su defektais. Žmogus nepajėgus tai daryti.
Sparčiai tobulėjančios technologijos reikalauja nuolatinio žmonių tobulėjimo, tad kvalifikacijos kėlimo kursai – mūsų kasdiena. Dalį kursų rengiame vietoje, kviečiamės specialistus, dalis vyksta interneto erdvėje, pasitaiko, kai dėl vertingų ir brangių kursų deleguojame žmones net į kitas šalis.
Netrukus bus atidarytas Pramonės inžinerijos parkas. Gal būt tai bus paskata pamatyti ir rinktis šią profesiją?
Pramonės inžinerijos parką steigiame, nes matome, jog jau netelpame „VMG Technics“ rėmuose. Jei anksčiau daugiausia dirbome VMG grupės reikmėms, jau atsiranda darbų už korporacijos veiklos ir už šalies ribų. Žiūrime į inžineriją ne tik kaip į įrankį tenkinti savo poreikius, jau esame pajėgūs kurti mašinas bei sprendimus kitiems.
Su aukštosiomis mokyklomis bendradarbiaujame senokai. Steigiame stipendijas, deleguojame žmones, kurie skaito paskaitas tam tikromis temomis, kurios mums aktualios. Pramonės inžinerijos parkas sudarys sąlygas kviestis studentus ir praktiškai juos supažindinti su inžinerijos darbo užkulisiais. Ar tai paskatins daugiau žmonių studijuoti nežinau, bet studijuojantys galės pasimatuoti profesiją anksčiau nei pradės dirbti, o tai tikrai didelis privalumas.