Kaip veikia gamtai draugiškos nuotekų valymo sistemos?
Nuotekų valymas vyksta filtruojantis nuotekoms per smėlį su jame pasodintais augalais – nendrėmis. Dar tokios nuotekų valymo sistemos vadinamos dirbtinėmis pelkėmis, kadangi jose vyksta tokie pat teršalų šalinimo procesai, kaip natūraliose pelkėse. Tik tiek, kad šiuo atveju dirbtinai supilamas smėlis, išvedžiojami vamzdynai ir pasodinami augalai. Svarbiausią vaidmenį čia vaidina smėlis ir jame vykstantys biologiniai bei cheminiai teršalų skaidymo procesai. Užaugusios nendrės prisideda prie šių procesų palaikymo, sudarydamos sąlygas susikurti biocenozėms, t.y. augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų visumai, tarp kurių susiformavę nuolatiniai tarpusavio ryšiai ir vyksta energijos bei maisto medžiagų apykaita.
Kuo ši technologija pranašesnė už įprastas?
Įprastose nuotekų valymo sistemose daug energijos sunaudojama nuotekų valymo procese, atliekant nuotekų aeravimą, recirkuliavimą, dumblo tvarkymą. Gamtinėje sistemoje elektros energija valymo procese nenaudojama, jos prireikia tik nuotekų perpumpavimui į valymo įrenginius. Prieš tiekiant nuotekas į smėlio – augalų filtrus dumblas nusodinamas nusodintuvuose. Dumblo tvarkymas atliekamas kompostuojant aikštelėje ir kompostą panaudojant teritorijos žaliųjų plotų patręšimui.
Ar gamtine technologija išvalytos nuotekos atitinka aplinkosauginius reikalavimus?
Be abejo, gamtiniu būdu išvalytos nuotekos atitinka aplinkosauginius reikalavimus ne prasčiau nei įprastu būdu valomos ir po filtravimo yra saugiai išleidžiamos į gamtinę aplinką. Šiuo metu vis didesnis dėmesys kreipiamas į paviršinius vandenis išleidžiamų lietaus nuotekų kokybę. Pramonės įmonės pagal aplinkosauginius teisinius aktus yra įpareigotos stebėti lietaus vandens kokybinius rodiklius ir pasirūpinti, kad tarša nuo įmonės teritorijų neviršytų normų. Siekiant sumažinti gamtinės aplinkos taršą, šiandien, kaip niekad, svarbu pasitelkti ne tik efektyvius, bet ir tvarius, gamtai draugiškus sprendimus.
Ar turime tarp gerosios praktikos pavyzdžių Lietuvos įmonių, naudojančių šią inovatyvią gamtinę technologiją?
Ši technologija plačiau pradėta taikyti nuo 1995 m., ypač kaimo nuotekų valymo įrenginiuose, kai, pabrangus energetiniams resursams, tapo labai brangus nuotekų valymas. Vėliau, vėl paėmė viršų aeraciniai valymo įrenginiai, kadangi buvo mažai specialistų, nusimanančių apie šios technologijos projektavimą. 2000-aisiais metais pastatėme tokio tipo, didelio našumo valymo įrenginius trąšų gamintojo teritorijoje, kurie veikia iki šiol. Pasiremdami jau įgyta patirtimi, pasiūlėme tokią technologiją taikyti lietaus nuotekų valymui vienoje didžiųjų Panevėžio pramonės įmonių „Roquette Amilina“, gaminančioje augalinės kilmės ingredientus.
2021-aisiais metais su šia inovatyvia gamtine paviršinių nuotekų valymo technologija startavome. „Roquette Amilina“ pirmoji visoje „Roquette“ įmonių grupėje, įgyvendino tokią lietaus nuotekų valymo technologiją, kuri atitinka žaliojo kurso reikalavimus. Įmonės strategijoje tvarumas ir mažinamas veiklos poveikis aplinkai užima ypatingą reikšmę, todėl rinktis tokio pobūdžio sprendimą šiai įmonei buvo natūralus žingsnis, stiprinant procesų tvarumą. Įmonėje lietaus nuotekų valymui buvo įrengta, natūraliai gamtoje vykstančiais procesais paremta nuotekų filtravimo per smėlio – nendrių filtrus, sistema. Toks sprendimas ne tik ženkliai prisideda prie bioįvairovės išsaugojimo, bet ir padeda tvariai spręsti užterštumo problemas. „Roquette Amilina“ įsirengė visus Europos žaliojo kurso reikalavimus atitinkančią lietaus nuotekų valymo sistemą ir įneš svarų indėlį į Europos siekį tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu.
Ar tiesa, kad tokios dirbtinės pelkės taip pat prisideda prie bioįvairovės didinimo ir palaikymo?
Dirbtiniai nendrynai kuria didelę pridėtinę ekologinę vertę, didindami biologinę įvairovę, ypač atsižvelgiant į pastaruoju metu mažėjantį natūralių nendrynų skaičių. Atliktos studijos rodo, kad nuotekų valymo nendrės palaiko įvairias bestuburių rūšis, o kai kurios iš jų yra nacionalinės gamtosauginės vertės. Taip pat buvo nustatyta, kad sausumos ir stuburinių gyvūnų įvairovė nuotekų valymo nendrynuose gali būti lygiavertė, jei ne didesnė, nei natūraliuose.
Smėlio-nendrių filtrų valymo sistemos privalumai verslui
Dr. Valerijus Gasiūnas pabrėžė, kad įmonėms svarstančioms apie panašius sprendimus, gali padėti apsispręsti ne tik tvarumo aspektas, bet ir minimali tokios sistemos priežiūra bei mažos eksploatavimo išlaidos, palyginus su įprastinėmis nuotekų valymo technologijomis. Smėlio – nendrių sistemos labai tinkamos lietaus nuotekų valymui, kadangi jos nėra jautrios kintamam nuotekų kiekiui. Kai nėra lietaus, filtracija nevyksta, tačiau nendrėms drėgmės užtenka, kadangi jų šaknys eina giliai, iki filtro dugno. Įprastose aeracinėse sistemose, kad ir nėra lietaus, valymo įrenginiai naudotų energiją, jų veikimo palaikymui. Šiuo metu, taip pakilus energetinių resursų kainoms, tokių nuotekų valymo sistemų taikymas padėtų ne tik sumažinti energetinės krizės poveikį, bet ir padidinti vietovės biologinę įvairovę.