Save vadinanti „tvarkoholike“, pranešėja pripažino, kad būtent turizmas ją atvedė į tvarumo temą iš kitos puses – praktinės. Ji ragino nepamiršti, kad turizmo indėlis į taršą yra nepaprastai didelis, beveik toks pat, kaip ir statybų pramonė.

Anot A. Alijošiūtės-Paulauskienės, ESG - aplinkosauga, socialinė sritis, valdysena – yra svarbi visiems, tačiau tvarumo ekspertė ragino pasižiūrėti į savo planetą, kokia ji graži:

„Amerikiečių mokslininkai klimatologai buvo paklausti, ką jie savo savo vaikams, kaip jie aiškina, kokia bus planeta ir ką reikės veikti. Jų atsakymas buvo: gyvenkime, džiaukimės, stebėkime mūsų gamtą, domėkimės kūrybiškumu, domėkimės naujovėmis, nes mūsų karta paliekame savo vaikams psaulį, kuriame yra problemų. Bet jis toks gražus. Ir iš tiesų, tik mylėdami tą pasaulį mes galime jį keisti. “

Tvarumas tampa Trojos arkliu

Pranešėja aiškino, kad pati tvarumo, atsakomybės, darnumo sąvoka yra tikrai ne nauja, tačiau susiduria su netinkamomis interpretacijomis.

„Dabar tvarumas tampa toks Trojos arklys, nes šis žodis skamba labai dažnai, mes apie jį dažnai galvojame, kad tai yra melagiena, mes galvojame, kad tvarumas yra tai, kuo puošiasi korporacijos, norėdamos paslėpti savo tikruosius tikslus.

Ar tikrai yra taip? Ar tikrai tvarumas yra tik skambus žodis? Ar tikrai jo nėra iš tiesų? Manau, kad tai netiesa. Manau, kad visur yra šiek tiek pagražinimų, visur gali būti įvairių nuomonių, bet šiandien tvarumas yra kaip niekada svarbus. Aišku, mes turime žinoti, kas tai yra, turime gebėti atsirinkti, kas yra tvaru, kas yra netvaru“, - kalbėjo tvarumo ekspertė.

Anot jos, ir informaciją apie tvarumą ir ypač tvarų verslą reikėtų kritiškai atsirinkti.

Audronė Alijošiutė-Paulauskienė

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jei jūs įsivestumėte žodį „tvarus verslas“ į interneto paiešką, tai jums išmestų gana įdomių dalykų. Pvz., „Tvaraus verslo paslaptys“ – seminaras, kuriame, atrodo, galėsiu sužinoti viską. Atsidarius šio seminaro turinį, mes matome – verslo modelis, verslo planas, kaip efektyviai valdyti finansus. Ar tai yra tvaru? Na, jei žiūrėtume į patį žodį, tai yra verslas, kuris išgyvena, kuris ištveria. Bet tai nėra ta prasmėm tas tikrasis tvarumas, kai mes kalbame apie savo poveikius. Kadangi tvarus verslas yra toks verslas, kuris supranta savo poveikius ir geba juos valdyti“, - pavyzdžiu dalijosi A. Alijošiūtė-Paulauskienė.

„Per mažai ir per vėlai“

Apie poveikius aplinkai mes jau žinome labai seniai, jie ne kartą buvo įvardyti Jungtinių Tautų tiksluose ir paskutinieji darnaus vystymosi tikslai buvo sutraukti į 15 tikslų ir 169 uždavinius – atrodė, kad tai išspręs mūsų problemas, kalbėjo pranešėja.

„Tai yra tai, ko laukė visuomenė, ko laukė verslas. Atrodė, kad tai bus įrankis, kuriuo galėsime pasidžiaugti ir jis išties išgelbės pasaulį. Tačiau vsiškai neseniai buvo atliktas tyrimas apie tai, kurgi mes esame, kaip žemė reaguoja į mūsų veiksmus, įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus. Visgi, situacija nėra labai gera. Ši studija pasakė, kad mes darome „per mažai ir per vėlai“. Ir net jeigu dabar darysime, praktiškai pokyčiai neišvengiami. 2100-aisiais metais mes gyvensime visiškai kitokioje planetoje ir turime išmokti prisitaikyti. O tam, kad nebūtų dar blogiau, šiandien turime imtis visos eilės veiksmų. Ir tam reikia ne mažų žingsnelių, tam reikia milžiniško šuolio. Ką reiškia tas milžiniškas šuolis? Tai reiškia, kad mes turėtume nuo 2 iki 4 procentų savo globalaus bendrovo vidaus produkto skirti tvarioms inovacijoms arba toms inovacijoms, kurios mažina poveikį aplinkai ir mažina socialinį poveikį“, - pranešime dalijosi „Novaturo“ grupės tvarumo vadovė.

Asociatyvi nuotr.

Anot jos, jei pažiūrėtume, ką įmonės akcentuoja kalbėdamos apie ESG esmę, pamatytume, kad yra labai daug variantų, dėl to itin svarbu kontekstas ir aplinka, kurioje verslas veikia ir daro poveikius.

„Stokholmo atsparumo institutas su 29 mokslininkų komanda jau nuo 2009 metų skaičiuoja planetos atsparumo ribas. Kuo daugiau mes turime duomenų, tuo geriau suprantame, kad problemos yra kompleksinės. Jeigu iš pradžių mes matėme, kad yra biologinė įvairovė ir biocheminės medžiagos, kurios daro didžiausią poveikį planetai, tai tų ribų peržengimas išsiplėtė labai stipriai po kelerių metų ir atsirado žemės kaitos problema. Matome, kad kuo toliau, tuo tų peržengtų ribų daugėja. Šiandien visi labai akcentuojame klimato kaitą, nes tai išties labai svarbu. Bet turime suprasti, kad tai yra kompleksinė problema“, - kalbėjo pranešėja.

Penki pagrindiniai punktai

A. Alijošiūtė-Paulauskienė konferencijoje atkreipė dėmesį, kad kalbėdami apie verslo atsakomybę, kalbame apie rizikas – ne tik apie verslo riziką neišlikti, bet ir apie riziką paveikti planetą taip, kad jos nebebus galima atstayti. Ekspertė sakė, kad šiandien svarbiausia suderinti poreikius ir galimybes ir tai galime padaryti vadivaujantis keliais svarbiausiais punktais:

„Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tiklsai labai aiškiai pasakė, ką reikia padaryti. Ir padaryti reikia visiškai nedaug, yra tik penki pagrindiniai punktai. Pirmiausia, skurdas – mums reikia ištraukti iš skurdo 3-4 milijardus žmonių. Tai pakankamai didelė dalis žmonių, kurie gyvena ant skurdo ribos ir jų poveikis planetai gali būti milžiniškas, kadangi jie neturi pajėgumų rūpintis kitomis problemomis. Toliau – didžiausios nelygybės mažinimas. Beje, 26 asmenys valdo apie 50 proc. planetos išteklių – tai yra Forbes straipsnio duomenys. Tai reiškia, kad mes turėtume sumažinti tą procentą žmonių, kurie naudojasi pačiais didžiausiais mūsų ištekliais“.

Laosas

Kiti punktai – moterų įgalinimas, maisto sistemos transformavimas ir perėjimas prie švarios energijos. Visos šios problemos, anot pranešėjos, gali būti sprendžiamos labai dideliu mastu, taip pat regioniniu mastu, šalies mastu, įmonės mastu ir kiekvieno žmogaus mastu.

Trijų „P“ teorija

A. Alijošiūtė-Paulauskienė priminė, kad tvarumo atėjimas į verslo sritį atėjo tada, kai Johnas Elkingtonas iškėlė trijų „P“ teoriją – žmonės, planeta, verslas (people, planet, profit – ang.):

„Norėčiau pridėti – sveika planeta, nes iš esmės planetą mes turėsime, bet šiandien galime turėti planetą be visuomenės ir be verslo, todėl sveika planeta yra pagrindas viskam. Tai jau du dešimtmečius yra gana aišku, ką daryti. Darnaus vystymosi tikslai kalba apie tą patį. Yra daugybe modelių, kaip pasiekti šiuos tikslus. Tad jei atsakant į klausimą, kaip verslui keistis, tai įrankių turime. Klausimas yra, ar mes norime keistis ir kaip mes keičiamės.“

Anot pranešėjos, šiuo metu reikia pokyčio – stebėdama paskutinius trisdešimt metų ji patvirtina, kad pokyčiai tvarumo linkme vyksta, tačiau nepakankamai greitai.

„Dėl to mums reikia didžiulio milžiniškoo šuolio. Mums reikia radikalaus pokyčio. Jau prieš dvidešimt metų mokslininkai kalbėjo, kad pokytis vyksta, kad mes sumažinome medžiagų naudojimą, daug pačių daiktų pakeitėme į paslaugas, mes turime inovacijų. Bet ar to pakanka? Norisi tikėti, kad taip“, - savo pranešime kalbėjo ekspertė.

Dirbtinis intelektas

Kad pokyčiams labai svarbu technologijos, ji patvirtino pacituodama Forbes straipsnyje išvardintas pagrindines 2024 metų inovacijas, kurių daugelis susijusios su tvarumu:

„Tai yra – dirbtinis intelektas kasdienai, fizinio ir virtualaus pasaulio susiliejimas, tvariosios technologijos, įvairios programėlės, efektyvumo sprendimai, kurie gali padėti spręsti šitas problemas. Taip pat kibernetinis atsparumas – reikėtų pastenėti, kad du iš trijų verslų yra patyrę kibernetinių atakų, kas yra susiję su saugumu ir etiniais dalykais. Ir, aišku, kvantinė kompiuterija, kuri, manoma, padės mus geriau suprasti kompleksišką planetos pasaulį.“

Ar ESG išgelbės pasaulį?

Vis tik pranešėja akcentavo, kad dažnai spręsdami vieną tvarumo problemą sukuriame kitą tvarumo problemą, kuriai reiki kitokio, kompleksiškesnio sprendimo.

„Taigi ar ESG išgelbės mus? Gal tai bus regeneratyvumas? Taip, nes kito kelio mums nėra. Vien tai, kad mes pradėjome mąstyti ne pelno kategorijomis, o atsirado aplinkosauginiai, socialiniai, valdysenos poveikiai, manau yra labai svarbu.

Tik labai svarbu suvokti, kad tvarumas nėra atskira funkcija. Labai dažnai tikimasi, kad atėjęs tvarumo vadovas ar aplinkosaugos specialistas išspręs visas problemas įmonėje. Ne, tai nėra atskira funkcija ar vienų metų darbotvarkė. Tai yra kompleksinis strateginis požiūris. Ir dažniausiai tai yra ilgas procesas, kuris, aišku, turi turėti rezultatus. Ir, aišku, tai yra ilgalaikė gerovė mums, planetai, ateities kartoms. Kad ir kaip bebūtų banalu, visgi mes turime galvoti apie tai, ką mes paliksime. Ir tai yra pagrindinis dalykas, motyvuojantis šiandien veikti, nes jeigu mes tik tenkinsime savo šiandienos poreikius, turėsime nemažai problemų“, - svarstė ji.

Taigi nereiktų pamiršti ESG – to stebuklingo burtažodžio, kuris naudojamas tvarumui vertinti. Pačios raidės tik padeda investuotojams orientuotis, kiek verslas yra tvarus. Bet ar jis išgelbės pasaulį? Tikrai ne. Kaip lygiai taip pat pasaulio neišgelbės ir Europos tvarumo atskaitomybės standartas (ETAS), kuris šiemet priimtas ir nurodė vienodas sąlygas visoms įmonėms, kaip vertinti savo poreikius, rizikas ir galimybes. Ir, aišku, labai svarbūs yra maži žingsniai. Norėčiau, kad mes nesustotume ties plastikinių šiaudelių keitimu. Vis dar mes turime mokytis rūšiuoti. Ir, aišku, kad mūųs laukia sisteminiai pokyčiai – regeneratyvus atstatomasis verslas.

Dažnai yra sakoma – tvarumas mirė, tegyvuoja regeneratyvus verslas. Tikrai taip. Bet tvarumas vis tiek bus tam tikra dalis to regeneratyvaus verslo. Tam, kad mes pasikeistume, turėsime suvokti pagrindinius gamtos dėsnius. Ir gamtos dėsniai, kurie buvo įvardinti prieš maždaug 40 metų, sako, kad gamtoje viskas yra susiję, viskas turi savo vietą, gamtoje nėra atliekų ir nėra pietų už dyką.

Šaltinis
Temos
Specialusis konferencijos projektas „Tvarumo kursas“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)