Ekspertai sako, kad ateities specialistų poreikį būtina spręsti jau dabar, todėl reikia imtis iniciatyvos ir kurti skatinimo programas patiems. Tinkamu to pavyzdžiu galėtų būti programa studentams #EnergySmartSTART, kurią įgyvendino „Ignitis grupė“, Energetikos ministerija bei „EPSO-G“. Projekto metu atrinktiems studentams bus skiriamos 300 eurų/mėn. stipendijos visus mokslo metus.
Stipendijoms skyrė 150 tūkst. eurų
Pastarąjį dešimtmetį studentų, besirenkančių inžinerines kryptis, tendencingai mažėjo. Nors paklausa išliko stabili. Neramina tai, kad įmonės turi pakankamai ambicingus planus atsinaujinančios energetikos plėtrai, o specialistų trūkumas išlieka aktualus.
„Ignitis grupės“ Žmonių ir kultūros vadovė Renata Augustaitienė išvardino tris pagrindines priežastis, kurios paskatino pergalvoti ateities specialistų poreikį ir imtis iniciatyvos: ambicinga žaliosios energetikos strategija, kvalifikuotų energetikos sektoriaus darbuotojų trūkumas ir didėjantis pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų bendruomenės skaičius. Norint rezultato verslams nepakanka kliautis tik švietimo sistema – reikia ir patiems kažką daryti.
Ateičiai turima ir daugiau tikslų: dirbti su dėstytojų bei studentų bendruomenėmis, padėti gerinti studijų kokybę ieškant reikiamų kompetencijų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Studentai bus kviečiami į apmokamas praktikas, inicijuojami įvairūs projektai energetikos sektoriaus plėtrai bei kokybei.
„Šiais metais paramą skyrėme 8 mokslo įstaigoms (kolegijoms ir universitetams), kurios paramą paskirstė pirmo kurso elektros ir energijos inžinerijos studijų krypčių studentams. Kiekvienas studentas, gavęs paramą, gaus po 300 eurų stipendiją kas menesį visus mokslo metus. Kitaip sakant – 3000 eurų per mokslo metus. Stipendijas šiemet gaus 50 studentų“, – sakė R. Augustaitienė.
KTU, kurio studentai taip pat gali pretenduoti į stipendijas, studijų prorektorius Jonas Čeponis sako, kad į stipendijas gali pretenduoti pirmos pakopos pirmo kurso studentai, kurie Kauno technologijos universitete studijuoja Atsinaujinančiosios inžinerijos bei Elektros inžinerijos programas. Prioritetas teikiamas studentams kilusiems iš regionų, turintiems didesnį stojamąjį balą ir vykdantiems projektinę ar savanorišką veiklą, kuri susijusi su energetikos sritimi.
„EPSO-G“ grupės įmonės „Litgrid“, „Amber Grid“ ir „Tetas“ skyrė stipendijas septyniolikai Kauno technologijos universiteto, Vilnius Tech, Kauno technikos kolegijos ir Panevėžio kolegijos energetikos studijų krypčių pirmo kurso studentų. Kitais mokslo metais planuojama suteikti galimybę gauti stipendijas tų pačių programų antro kurso studentams.
Paklausa kyla greičiau nei pasiūla
Pašnekovai neslepia, kad trūksta ne bet kokių energetikos sektoriaus darbuotojų. Jų paklausa labai priklauso nuo specializacijos. „EPSO-G“ organizacijos vystymo vadovė Valentina Birulienė pasakojo, kad energetika šiuo metu išgyvena nepaprastai įdomų, bet tuo pačiu ir naujoms kompetencijoms imlų laikotarpį – vyksta transformacija link žaliosios energetikos, integruojant atsinaujinančius energijos išteklius, energetikos sektorius tampa globalesnis.
Šiems pokyčiams suvaldyti reikalingas gebėjimas kurti naujus technologinius sprendimus, spręsti kompleksines užduotis. Kitas pokytis, kuris vyksta jau kurį laiką – vis didėjantis sistemų ir procesų automatizavimas. Todėl labai svarbios automatikos valdymo, skaitmenizavimo, duomenų analitikos kompetencijos.
„Šiuo metu daugiausiai ieškome įvairių specializacijų inžinierių, ypatingai trūksta relinės apsaugos ir automatikos inžinierių, taip pat duomenų analitikų, projektuotojų, projektų vadovų, elektrikų ir šaltkalvių. Tiek šiuo metu, tiek ateityje, reikės atsinaujinančių energijos išteklių integracijos sprendimus įgyvendinančių specialistų bei projektų vadovų, gebančių suvaldyti stambius infrastruktūros statybos projektus“, – detalizavo V. Birulienė.
R. Augustaitienė pastebi, kad energetikos tendencijas formuoja jūroje bei sausumoje kuriami vėjo jėgainių parkai, vystomos vandenilio technologijos bei daugelis kitų naujovių. Energetikos rinkai reikės daugybės specialistų, kurie projektuoja, diegia, programuoja, vysto ir įgyvendina žaliosios gamybos projektus. Todėl ypač paklausios turėtų būti elektros inžinerijos ir energijos inžinerijos studijų kryptys.
„Skaičiuojama, kad artimiausią dešimtmetį Lietuvoje, preliminariu vertinimu, gali būti sukurta apie 500 darbo vietų kvalifikuotiems atsinaujinančios energetikos specialistams dėl sektoriaus plėtros ir vyresnio amžiaus energetikų kaitos“, – sakė „Ignitis“ atstovė.
J. Čeponis džiaugėsi, kad #EnergySmartSTART programa skatina studentus rinktis studijų programas, kurios susijusios su energetika ir ruošia juos perspektyvioms ateities specialybėms. Programa skirta ne tik finansiškai remti studentus, bet ir įtraukti juos į praktinę energetikos dalį, kviečiant dalyvauti ir iš arti pamatyti sparčiai besikeičiančią šių dienų energetiką.
Reikia specifinių įgūdžių turinčių darbuotojų
Atsinaujinantys ištekliai bei žaliasis kursas reikalauja aukštesnių kvalifikacijų darbuotojų, tačiau ne visi turi tinkamų įgūdžių bei noro jų įgauti. Todėl skatinimo programomis siekiama naujovių išmokyti tik pradedančius studentus, suteikiant jiems progą po studijų įsilieti į darbo rinką.
„EPSO-G“ atstovė pastebėjo, kad atsinaujinančių išteklių sritis energetikoje vis labiau plėsis ir per artimiausią dešimtmetį bus sparčiai besivystanti ir labai įdomi, reikalaujanti ne tik techninių žinių, bet ir kūrybiškumo, nes Lietuvoje kursime visiškai naujus technologinius sprendimus. Į bendrą energetikos sistemą reikės integruoti naujus vėjo parkus, elektros energijos kaupiklius, daugiau saulės parkų, daugiau gaminančių vartotojų. Šios srities specialistų šiuo metu nepakanka. Ir yra reikalingas labai platus kompetencijų spektras – nuo visos Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo – iki saulės panelių montavimo.
„Ignitis grupės“ Žmonių ir kultūros vadovė detalizavo, kad labiausiai trūksta sektoriaus žinių: saulės, vėjo, jūrų vėjo technologijų energetikoje. Tačiau ne mažiau svarbios kompetencijos yra pokyčių, projektų valdymo, inovacijų srityse.
„Pasaulyje ir Europoje prognozuojama jūrų jėgainių plėtra – reikės daug specialistų, gebėsiančių dirbti su daug sistemų, infrastruktūros įrenginių, kurie tarpusavyje derėtų ir sudarytų išmanų tinklą. Reikalingi žmonės, kurie visa tai suprojektuos ir realizuos“, – sakė R. Augustaitienė.
Verslai galėtų padaryti dar daugiau
Pasak KTU prorektoriaus, gaudami stipendijas studentai gali daugiau dėmesio skirti mokslams ar savo hobiams. Energetikos sritimi besidomintys studentai dažnai laisvalaikį investuoja į praktinių žinių tobulinimą, idėjų kūrimą ir jų įgyvendinimą. Papildomos lėšos leidžia sumažinti finansinį krūvį ir prisideda prie įvairių projektų, kurie ateityje gali prisidėti prie tvarumo, kūrimo.
„Stipendijos yra ne tik patraukli skatinimo rinktis tam tikrą studijų programą forma, bet ir papildoma galimybė studentams tobulėti jų pasirinktoje kryptyje. Studentai nuo studijų pradžios galės gilinti savo žinias energetikos srityje, išgirsti apie aktualias tendencijas bei sužinoti apie naujoves iš pirmų lūpų. Ugdydami savo teorines ir praktines žinias kartu su savo srities specialistais, studentai turės nuolatinę galimybę tobulėti ir bus patrauklūs energetikos sektoriaus darbuotojai“, – kalbėjo J. Čeponis.
Jis pridūrė, kad stipendijos yra tik viena iš sudedamųjų dalių, ką verslas gali padaryti dėl srities populiarinimo. Dar labai reikėtų gilesnio ir nuolatinio įsitraukimo į studijų procesą (praktikos vietos, naujausių žinių iš praktikos perteikimas studentams, konsultavimas ir pan.) ir komunikavimo apie srities perspektyvas.
