Šaltuoju metų laiku gerokai šoktelėjusios elektros kainos išmokė taupyti, ir nors kainos jau nėra tokios aukštos, vartojimas pastebimai mažėja.
„Tai ir energetinės krizės pasekmė – kai kas sureagavo ir dar nepakeitė įpročių, kitas dalykas – vartojimas mažėja labiau dėl pramonės, ne dėl gyventojų. Jaučiamas ir ekonomikos sulėtėjimas, tai buvo prognozuojama, nors laukėme šiek tiek didesnio. Be to, vis daugiau įsirengia saulės elektrines ant savo stogų – tiek įmonės, tiek privatūs vartotojai. Visa tai sudėję ir matome kol kas sumažėjusį vartojimą, bet, žiūrint į ateitį, sumažėjimas kada nors sustos ir atsigaus, galiausiai pradės kilti į viršų“, – sako nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Pastebima, kad kilus energetikos krizei daugelis atsisuko į žalesnę energetiką, padidėjo saulės elektrinių paklausa. Žaliosios politikos instituto direktorė projektinei ir tarptautinei veiklai Ieva Budraitė apgailestauja, kad žaliosios energetikos naudingumas tapo labiau matomas sunkiausiu metu Ukrainai.
„Apmaudu, kad prireikė karo Ukrainoje, jog suvoktume būtinybę pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių. Iki tol pagrindinis argumentas buvo klimato kaita, apeliuojant į tai, kad deginant iškastinį kurą išmetama CO2, kuris spartina klimato kaitos procesus, – labai aiškiai sakydavo, kad mes privalome čia ir dabar nutraukti visus naujus naftos gavybos projektus, nebeplanuoti naujų anglies elektrinių, bet pasaulis nebuvo linkęs į tai įsiklausyti. Lietuvoje labai aiškiai pajautėme savo kaliu, kai prasidėjo karo išprovokuota energetikos krizė. Tikiuosi, kad tas atsinaujinančios energetikos naudų supratimas niekur nedings, juolab kad aiškiai matome: tai ne tik saugiau geopolitine prasme, ne tik švariau aplinkos atžvilgiu, bet ir pigiau“, – įvardija pašnekovė.
Ilgalaikes strategijas planuojantys verslai imasi visų priemonių, kad mažintų išlaidas. Ar pavieniai gyventojai ir smulkusis verslas taip pat aktyviai stebi rinką? M. Giga sako, kad tai, kas gyvenime neatrodo būtinybė čia ir dabar, neretai veikia pagal posakį „lazda turi du galus“.
„Lazdos nebuvo, kol neatėjo energetinė krizė. Aplinka tokia susiklostė. Buvo skatinama per paramas, ir tai galbūt ne visai veikė: nežinau, ar esu tikras, ar man verta, ar neverta, bet kai atėjo ta „lazda“, kai tai – ne valstybės nustatytos baudos, sprendimas buvo ganėtinai paprastas, – įvardija M. Giga. – Kai užklupo energetinė krizė, tai atėjo ir saulės elektrinių poreikis, kurio nespėja patenkinti. Dabar, atrodo, visi pasiruošę tą poreikį patenkinti, bet krizė staiga baigėsi ir vartotojams kyla klausimas, ar to reikia.“
Pašnekovas įvardija, kad įmonės tiekėjos, pavyzdžiui, elektros tiekėjos, kreipia dėmesį į ilgalaikę investiciją, tačiau vartotojai renkasi, ar investuoti daugiau stebint savo norus, ar jiems svarbu saugoti gamtą, vertina poreikius pagal savo prioritetus. M. Giga pastebi, kad tvarumo ir taupymo suvokimas nėra prislopęs net ir šiuo metu, jau nesant energetinei krizei, – žmonėms rūpi, kaip jie gyvena ir kur geriau investuoti į savo ateitį.
Anot I. Budraitės, jaunesni žmonės labiau domisi ir rūpinasi tuo, kokia ateitis bus ir ką paliks po savęs. Visgi tie, kurie jau turi daugiau galimybių investuoti į tvarumą, neretai į investicijas žiūri atsargiai.
„Vyresnio amžiaus žmonėms, jau laisvesniems priimant ekonominius sprendimus ir renkantis, kokią elektrą vartoti, dar labiau imponuoja kainos argumentas. Kai atsinaujinanti energija akivaizdžiai tampa pigesnė, tai, be abejo, ji tampa pirmuoju pasirinkimu. Tą akivaizdžiai galima matyti ir transporto srityje. Daug pasiturinčių žmonių galėtų sau leisti įsigyti elektromobilius, bet vis dar to nedaro, yra daugybė iš to einančių argumentų – nepakankama infrastruktūra, labai daug mitų ir taip toliau. Neabejoju, kad tada, kai būsime išsprendę infrastruktūros problemas ir kai elektromobilį turėti bus tikrai pigiau bei patogiau, bus nulemtas didžiosios dalies visuomenės sprendimas jį įsigyti“, – sako I. Budraitė.