„Tvarumas išplaukia iš tam tikrų politinių Europos Sąjungos siekių, atitinkamų iniciatyvų, atitinkamo reguliavimo, kaip, pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas, kuriuo siekiama, kad Europos Sąjunga būtų klimatui neutralus žemynas 2050 – aisiais, arba tarpinė priemonė, kuria siekiama sumažinti CO2 emisijas 55 proc. jau 2030 – aisiais ir kitos įvairios susijusios tikslinės priemonės. Taip pat yra tam tikri reikalavimai, reglamentai, susiję su tvariais finansais, tarkime, taksonomijos reglamentas. Taip pat įmonės turi atskleisti informaciją, susijusią su jos veiklos poveikiu“, – konferencijoje „Tvarumo kursas“ susirinkusiems kalbėjo D. Kuras.
Ką išties tvarumas duoda įmonėms
Dar vienas argumentas tvarumo skeptikams, pasak eksperto, kad tvarumas įmonėms išties gali suteikti labai daug verčių ir naudų, bet tam tvarumas turi būti tinkamai valdomas.
„Viena vertus, įmonės privalo įgyvendinti tam tikrus teisės aktus ar tiesiog suteikti informaciją, kam ji privaloma duoti ir tai yra tam tikra socialinė ir ekonominė licenzija veikti. Iš kitos pusės, tvarumas yra labai stipriai susijęs su rizikų valdymu ir atsparumu todėl, kad įmonės atlieka savo vertės grandinės ir poveikių auditą, tokiu būdu identifikuodamos rizikas, kurias tampa lengviau valdyti. Įmonės dažnai nustato tam tikrus neigiamo poveikio aplinkai mažinimo tikslus, kas yra susiję su efektyvesniu resursų naudojimu, akivaizdu, kad tai padeda siekti efektyvesnės įmonės veiklos. Dar vienas pliusas – investicijos į darbuotojų gerovę, jų ugdymą, kas gali didinti jų pasitenkinimą darbu, lemti lojalumą, produktyvumą ir panašiai“, – privalumus vardino D. Kuras.
Ekspertas sakė, kad taip pat tvarume vienas iš svarbių dalykų, yra suinteresuotosios šalys ir jų įtraukimas. Visa tai leidžia didinti ir kurti pasitikėjimą bendrove, taip pat stiprina ir darbuotojų, ir klientų lojalumą, stiprina įmonės reputaciją. Galima gauti netgi tam tikrą, taip vadinamą socialinio kapitalo pagalvę, kuri padeda kriziniu metu. Įsivaizduokime, kad į krizę situaciją patenka dvi įmonės: viena, kuri nieko nedarė tvarumo srityje ir kita įmonė, kuri turėjo tam tikras iniciatyvas ir valdė savo poreikius, tai kurios įmonės komunikacija mes linksime labiau pasitikėti?
„Tvarumas išties padeda pritraukti talentų, apie tai pastaruoju metu daug kalbama, ypač jaunajai kartai svarbi ši tema ir tai, kad įmonė siektų ne tik pelno, bet ir teigiamo poveikio. Taip pat, aišku, tvarumas padeda turėti geresnę prieigą prie kapitalo, geresnes sąlygas ir čia galima kalbėti nuo tokių dalykų, kaip fondai, kurie investuodami vertina įmonių ESG kriterijus iki to, kad bankai turi tam tikrus kriterijus, ir jeigu jūsų projektas arba produktas juos atitiks, gali būti, kad bus pasiūlytos geresnės finansavimo sąlygos.
Na ir, žinoma, inovacijos. Sprendžiant tam tikrus tvarumo iššūkius, iš esmės gali įmonėms tekti inovuoti pačioms ar ieškoti vertės inovacijų kūrimo grandinėje. Tai didina ir konkurencingumą, ir naujų pajamų galimybes, augina vertę, stabilumą“, – kalbėjo D. Kuras.
Nuo ko pradėti rengti tvarumo strategiją ir ją įgyvendinti
„Metodikų ir prieigų, norint sukurti tvarumo strategiją, yra įvairių, tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kokią logiką randame naujuose ES tvarumo atskleidimo standartuose. Pradėti reiktų nuo jūsų įmonės poveikių, tiek teigiamų, tiek neigiamų analizės, tiek įvairių rizikų ir galimybių analizės. Aišku, į visus procesus įtraukiant suinteresuotąsias šalis, kurios yra itin svarbios, kalbant apie tvarumą ir tai direktyvoje irgi yra įtvirtinama. Atliekamas poveikių, įmonės temų reikšmingumo vertinimas, parengiamos tvarumo gairės, tuomet strategija. Žinoma, svarbu, kad tvarumo strategija derėtų su / integruotusi į į bendrą įmonės veiklos strategiją. Kuomet patvirtinama strategija, prasideda standartiniai bet kurio strateginio proceso darbai: parengiamas ir patvirtinamas veiksmų planas, paskiriama atsakomybė, vykdoma komunikacija, stebėsena, kiti veiksmai“, – vardina eiliškumą D. Kuras.
Tvarumo ekspertas atkreipia dėmesį, kad tinkamas tvarumo proceso atitinkamų elementų valdymas lemia konkrečių verčių įmonei atsiradimą: „Kaip pavyzdys, poveikio aplinkai ir socialinio poveikio identifikavimas. Tai reiškia, kad jūs identifikuojate poveikius visoje vertės kūrimo grandinėje pagal nustatytą metodiką, kalbate tiek apie teigiamus, tiek apie neigiamus poveikius, tiek esamus, tiek potencialius, juos vertinate ir tai gali jums padėti atpažinti tam tikras rizikas. Pavydžiui, jeigu jūs turite poveikį, kuris yra oro tarša, akivaizdu, kad galima būti tam tikra rizika susijusi su tuo, ir jūs ją numatę iš anksčiau, galite lengviau valdyti rizikas. Proceso metu galima identifkuoti kitas rizikas ir galimybes. Galbūt dėl kintančių teisės aktų jūsų veiklos dalis nebus įmanoma, bet atsiras galimybė teikti kažkokias naujas paslaugas ar naujus produktus. Todėl vėlgi svarbu labai analizuoti, vertinti, ir čia akivaizdus tiesioginis tvarumo finansinio poveikio aspektas. Būtent šie dalykai didina atsparumą, taip pat rasti naujų rinkų ir pajamų galimybių“.
D. Kuras pabrėžė dar vieną svarbų aspektą, tau yra numatyti aiškius prioritetus, tikslus, rodiklius, o ne tiesiog įgyvendinti iniciatyvas. Tikslai ir prioritetai turi sietis su įmonės bendra strategija, tai padeda valdyti kaštus, skatina inovuoti ir veikti efektyviau.
„Reikia nepamiršti, kad ką matuoji, to ir sieki, tad labai svarbu numatyti tinkamus rodiklius progreso stebėsenai ir raportavimui, numatyti, kaip rinksite duos duomenis. Siekti tikslų padeda ir įvairios politikos, tarkime tiekėjo atrankos ar žmogaus teisių politika. Didesnėse įmonės diegiamos įvairios sistemos, tarkime, aplinkos vadybos sistema, kuri gali būti sertifikuota“, – kalbėjo ekspertas.
Vadovų įsitraukimas labai svarbus, kaip ir darbuotojų motyvacija
„Jeigu norime realaus pokyčio, labai svarbu, kad būtų nustatyti aiškūs su tvarumu susiję vadovų ir darbuotojų tikslai ir numatyta atitinkama motyvacija. Kai kuriose įmonėse tvarumo tikslai labai aiškiai susieti su kintamo atlygio sistema ir yra tos sistemos dalimi.
Vadovų įsitraukimas yra ypatingai svarbus, ypač jei ne tiesiog norima atitikti reikalavimus, o realiai judėti link tvaresnės veiklos. Tam gali reikėti svarbių pokyčių įmonės veikloje ar verslo modelyje, atitinkamų investicijų – be vadovų palaikymo tai sunkiai įmanoma.
Žinoma, reikės ir tam tikrų sričių darbuotojų įsitraukimo, kompetencijų, nes tvarumas yra labai plati sąvoka, o vienas tvarumo vadovas, kurių šiandien ieško vis daugiau įmonių, pokyčių nepadarys. Suinteresuotų šalių įtraukimas atveria daug galimybių, pradedant įvairiomis partnerystėmis, sprendžiant kasdienius tvarumo klausimus bei iššūkius ir baigiant transformacijomis vertės kūrimo grandinėje. Tvarumo vadovas gali būti šių procesų iniciatorius ir koordinatorius, aišku, jis taip pat koordinuos raportavimą, padės atitikti įvairiems reikalavimams, palaikys ryšius, galiausiai jis turės siekti, kad poveikis tvarumui turi būti vertinamas priimant svarbius sprendimus organizacijoje. Labai svarbu įgalinti tvarumo vadovą ir atitinkamai jo poziciją struktūroje“, – konferencijoje sakė D. Kuras.
Kam ir kada bus taikoma ES direktyva dėl tvarumo informacijos pateikimo
„Tiems, kas nėra apie girdėję apie ES direktyvą dėl tvarumo pateikimo, tai aktualiausias yra antrasis etapas, kai reikės rengti ataskaitą už 2025 – uosius metus įmonėms, kurios atitiks bet du iš trijų kriterijų. Tie kriterijai susiję su darbuotojų skaičiumi, įmonės apyvarta, įmonės balansine turto verte. Tokios įmonės turės ataskaitą paskelbti 2026 – aisiais (už 2025 – uosius). Tai reiškia, kad kitąmet jau reikėtų pradėti ruoštis: atlikti poveikio analizę, išsikelti su tvarumu susijusius tikslus, pradėti sekti tam tikrus rodiklius“, – patarė D. Kuras ir priduria, kad įmonės iki šiol galėdavo laisvai pasirinkti standartus, pagal kuriuos raportuoja informaciją. Europos tvarumo atskaitomybės standartai (ETAS, angl. ESRS) siekia sumažinti sumaištį ir nustatyti vieningą metodiką, kad galima būtų palyginti įmonių progresą. Be to, jie užduoda ir toną, kaip turėtų būti valdomas tvarumas įmonėje.
Standartais įtvirtinamas dvigubo reiškmingumo principas, pasak eksperto, reiškia, kad įmonės turės analizuoti ne tik savo poveikį aplinkai ar socialinį poveikį, bet ir su tvarumu susijusias rizikas ir galimybes, kitaip tariant su tvarumo aspektais susijusį galimą poveikį savo įmonės veiklai ir finansams. Tai yra žiūrėjimas tiek iš įmonės vidaus į savo poveikius, tiek iš išorės, kokie gali būti poveikiai įmonei.
„Ekspertas atkreipia dėmesį, kad jei jūsų įmonė ir nepaklius į direktyvos apimtį ir jums nereiks artimiausiu metu rengti ataskaitos, vis tiek būdami vertės kūrimo grandies dalimi jūs galite susidurti su tuo, kad iš jūsų bus prašoma tam tikrų duomenų (pavyzdžiui ŠESD emisijų), taip pat pasirašyti tiekėjo etikos kodeksą. Dėl to smulkus ir vidutinis verslas iš esmės didele dalimi bus paliestas per tai, kad jis yra didelių įmonių vertės kūrimo grandinės dalimi.
„Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad ši, pagal direktyvą atskleidžiama ne finansinė informacija, turės būti audituojama taip, kaip dabar audituojami įmonių finansiniai rodikliai. Skaičiuojama, kad papildomai rengti ataskaitas Lietuvoje reikės keliems šimtams įmonių, tačiau dėl buvimo vertės grandinės dalimi, tam tikrus duomenis pradėti sekti teks platesniam skaičiui bendrovių“, – sakė ekspertas.
Privalomieji bendrieji atskleidimai užduoda bendrą toną
„ETAS struktūra apima bendruosius atskleidimus, privalomus visoms įmonėms, taip pat su poveikiu aplinkai, socialiniu poveikiu ir veiklos etika susijusius klausimus. Bendrieji atskleidimai apima tai, kaip tvarumas apskritai susijęs ir integruojasi į jūsų verslo modelį. Taip pat kokios egzistuoja konkrečios rizikos, susijusios su tvarumu, kaip jos valdomos, kokie yra konkretūs poveikiai, kaip jie yra valdomi, kokie yra tikslai, politika, rodikliai, galų gale kokios įmonėje yra paskatos siekti šių tikslų, koks yra žinių apie tvarumą lygis įmonėje. Šie bendri atskleidimai labai aiškiai užduoda toną, kaip tvarumas turi būti integruotas ir valdomas jūsų įmonėje“, – paaiškino D. Kuras.
Eksperto manymu, jeigu pagal direktyvą jūs turėsite teikti su tvarumu susijusią metinės ataskaitos sudėtyje, svarbu nepamirši ir kitų suinteresuotųjų šalių bei tikslinių auditorijų, ir pagalvoti, kaip su tvarumu susijusią informaciją pateikti paprasčiau, patraukliu formatu.
„Ir žinoma, linkiu nelaukti paskutinės dienos bei pradėti ruoštis raportavimui jau artimiausiu metu – atlikti analizę, sutarti dėl tikslų, sukurti duomenų rinkimo sistemą įprastai trunka apie metus“ – reziumuoja D. Kuras.