Miestuose sparčiai nyksta bioįvairovė: problemai spręsti studentė pasiūlė neeilinę išeitį

Vabzdžių buveinė
Vabzdžių buveinė
© Justė Motuzaitė

Apie emocinį bei fizinį žmonių ir laukinės gamtos atotrūkį kalbama ne vienus metus. Tai daro įtaką ir drastiškam bioįvairovės mažėjimui, ypač miestuose.

Sparčiai modernizuojami miestai dažnai nepalieka vietos vietinėms ekosistemoms – kuriamos infrastruktūros yra palankios išskirtinai tik žmonėms, bet ne gyvūnams ar augalams. Dėl didelio urbanizacijos lygio ir plataus masto kraštovaizdžio suvienodinimo (homogenizavimo), didelei daliai laukinių vabzdžių jau šiandien trūksta maisto, o jų buveinės sparčiai nyksta, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Spalio 5 d. VšĮ „Dizaino draugai“ kviečia į kūrybines dirbtuves, kurių metu jie kartu su ekspertais tobulins dizaino priemonių rinkinį, skirtą laukinių vabzdžių buveinėms pasigaminti. Tai vienas iš žingsnių, kurį nesudėtingai galime padaryti kiekvienas ir taip užtikrinti bioįvairovę savo mieste, mano dirbtuvių organizatoriai.

Pasak projekto vadovės Justės Motuzaitės, nepaisant požiūrio į aplinkosaugos ir ekologijos klausimus, žmogus yra tiesiogiai priklausomas nuo laukinės ekosistemos: tūkstančiai augalų rūšių ir mikroorganizmų filtruoja vandenį, kurį geriame, ir orą, kuriuo kvėpuojame, o laukiniai vabzdžiai apdulkina augalus, kurie tampa vaisiais ir daržovėmis ant mūsų stalų.

Miestuose sparčiai nyksta bioįvairovė: problemai spręsti studentė pasiūlė neeilinę išeitį

„Pasauliui su siaubu stebint iki šiol nematytas karščio bangas, patvinusius miestus ir sausras, aišku viena: dauguma ekosistemų prisitaikys prie drastiškų ekologinių ir klimato pokyčių. Tik ar galės naujoje tvarkoje gyvuoti žmogus? Vienas iš atsparios ekosistemos veiksnių yra rūšių ir tarprūšinių santykių įvairovė – ji padidina ekosistemos atsparumą aplinkos trikdžiams“, – apie vieną iš sprendimų pasakoja Delfto technologijos universiteto (Olandija) magistrė.

Taip jai ir kilo idėja įgyvendinti edukacinį projektą „BiodiverCities I“, kuris gali būti vienu iš būdų saugoti laukinę bioįvairovę mieste. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su „DesignLibrary“ tinklu, „HyperInk“, Kauno tvirtovės parku, projektu „T-Factor“, KTU Dizaino centru ir Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodu.

J. Motuzaitė Europos projekto „Wild Urban Pollinators“ (2021) metu sukūrė dizaino priemonių rinkinį, skirtą laukinių vabzdžių apgyvendinimo konstrukcijų gamybai „pasidaryk pats“ principu. Toks rinkinys leidžia be išankstinių dizaino ar biologijos žinių pagaminti vabzdžių apdulkintojų buveinės modulį, kurį įrengus pasirinktoje gamtos vietoje, bus sukurta palankesnė gyvenimo terpė įvairioms laukinėms vabzdžių rūšims. Rinkinys pristatytas kartu su partneriais iš „HyperInk“ organizuotose edukacinėse dirbtuvėse Italijoje, Milane, Giardino San Faustino bendruomeniniame sode. Prie tokių vabzdžių buveinių rinkinio tobulinimo turės galimybę prisidėti ir Kauno gyventojai, o įgytas žinias galės vėliau panaudoti kurdami naujas buveines įvairiose vietose mieste.

Projekto tikslas – paskatinti miestiečius savarankiškai kurti laukinės gamtos plotus mieste ir edukuoti apie laukinių vabzdžių svarbą išlaikant biologinę įvairovę miestuose.

„Biologinės įvairovės mieste tema šiuo metu – dažna, garsi ir susilaukianti emocingų visuomenės reakcijų. Dialogo trūkumas tarp gyventojų ir miestų savivaldybių įžiebia nuomonių kovas, bet nenurodo krypties reikšmingiems veiksmams. Norint sukurti atsparią miesto ekosistemą reikalingas faktais, o ne nuomonėmis grįstas kultūrinis pokytis“, – pasakoja J. Motuzaitė.

Afrikinės bitės. JMK/Wikipedia nuotr.
Afrikinės bitės. JMK/Wikipedia nuotr.

Jos nuomone, tokiomis, iš pirmo žvilgsnio atrodytų paprastomis, bet įgalinančiomis veikti priemonėmis kaip vabzdžių buveinių kūrimas kiekvieno iš mūsų gyvenamojoje aplinkoje galime keisti savo mąstymą iš egocentrinio į ekocentrinį ir netgi kurti dialogą su savivaldos institucijomis.

Dirbtuvės vyks Kauno tvirtovės parke, šalia kurio miesto savivaldybė buvusioje aviacijos gamyklos teritorijoje vysto Aleksoto inovacijų pramonės parką. Šios dirbtuvės yra ir viena iš tarptautinio projekto „T-Factor“ laikinųjų veiklų, skirtų parodyti galimus inovatyvius urbanistinės regeneracijos būdus.

Būsimo inovacijų pramonės parko 30 ha teritorija šiaurinėje dalyje ribojasi ir su Kauno fortų įtvirtinimais, įrengtais šlaituose, gamtos apsuptyje. Vystant inovacijų parką ši buvusi karinė teritorija bus urbanizuota, todėl vietinė ekosistema bus radikaliai sutrikdyta. Dirbtuvių dalyviai, pasitelkdami dizaino mąstymo principus bei asmeniškas gyvenimo mieste patirtis, ieškos būdų, kaip pagerinti laukinių vabzdžių lizdų konstrukcijas ir palengvinti montavimo procesus, kad tai taptų aiškiai suprantamu ir lengvai prieinamu bioįvairovės gerinimo įrankiu miestiečiams. Tikimasi, jog bendrakūros pratimai ir šios Aleksoto teritorijos regeneravimo idėjos padės dalyviams aiškiau suvokti globalias laukinės gamtos nykimo grėsmes ir paskatins lokalių aplinkosaugos iniciatyvų kūrimąsi.

Edukacinės dirbtuvės vyks spalio 5 d., 11–17 val., Kauno tvirtovės parke (Lakūnų pl. 63, LT-46290, Kaunas).

Dirbtuves ves: projekto vadovė Justė Motuzaitė (integruoto produktų dizaino magistro studentė Delfto Technologijos Universitete).

Dalyvavimas dirbtuvėse nemokamas. Būtina išankstinė registracija paspaudus ČIA.
Projektą įgyvendina VšĮ „Dizaino draugai“.

Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba.

Projekto vadovė – Justė Motuzaitė.