Pranešime žiniasklaidai pabrėžiama, kad socialinės atsakomybės ar tvarumo ataskaitas dauguma įmonių iki šiol galėjo teikti savanoriškai, tačiau pradedant 2024 m. tvarumo ataskaitos laipsniškai taps privalomos dar didesnei daliai įmonių ir turės būti rengiamos pagal naujus ES patvirtintus standartus. Dėl šios priežasties verslai jau šiandien turėtų skirti daugiau dėmesio savo veiklos poveikiui vertinti ir tvarumo strategijai bei pasirengimui raportuoti.
Tvarumo ir komunikacijos ekspertas Donatas Kuras pasakoja, kad vienos įmonės, išgirdusios apie artėjančius pokyčius, domisi gresiančiomis baudomis nepateikus ataskaitų, o kitos – jau žengia tvarumo keliu savanoriškai.
Pirmieji žingsniai ruošiant ataskaitą
Tvarumo ataskaita yra organizacijos veiklos, kuria siekiama būti tvaresniems – mažinti neigiamą ir kurti teigiamą poveikį – ataskaita. Ekspertas teigia, kad labai svarbu įvertinti savo poveikį ir atskleisti tiek susijusius veiksmus, tiek ir atitinkamus tikslus bei rodiklius – tokie bendrieji šių ataskaitų rengimo principai.
„Suprasti, kokią informaciją reikėtų atskleisti, gali padėti įvairūs tvarumo standartai. Žinoma, įmonėms, kurios patenka į ES direktyvos apimtį (didelėms, daliai smulkaus ir vidutinio verslo įmonių), reikės vadovautis Europos tvarumo atskaitomybės standartais (ETAS, angl. ESRS). Juose numatyta ne tik atskleidžiamos informacijos struktūra, bet ir įtvirtinti principai, kuriais remiantis reikia įvertinti, kokia informacija laikoma reikšminga ir turės būti pateikiama ataskaitoje. Jei direktyva jums dar nebus taikoma tiesiogiai – turite didesnę laisvę nuspręsti, kokią informaciją pateiksite savo ataskaitose. Visgi rekomenduočiau remtis anksčiau minėtais bendraisiais principais ir atsižvelgti į standartus“, – dalinasi D. Kuras.
Pasak tvarumo ir komunikacijos eksperto, nepaisant to, kad vizualiniai sprendimai gali padėti perteikti ir geriau suprasti informaciją, patariama daug dėmesio skirti ataskaitos turiniui: „Būtina įvertinti, ar informacija konkreti, ar pateikiami rodikliai ir jų dinamika, ar paaiškinama, koks tam tikro veiksmo poveikis. Ar informacija subalansuojama – ar smulkūs dalykai nėra prilyginami reiškmingesniems, galintiems padaryti esminį poveikį. Ar nevengiama kalbėti apie iššūkius bei poveikio sritis, kuriose įmonė dar gal neturi daug pasiekimų, bet supranta poreikį atitinkamus poveikius valdyti ir mažinti.“
Nors ataskaita bus rengiama po metų, duomenys turi būti tvarkomi šiandien
Ekspertas išskiria, kad vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo įmonės susiduria rengdamos ataskaitas, yra ilgai užtrunkantis duomenų rinkimas. Tam tikri duomenys dažnai nerenkami, kartais ne iki galo aiški metodika, kaip apskaičiuojama dalis rodiklių, neretai duomenys yra „išsibarstę“ po visą organizaciją. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl ataskaitos rengimas užtrunka ilgiau nei planuota, pabrėžiama pranešime spaudai. Ataskaitos rengimas padeda identifikuoti tvarumo srities spragas – jas svarbu spręsti iki raportuoti organizacijai taps privaloma.
„Mano patarimas – jei jums reikės raportuoti privalomai, pavyzdžiui, 2026-aisiais, – pradėkite tam ruoštis jau dabar, parenkite ataskaitas 2024 ir 2025-aisiais. Tai bus puikus praktinis pratimas, leisiantis pasiruošti privalomam raportavimui bei atskleisiantis naudingos informacijos apie tvarumo valdymą įmonėje“, – teigia D. Kuras.
