Apmoka kuro ir būsto nuomos išlaidas, bet darbuotojų vis tiek trūksta
Jei anksčiau užtekdavo patalpinti skelbimą ir laukti kandidatų, tai šiandien, R. Viršilos teigimu, ieškant darbuotojų aludariams reikia būti daug aktyvesniems ir išradingesniems. Anot jo, šiandien ypač jaučiamas aukštos kvalifikacijos gamybinių pozicijų darbuotojų stygius Utenoje.
„Suprasdami, kad didele dalimi tinkamą išsilavinimą ir patirtį maisto pramonės sektoriuje turinčių darbuotojų stygius susijęs su regioniškumu, aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurių gyvenamoji vieta yra kitame mieste, kompensuojame atsiradusias kuro arba būsto nuomos Utenoje išlaidas. Taip pat bendradarbiaujame su Utenos kolegija, užmezgėme ryšius su Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centru, kandidatų į tam tikras reto profilio pareigybes paieškai pasitelkėme išorinės atrankų agentūros pagalbą“, – sprendimus, kurių reikalauja pasunkėjusios darbuotojų paieškos, vardija R. Viršilas.
Nors darbui sandėlyje ar gamyboje užsienio šalių piliečių įmonė nesamdydavo, dėl darbuotojų trūkumo kylantys iššūkiai verčia elgtis kitaip. R. Viršilas neslepia, kad pokyčiai nebuvo lengvi, tačiau prie jų darbuotojai greitai prisitaikė.
Darbuotojų trūkumas pastebimas nepaisant ir to, kad spalį paskelbtame didžiausių šalies maisto pramonės įmonių reitinge bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ pagal mokamą vidutinę algą buvo pirmoji. Vidutinis atlyginimas įmonėje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, kilo 14 proc.
Kaip nurodo R. Viršilas, bazinius atlyginimus bendrovė kėlė gerokai nuosaikiau, o vidutinio atlyginimo augimui daugiausiai įtakos turėjo įvairūs priedai ir papildomos išmokos. Pavyzdžiui, aludariams tenka ieškoti sprendimų, kaip svarbiausiu ir sunkiausiu vasaros sezonu motyvuoti darbuotojus intensyviai dirbti – taip atsiranda įvairūs papildomi mokėjimai.
„Darbuotojams skiriami ne tik padidinti tarifai už darbą naktį ar viršvalandžius, bet ir vasaros priedai gamybos ir logistikos darbuotojams, didesni kintami, nuo rezultatų priklausantys, priedai pardavimo komandai. Visi mūsų nuolatiniai darbuotojai dalyvauja metinių premijų programoje – taigi, būdų užsidirbti ir prisidėti prie įmonės sėkmės yra daugybė. Taip pat siūlome įvairialypį papildomų naudų paketą – jame ir sveikatos draudimas, ir sporto bei sveikatingumo programa, papildomos atostogų dienos, įvairios apdovanojimų programos, nuolaidos maistui Utenos alaus darykloje įsikūrusioje valgykloje ir kita“, – vardija R. Viršilas.
Kylant akcizams, tenka orientuotis į nealkoholinius gėrimus
Ne tik darbuotojų trūkumas, bet ir didesnių akcizų taikymas alkoholiui pastaraisiais metais kelia iššūkių aludarystės sektoriuje. Nuo šių metų pradžios priimtame akcizų plane siekiama nuosekliai mažinti apmokestinimo skirtumus už 1 laipsnį alkoholio, nepriklausomai nuo produkto rūšies. Naujoje 3 metų perspektyvoje akcizai etilo alkoholiui kasmet augs po 6,8 proc., tarpiniams produktams – vidutiniškai po 8 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams virš 8,5 proc. stiprumo, alui – 10 proc.
R. Viršilas supranta Vyriausybės tikslą branginti alkoholinius gėrimus, kad jie taptų mažiau patrauklūs vartotojams, tačiau, anot jo, problemos prasideda tada, kai išbalansuojama situacija skirtingai keliant akcizus skirtingoms alkoholio grupėms.
„Jau antrus metus po akcizų pokyčių stebime, kaip stipriai Lietuvoje didėja stipraus alkoholio ir vyno pardavimai, o alaus rinka stagnuoja. Darome išvadą, kad šiuo metu akcizo politika palankesnė stipriesiems gėrimams, ir ypač – vyno importuotojams, nei aludariams. Manau, Vyriausybė galėtų atidžiau panagrinėti šią situaciją ir labiau remti vietos aludarystę, kuri naudoja Lietuvos ūkininkų ir įmonių išteklius, nei skatinti užsienio vynininkų verslą“, – problemą pastebi jis.
Dėl akcizų kaitos kylančius sunkumus aludariai sprendžia didindami nealkoholinių gėrimų pardavimus šalyje ir plėsdami jų eksportą. „Aišku, kad priešnuodžių šiai situacijai ieškome ir patys. Didiname kitų kategorijų, ne tik alaus, pardavimus, tokių kaip „Vichy“ vandens ir energinių gėrimų „Battery“, kurie auga dviženkliais skaičiais. Plečiame eksportą, kuris nusidriekęs į dešimtis šalių, net iki Ganos Afrikoje, kur konteineriuose keliauja mūsų gaminamas „Kiss“ sidras. Siekiame būti efektyvesni savo kasdieniniuose darbuose ir procesuose“, – vardija R. Viršilas.
Jo manymu, piktnaudžiavimo alkoholiu problema yra aštri tam tikruose socialiniuose sluoksniuose, kurie ir kuria didžiąją dalį neigiamos statistikos, ir jokie reklamos ribojimai šio socialinio sluoksnio žmonių neveikia. Anot jo, stengiantis pagerinti statistiką, kertama vienodai visiems – net ir tai sąmoningai visuomenės daliai, kuri alkoholiu nepiktnaudžiauja.
„Tokia politika turi ir neigiamų pusių – užkertama galimybė nors kiek valdyti vartotojų pasirinkimus ir tendencijas. Tai, kad dabar ženkliai kyla stipraus alkoholio pardavimai, iš dalies yra ir šių draudimų pasekmė. Kai nelieka reklamos, didžiąją dalį vartotojų veikia kaina. Stipriųjų gėrimų kaina šiuo metu patrauklesnė už silpnųjų. Mano įsitikinimu, valstybė turėtų būti suinteresuota skatinti silpnųjų gėrimų vartojimą, o ne stipriųjų, kurie vis tik sukelia sunkesnes socialines pasekmes. Todėl nematyčiau tragedijos, jei silpniesiems gėrimams būtų leista dalinė reklama – pristatyti naujus produktus, inovacijas, taip atitraukiant vartotojus nuo stipriųjų gėrimų“, – sako R. Viršilas.
Paklausus, kokie gyventojų vartojimo įpročiai atsispindi šiandieninėje aludarystės rinkoje, R. Viršilas išskiria svarbiausią pernai metų alaus rinkos tendenciją – vėl atgimusį nealkoholinio alaus pardavimų augimą, kuris pirmaisiais pandemijos metais buvo sustojęs.
„Mums džiugu, kad pavyko išjudinti šį segmentą, nes nealkoholinio alaus populiarinimą suvokiame ir kaip savo socialinės atsakomybės sudėtinę dalį – mums svarbu, kad mūsų vartotojais šalia įprasto alaus visuomet turėtų ir nealkoholinį pasirinkimą. Esame nusprendę kiekviename prekybos taške, kur parduodame savo alkoholinę produkciją, siūlyti ir nealkoholinį alų“, – sako jis.
Daugiausia rūpesčių kelia kainų šuoliai: situaciją vadina išties sudėtinga
Kalbėdamas apie aludarystės sektoriaus kryptis ateinantiems metams, R. Viršilas pažymi, kad aludariams teks spręsti išskirtinai sudėtingą situaciją, kurią lemia augančios žaliavų ir energetinių išteklių kainos.
„Daugiausia rūpesčių mūsų įmonei šiuo metu kelia augančios žaliavų ir energetinių išteklių kainos. Tokio staigaus jų kainų šuolių nebuvome patyrę net prieš 2008 metų krizę. Situacija išties sudėtinga, nes matome, kad net pabranginę žaliavas, jų tiekėjai neduoda garantijų dėl tiekimo terminų. Todėl bent jau šiuo metu atrodo, jog didžiausias šių metų rūpestis – trūkinėjančių tiekimo grandinių lopymas ir reikiamų pakuočių kiekių užsigarantavimas vasaros sezonui“, – planus įvardija R. Viršilas.
Pandemijos pradžioje aludarius stipriai paveikė ir pilnai uždarytas kavinių, barų ir restoranų sektorius – kaip nurodo R. Viršilas, jis sudarė apie 20 procentų bendrovės apyvartos. Anot jo, iki šiandien pilnai šis sektorius nėra atsigavęs – net po atidarymo, nei pardavimai, nei pajamos negrįžo į ankstesnį lygį.
„Pastebime ir kitas besikeičiančias vartotojų elgesio tendencijas – žmonės renkasi švęsti namuose, uždarose privačiose erdvėse, sodybose, bet vis dar vengia kavinių ir restoranų. Tuo pačiu, auga vadinamųjų daugiapakių pardavimai, kai vienu metu parduotuvėje perkamas didesnis kiekis produktų, nei anksčiau, tačiau parduotuvės lankomos rečiau. Aktyviai dirbame ir didindami pardavimus e- parduotuvėse, kurios pandemijos metu išaugo kelis kartus – jų plėtra yra svarbi ateities prekybos tendencija“, – pastebi R. Viršilas.
Kita aludarius neraminanti sritis – didėjantis Lenkijos patrauklumas „maisto turistams“. R. Viršilo manymu, nors kitos šalies daromi veiksmai gal ir trumpalaikiai bei populistiniai, bet kuro ir maisto produktų kainų skirtumai tampa ženklūs, o tai gali smarkiai paveikti pasienio regionų gyventojų apsipirkimus.
„Vėlgi, tiek akcizas, kuris alui Lenkijoje yra mažesnis nei Lietuvoje, tiek PVM mokesčiai atiteks Lenkijos biudžetui. Tad mūsų Vyriausybei nereikėtų ignoruoti šio klausimo ir didinti akcizus, tame tarpe ir kuro, neatsižvelgiant į kaimyninių valstybių tarifus“, – sako jis.
Tačiau aludariai metus pasitinka ne vien negatyviomis nuotaikomis – kaip sako R. Viršilas, rengiamos inovacijos ir nauji produktai, kad šią vasarą vartotojai turėtų didesnį ir įdomesnį gėrimų pasirinkimą. Aludarių planuose yra ir eksporto didinimas, procesų tobulinimas, skaitmenizacija ir mobilumo gerinimas.
„Prieš pat naujuosius paleidome elektroninę B2B užsakymų parduotuvę, skirtą mūsų klientams, kurioje jų pateikti užsakymai realiuoju laiku keliauja į mūsų logistikos programas ir rengiami išvežimui. Nors alaus gamybos procesas nesikeičia jau kelis šimtus metų, tačiau logistika, klientų aptarnavimas, pardavimai – tos sritys, kurios šiuo metu vystosi labai sparčiai, ir jose mes taip pat siekiame būti lyderiais, būti kartu su geriausiais Lietuvoje“, – teigia R. Viršilas.
