Konkretiems darbams atlikti samdomi darbuotojai apmokomi, jų vadovų prašoma pateikti išsamias ataskaitas apie nelaimingus atsitikimus bei darbo saugos taisyklių pažeidimus. Tiesa, nors į taisykles žvelgiama griežčiau, nelaimingų atsitikimų darbe statistika taip sparčiai nekinta.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2019-aisiais sunkių nelaimingų atsitikimų fiksuota 71, o šiemet – 79. Mirtimi pasibaigusių atvejų prieš trejus metus suskaičiuota 23, o šiemet – 21. Daugiausiai žmonių per trejus metus darbe žuvo bei susižalojo pernai. Pokyčiai matomi žvelgiant į ilgesnį laikotarpį – 2008-aisiais darbe žuvo 82 žmonės, 2015-aisiais jau tik 42.
Už darbo saugos pažeidimus subrangovams numato atsakomybę
Aiškinimasis apie darbo saugos situaciją rangovų bei subrangovų įmonėse Lietuvoje dar ne visiems yra įprasta praktika. Kai kurie verslai ypatingai tuo rūpinasi ir tvirtina, kad jų partnerių panašūs prašymai nebestebina. Darbo saugos užtikrinimas net įtraukiamas į sutartis.
Nekilnojamojo turto investicijomis užsiimančios įmonės „KS Holding“ plėtros vadovas Paulius Medzevičius pasakojo, kad ši naujovė yra ne tik tendencija, bet jau tampa norma, nes darbo saugos nesilaikymas turi labai skaudžias pasekmes – kyla pavojus žmogaus sveikatai ir gyvybei.
„Darbų saugos laikymasis praktiškai koreliuoja su subrangovų atsakomybe ir požiūriu į darbų kokybę. Nedėvimas šalmas, pamirštos asmeninės apsaugos priemonės – tikėtina, kad teks kalbėti ne tik apie darbų saugą, bet ir ne kartą aptarti defektus. Rimti profesionalai supranta, kad darbų sauga nėra kažkokia bereikšmė prievolė, o priemonė apsaugoti save ir savo darbą“, – sakė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad darbo saugos klausimai aptariami derybų su rangovu metu, numatoma atsakomybė už darbų saugos normų nesilaikymą sutartyse, skiriami darbų saugos koordinatoriai: „Patys fiziškai kiekvienąkart būdami objekte stebime ir teikiame pastabas. Didesnės rangovinės įmonės turėtų būti įdiegusios tarptautinius standartus atitinkančias sertifikuotas darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemas“.
Jam pritarė darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo paslaugas siūlančios įmonės „Personalas jums“ vadovas Vygantas Ranonis. Anot jo, požiūris į darbo saugą labai priklauso nuo įmonės vadovų bei veiklos srities. Jam dažniau tenka bendradarbiauti su klientais, kurie taisykles vykdo ne tik dėl darbo inspekcijos, bet rūpinasi savo darbuotojų saugumu ir komfortabilumu darbe. Dažniau pagalbos užtikrinti sveikatai nekenkiančias darbo sąlygas kreipiasi darbdaviai iš gamybos, didmeninės prekybos bei pramonės sričių.
„Ateina šita banga, įmonės prašo pateikti duomenis iš subrangovų. Kiek man tekę susidurti, dažniausiai tai vyksta užsienio kapitalo bei didžiosiose Lietuvos įmonėse. Jos labai rimtai žiūri į darbuotojų saugą ir ją užtikrina. Taip pat ši tendencija plinta įmonėse, kurios naudojasi vadinamųjų „nuomojamų“ darbuotojų paslaugomis. Šie darbuotojai specialiai apmokomi ir instruktuojami kaskart prieš pradėdami darbą“, – pasakojo V. Ranonis.
Panašią praktiką taiko ir „Ignitis grupė“. Įmonės ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė aiškino, kad nauji ESO („Energijos skirstymo operatorius“) rangovų darbuotojai prieš pradėdami darbus turi padirbėti kartu su esamu darbuotoju, kad praktiškai pamatytų kaip atliekamas darbas, susipažintų su tinklu ir pan. Tik tuomet suteikiamas leidimas dirbti.
„Tam, kad įsitikintume, jog partnerių įmonėse taip pat rūpinamasi darbo sauga, prieš pradedant darbą objektuose yra vedami darbo vietos instruktavimai. Taip pat yra planinis rangovų patikrinimo grafikas, kurių metu įsitikinama ar dirbama saugiai. Priešingu atveju teikiamos pastabos, taip pat gali būti stabdomi darbai ir skiriamos nuobaudos už nesaugų darbą“, – pasakojo L. Beganskienė.
Darbuotojus nuolat moko
Tam, kad dirbti būtų saugu, nepakanka vien peržiūrėti nelaimingų atsitikimų statistiką ir pasirašyti dokumentus. Svarbiausias elementas šioje situacijoje – darbuotojas bei jo žinios ir sąmoningas jų taikymas.
„KS Holding“ atstovas teigė, kad įmonės darbuotojai yra apmokomi ir su mokymų medžiaga supažindinami pasirašytinai, kaip numatyta teisės aktuose. Taip pat jiems išduodamos specialios apsaugos priemonės: šalmai, liemenės, batai ir visos kitos pagal esamą poreikį.
„Bet turbūt didžiausia atsakomybė ir pavojus tenka rangovų ar subrangovų darbuotojams, kurie tiesiogiai atlieka darbus. Būna, kad žmonės darbo saugą supranta tik kaip šalmo dėvėjimą ten, kur kas nors gali užkristi ant galvos, tad vis dar tenka priminti, kad darbo saugos laikymasis nėra vien tik darbdavio interesas“, – aiškino P. Medzevičius.
V. Ranonis pasakojo, jog įmonėse, priklausomai nuo darbo specifikos, darbo saugos mokymai darbuotojams vyksta kas metus ar kelerius. Tai lemia darbo pavojingumas. Pavyzdžiui, aukštai dirbantiems statybininkams saugos klausimus reikia priminti dažniau negu programuotojams.
„Ignitis grupėje“ darbuotojai taip pat nuolat mokomi. Darbuotojams be privalomųjų instruktavimų ir mokymų yra teikiama papildoma informacija apie nesaugų darbą. Rengiamos ataskaitos – „Saugos minutės“, Veiklos meistriškumo varžybos ir panašiai. Po nelaimingų atsitikimų važiuojama į nutolusias darbo vietas asmeniškai pabendrauti su komandų nariais.
„ESO turime daug privalomųjų mokymų tiek įmonės viduje, tiek išorėje. Esame atidarę Praktinių mokymų centrą Panevėžyje, kur visus darbuotojus periodiškai kviečiame į praktinius mokymus. Kiekvienais metais organizuojame „Saugos savaitę“ – jos metu su saugos komanda ir išorės lektoriumi apvažiuojame visą Lietuvą – susitinkame su darbuotojais ir jų vadovais, kalbame apie saugą, akcentuojame jos svarbą. Organizuojame profesinio meistriškumo varžybas – jų metu komandos iš įvairių regionų atlieka įvairias su darbu susijusias užduotis, bendrauja ir dalijasi praktika", – darbuotojų edukavimo praktika dalijosi L. Beganskienė.
Pažeidimai padaromi dėl kelių priežasčių
Paklaustas, ar Lietuvoje dažnai pasitaiko darbo saugos pažeidimų, „Personalas jums“ vadovas neslėpė, kad tikrai taip. Nelaimingi atsitikimai nutinka ir dėl darbuotojų, ir dėl darbdavių klaidų. Darbuotojai ne visada linkę laikytis reikalavimų. Mat saugumas dažnai yra priešingas polius patogumui. Pašnekovas džiaugėsi, kad visgi, pastaraisiais metais darbdavių požiūris kinta į teigiamą pusę. Galbūt taip vyksta dėl modernėjančios darbo inspekcijos ar pokyčių pačiose įmonėse.
„Darbuotojai klaidas daro dėl kelių priežasčių: vardan patogumo, nepagalvodami, pavyzdžiui, žmogus nenumato, kad konkrečiu atveju gali atsitikti bėda. Trečia priežastis – dėl abejingumo ar nedrąsumo, tarkime, vengiama pranešti atsakingiems asmenims. Maždaug, laidai kaista, na tegu kaista, kam aš čia dabar sakysiu“, – apie priežastis, dėl kurių pažeidžiama darbo sauga pasakojo V. Ranonis.
Įdarbinimo įmonės atstovas teigė, kad jų partneriai jau nebesistebi prašymu pateikti duomenis apie darbo saugą. Anot jo, šios srities įmonės į tai žiūri labai atsakingai, o duomenų prašymas jau tapęs savaime suprantamu dalyku.
Anot „Ignitis grupė“ atstovės, rangovų yra skirtingų, vieni teikia noriai, kiti klausia kam to reikia. Tačiau išaiškinus tikslą – kad jis yra bendras visiems, duomenys yra pateikiami.
Darbo inspekcijos vertinimas parodė, kad darbo sauga dažniausiai pažeidžiama ne dėl to, kad darbdaviams trūksta geros valios. Atvirkščiai, vertinimas parodė, kad reikia daugiau ir geresnės informacijos ir priemonių, kurios padėtų veiksmingai įgyvendinti taisykles visose Europos bendrovėse. Taip pat pastebėta, kad teisės aktai, deja, ne visada įgyvendinami. Jei taip būtų, Europos bendrovės galėjo išvengti gerokai didesnio skaičiaus nelaimingų atsitikimų ir susirgimų atvejų.
