„Kai kalbame apie kovą su klimato kaitos krize, žemės ūkio sektorius yra ypatingas, nes gali prisidėti ne tik tiesiogiai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, bet ir didinant absorbcijas, kai CO2 iš atmosferos yra sugeriamas ir užrakinamas dirvožemyje. Todėl praktikos, priemonės ir technologijos, kurios skatina didesnį anglies kaupimą bei tuo pačiu teikia ir kitas naudas, pavyzdžiui, saugo dirvožemio biologinę įvairovę ar didina derlingumą, yra labai svarbios ir perspektyvios. Sveikintina, kad tokios inovatyvios bei aplinkai draugiškos technologijos yra vystomos ir Lietuvoje“, – sako ministras K. Navickas.
Jau septynerius metus plėtojama ir tobulinama dirvožemiui skirtų mikroorganizmų preparatų technologija Žaliojo kurso kontekste tampa dar aktualesnė.Ji padeda žemės ūkio specialistams spręsti dirvožemio kokybinių parametrų ir produktyvumo klausimą.
„Mūsų gaminami mikrobiologiniai preparatai nėra trąša. Tai – pagalbinė priemonė, kurią naudojant tiek trąšų, tiek pesticidų reikia mažiau. Mikroorganizmams skaidant dirvožemyje esančias liekanas, skatinama ir humuso gamyba, kuriame lengviau išlaikomos visos augalams reikalingos maistinės medžiagos – CO2, kaip organinė medžiaga, kalis, fosforas ir azotas“, – aiškina vienas iš „Bioversio“ įkūrėjų Stanislav Balion.
Kaip rodo „Bioversio“ penkerių metų bandymų rezultatai, naudojant mikroskopinius grybus per metus vidutiniškai yra „užrakinama“ 1t anglies į ha, t.y. 3,67 t/ha CO2/ha. Skaičiuojant, kad Lietuvoje yra 1,8 mln. ha pasėlių, per metus potencialiai galėtų būti sukaupta 6,6 mln. tonų CO2 – tai maždaug 2,4 mln. tonų daugiau nei visa Lietuvos žemės ūkio ŠESD emisija.
„Gavę tokius tyrimų ir bandymų rezultatus matome, kad mikrobiologiniai produktai gali būti vienas įrankių pasiekti Žaliojo kurso keliamus reikalavimus“, – teigia S. Balion.
Mikrobiologija – žemės ūkio ateitis
Europai siekiant tvarumo įvairiuose sektoriuose, ūkininkai ieško būdų pradėti pildyti keliamus reikalavimus ir taip atsigręžia į mikrobiologijos produktus. Specialistų teigimu, nors tokių preparatų populiarumas didėja, vis dėlto per mažai ūkininkų ryžtasi naudoti mikroorganizmus. Pagrindinė to priežastis – per mažas žinių kiekis.
„Dalis ūkininkų Lietuvoje vis dar yra labai konservatyvūs, jie pasitiki laiko patikrintais metodais, o prieš išbandydami naujus nori pamatyti įvairių bandymų rezultatus, o geriausia – išgirsti kito ūkininko patirtis. Vis dėlto tie, kurie ryžtasi naudoti mikrobiologiją savo ūkiuose mato, kad tai veikia: augalai geriau maitinasi, jie atsparesni ligoms, o ir derlius vidutiniškai gali didėti net 7–9 proc.“, – savo patirtimi dalinasi Pasvalio rajono ūkininkas ir kooperatyvo „Šiaurės Aruodai“ narys Kasparas Mulevičius.
„Bioversio“ technologijų vadovo Arnoldo Jurio teigimu, nereikėtų stebėtis, kad ūkininkams kyla klausimų – daugelis jų turi įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti, o ir ūkininkavimo sezonas Lietuvoje nėra ilgas. Tačiau mokslininkas priduria, kad tuo pačiu yra itin svarbu suvokti, jog ūkininkaujant dirvožemio struktūra yra pažeidžiama ir išbalansuojama – dėl to gali rastis ligas sukeliantis mikroorganizmai, sumažėti maistinių medžiagų. Mikroorganizmų preparatai padeda šį balansą sugrąžinti, nes jie patys yra iš gamtos.
„Dirvožemio mikrobiologiją mes įvardiname kaip ateitį, kuri taps pirmu pasirinkimu ūkininkams visoje Europoje, ne tik dėl Žaliojo kurso reikalavimų, bet ir dėl to, kad bus suvokiama ir išnaudojama tokių preparatų nauda. Dirvožemio mikrobiologija yra darbas su priežastimis, o cheminės priemonės ir trąšos yra reikalingos susidoroti su pasekmėmis. Iki dirvožemio mikrobiologijos efektyvių priemonių dirbti su blogėjančio dirvožemio priežastimi neturėjome“, – sako „Bioversio“ technologijų vadovas A. Jurys.
Pagrindinis Žaliojo kurso tikslas – kurti sveikesnę visuomenę ir tvaresnes maisto sistemas visoje Europoje. Siekiant tai įgyvendinti, norima iki 2030 m. Europos Sąjungos išmetamo ŠESD kiekį sumažinti 55 proc., o iki 2050 m. – tapti klimatui neutraliu žemynu.
