Reiktų įsivertinti ir aplinką, kurioje gyvenate
„Šis įvykis atsitiko bute, trūkus karšto vandens šlangelei. Buvo sugadintos ne tik sienos ar grindys, tačiau buvo užlietas ir kilnojamas turtas, kuris buvo išties prabangus. Butas buvo ką tik suremontuotas, dėl to žala ir siekia net 70 tūkstančių eurų“, – laidoje kalbėjo A. Baranauskaitė, pridurdama, kad visa laimė, kad žmonės buvo apsidraudę.
Paklausus, koks turėtų būti draudimas, kalbant apie užliejimo atvejus, A. Baranauskaitė sakė, kad kalbant apie užliejimo žalas svarbu draustis tiek savo turtą, tiek civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis, nes įvykus nelaimei jūsų bute gali būti ne tik čia sugadintos grindys, sienos ar daiktai, bet ir aplinkiniuose.
„Reiktų įsivertinti, kuriame aukšte gyvenate. Jei tai yra 8 aukštas, tai galite užlieti visus kaimynus, gyvenančius žemiau jūsų. Tad reiktų apgalvoti visas galima aplinkybes ir pasirinkti atitinkamą civilinės atsakomybės draudimo sumą. Taip pat būna ir tokių atvejų, kad daugiabučių pirmuose aukštuose būna įrengti odontologijos kabinetai, kirpyklos, parduotuvės, tai įvykus užliejimui, tos žalos yra itin didelės, nes būna apgadinama, pavyzdžiui, odontologijos įranga, kuri yra brangi, tad civilinės atsakomybės draudimo suma tokiu atveju turėtų būti aukšta“, – atkreipė dėmesį draudimo įmonės atstovė.
Dažniausių gedimų galima išvengti
„Mano būstas“ atstovas P. Ugianskis laidoje sakė, kad jie per mėnesį fiksuoja nuo 50 iki 100 atvejų. Tai užliejimai tiek bendro naudojimo patalpose, tiek butuose.
„Daugumoje mūsų atsakomybė yra bendro naudojimo patalpose, kai sugenda arba susidėvi inžinierinės sistemos. Bet, aišku, dalis yra ir butuose. Dažniausiai pasitaikančios yra trūkstančios santechninių prietaisų sujungimų šlangelės, kas yra visiškai paprastas daiktas, kainuojantis kelis eurus ir gyventojams rekomenduojama kas 3–4 metus savarankiškai juos pasikeisti ir pamiršti apie šias problemas. Sudėtingiausios avarijos, kurios įvyksta, tai bendro naudojimo patalpose, kur problemos yra stogai, kanalizacijos vamzdynai“, – kalbėjo P. Ugianskis.
„Bet turiu tokią mažą paslaptį išduoti, kad 70 proc. tokių atvejų ir didelių žalų galima išvengti labai paprastai – jeigu gyventojai visada atsižvelgtų į pastato prižiūrėtojo ekspertų rekomendacijas dar prieš avariją ir sutiktų arba imtųsi iniciatyvos tvarkytis senus vamzdynus, kas yra dažniausias gedimas. Vamzdynai, kaip žinia, Vilniuje ir kituose miestuose yra 60–80 metų senumo. Tai jeigu atsižvelgtų ir suprastų, kad reikia susitvarkyti dar prieš avariją, tai tikrai didžiosios daugumos jų galima išvengti“, – atkreipė gyventojų dėmesį laidoje P. Ugianskis.
Į klausimą, ką reiktų praktiškai daryti sunerimus, kad gali užlieti seni vamzdynai bei kiek tai kainuos, P. Ugianskis sako, kad išsigąsti nereiktų, nes nereiškia 100 proc, kad Jūsų vamzdynai bus blogi: „Taip tikrai nėra, bet mes, kaip ekspertai, nuolat periodiškai tikriname vamzdynų būklę, surašome aktą ir pasakome, kokia šiandien situacija yra. Tarkime, sakome, kad dar nesprogs, dar netrūko, bet labai tikėtina, kad tai gali greitu metu įvykti. Viską, ką žmonėms reikia padaryti, tai – pritarti šiems darbams, surinkti 50 proc. + 1 gyventojo parašą ir darbai bus pradėti.
Apie kainas sunku pasakyti, nes namas namui nelygus, vamzdyno atkarpa kitai nelygi, stogai taip pat nevienodi. Bet esmė – svarbu, kad žmonės neignoruotų. Nes juk kaip būna – visi susigriebia tada, kai jau įvyksta avarija. Tada mūsų klausia, o kur mes buvome, tai mes klausiame, kur jūs buvote, kai mes sakėme, kad taip gali nutikti ir siūlėme sutvarkyti“.
Su pastatu, pasak P. Ugianskio, reikia elgtis taip pat kaip su automobiliu, kai jau matome, kad kažkas nebe taip arba tuoj atsitiks, mes juk iškart važiuojame į autoservisą, nes jei jau atsitiks, tai bus gerokai brangiau ir tai žiūrint ne tik iš finansinės pusės, bet ir dėl to atsirandančių kitų nepatogų bei problemų.
Paklausus, ar kai renovuojami yra keičiami vamzdynai, P. Ugianskis atsakė, kad nors gali būti keli renovacijos variantai, bet vamzdynai dažniausiai yra keičiami, nes kitaip renovacija netektų prasmės.
Klaidos gali kainuoti labai brangiai
Į klausimą, kokias dažniausiai klaidas daro arba jau būna padarę besidraudžiantys, A. Baranauskaitė perspėjo ir kitus: „Jeigu kalbėtume apie žiemą, tai kai būna stiprus snigis, klientai nenusivalo stogų, tuomet jie įlūžta. Būna jų susidėvėjusių, ne visada ir visur pakeisti.
Taip pat nenuvalius stogų, kai sniegas pradeda tirpti, pro nekokybiškas pastato konstrukcijas pradeda veržtis vanduo. Tuomet sugadinamos sienos, vidaus apdaila. Žiemą, kalbant apie gyventojų turtą, padaugėja ir gaisrų, kurie dažniausiai kyla dėl neparuoštų šildymo sistemų, taip pat klientai dažnai neišsivalo savo kaminų ar dūmtraukių. Tad laiku atlikus minėtus priežiūros darbus, tikrai būtų galima išvengti šių nelaimių“.
A. Baranauskaitė sako, kad kaip ir visus sektorius, taip ir draudimo sektorių infliacija sukrėtė ir jie taip pat patiria iššūkių: „Turbūt draudiko didžiausias iššūkis yra didėjančios objektų vertės, taip pat brangstantys statybos, remonto darbai. Paskaičiavome, kad vidutinė žala auga, lyginant 2019 metus su 2022 – aisiais, ji išaugo apie 30 proc.
Taip pat savo klientams siūlome draustis didesnėmis vertėmis, nei tai darė pernai. Kiekvienas besidraudžiantis turėtų pats įsivertinti, ar tikrai tos sumos pakaks atstatyti objektą į dabartinę būklę, jeigu to prireiks. Galbūt jis įrengtas labai kokybiškomis, prabangiomis medžiagomis, yra brangios elektronikos ir panašiai, tai tuomet tikrai reikėtų to objekto vertės sumą derinti individualiai ir galbūt dar padidinti, kad, atsitikus įvykiui, tos sumos užtektų atkurti objektą“.
