Apie tai Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (toliau – LHMT) parengė aiškinamąjį vaizdo įrašą.
Apie visus pavojingus reiškinius yra įspėjamos specialios tarnybos
LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Inga Grigorijanc teigia, kad sinoptikas visą parą turi sėdėti ir stebėti situaciją.
„Kartais būna iš anksto jų nematyti, bet eigoje, kai vystosi sinoptinis procesas, mes pamatome, kad situacija šiek tiek pasikeitė ir galvojame, kad lijundros nebus, bet pasitaiko, kad ji būna. Tada jau turime paleisti tą vadinamą perspėjimą gyventojams ir atsakingoms institucijoms, kad pasiruoštų pavojingam reiškiniui“, – teigia ji.
LHMT stebimi gamtos reiškiniai itin svarbūs specialiosioms tarnyboms: ugniagesiams, kelių priežiūros tarnyboms, miesto tvarkymo įmonėms, elektros tinklus prižiūrinčioms tarnyboms.
„Juos pasiekia visi perspėjimai apie pavojingus, stichinius ir katastrofinius reiškinius. Jie dažniausiai pasiskambina, pasitikslina, kurioje teritorijoje laukti ir kur link tai keliaus, ar jau įspėti gyventojus, ar dar truputėlį palaukti ir pasižiūrėti, kaip vystysis situacija“, – paaiškina LHTM Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja.
Pavojingi reiškiniai – klimato kaitos pasekmė
Gali pasirodyti keista, bet Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pastaruoju metu atlieka daugiau gelbėjimo darbų, nei gesina gaisrų. Santykis yra 60 proc. gelbėjimo darbų ir 40 proc. gaisrų gesinimo darbų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas Donatas Gurevičius teigia, kad nemaža dalis gelbėjimo darbų yra susijusi su gamta, meteorologiniais reiškiniais, kurie, anot jo, kartais krečia išdaigas.
„Pastebime tendenciją, kad per pastaruosius dešimtmečius, pastaraisiais metais, tų įvykių daugėja ne tik todėl, kad mūsų tarnyba prie to prisitaiko ir esame pasiruošę greičiau, operatyviau, reagavimo bei įrangos pasiruošimo prasme, reaguoti, bet ir todėl, kad tokie įvykiai vis nutinka neįprastu metu, jie turi vis didesnes pasekmes. Vienaip ar kitaip tai galima įvardinti kaip klimato kaitos pasekmes“, – sako D. Gurevičius.
Tai, ko anksčiau tikėdavomės pavasarį, šiais laikais gali nutikti tada, kai žmogus tam visiškai nepasirengęs.
„Kadangi mes labai gerai bendradarbiaujame su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, ji iš anksto mus, kaip tarnybą, perspėja ir signalizuoja, kad artimiausiu metu, pavyzdžiui, iškris didelis kiekis lietaus, sustiprės vėjas ar iškris sniegas ir gyventojai turi būti pasiruošę. Tokiais atvejais jungiame taip vadinamą civilinės saugos mechanizmą, pasirengimą gyventojų apsaugai ir perspėjame juos, kokie laikini nepatogumai artimiausiu metu tame ar tame Lietuvos regione gali įvykti, kad žmonės būtų tam pasiruošę trumpuoju periodu“, – paaiškina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.
Daugelis iš mūsų, ko gero, pašokame nuo kėdės, kai telefoną pasiekia žinia apie kokį nors stichinį reiškinį.
„Na, pavyzdžiui, hidrometeorologijos tarnyba gauna pranešimą, kad yra stiprus vėjas, mūsų tarnyba taip pat gauna ir iš karto ne tik persiunčia tą informaciją, įspėdama gyventojus, bet ir duoda tam tikras rekomendacijas, kaip elgtis šitoje situacijoje“ – įvardija specialistas.
Perspėjimo pranešimai siunčiami naudojantis gyventojų perspėjimų sistema. Ji yra atvira visiems ir visi skatinami ja naudotis. Apie sistemą galima sužinoti pasirengimo nelaimėms Lietuvoje svetainėje. Senesnio tipo telefonus reikėtų aktyvuoti įjungiant šią paslaugą.
„Tarpusavyje su hidrometeorologijos tarnyba deriname, kokį pranešimo turinį parašyti gyventojams, nes jis negali būti sausas – vien tik parametrai, statistika ir dar kažkas, pranešimas turi būti gyventojui suprantamas, todėl kartais tenka tą sausą institucinę informaciją išversti į paprastą žmonių kalbą ir pasakyti: štai stiprus vėjas siekia tiek ir tiek, dėl tokio vėjo gali kilti tas ir tas, reikėtų daryti tą ir tą“, – teigia D. Gurevičius.
Žiemos neišnyks, tačiau jos bus kitokios
Nors vis dar mėgstama sakyti, kad kelių priežiūros tarnybas žiema ir vėl užklupo netikėtai, tačiau realybė yra kiek kitokia. Prognozių sistema keliams veikia. Ji remiasi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikiamais duomenimis.
AB „Kelių priežiūra“ technologijų plėtros vadybininkė, kūrusi KBIS prognozių keliui sistemą, Lauryna Šidlauskaitė teigia, kad svarbiausios yra skaitmeninės prognozės, kurios naudojamos prognozavimo sistemoms.
„Ten reikia pagrindinio duomenų šaltinio, pagal kurį galėtume tiksliau prognozuoti kelio dangos būklę, temperatūrą ir t. t. Čia būtent apie žiemą, šnekame. Tai yra pagrindinis šaltinis, be kurio niekaip negalime tų prognozių turėti ir jomis naudotis“, – įžvalgomis dalijasi L. Šidlauskaitė.
Prognozės visada reiškia, kad yra žinoma, kas artėja, kokio intensyvumo reiškiniai, kaip smarkiai ir kuriame šalies krašte reikės reaguoti.
Klimatas šiltėja, žiemos struktūra keičiasi, tačiau ji neišnyks. Žiemą turėsime ir ateityje. AB „Kelių priežiūra“ technologijų plėtros vadybininkė teigia, kad anksčiau turėjome daugiau sniego, susidarydavo sniego danga, kuri laikydavosi bent pusę žiemos. Dabar, anot jos, tą dangą retai kada turime, pasitaiko daugiau dienų, kai dienos metu yra teigiama temperatūra, o naktį – neigiama.
„Tai reiškia, kad ryte, paryčiais arba naktį gali formuotis plikledis, taip pat kad iš esmės darbo turime praktiškai kiekvieną dieną, nes kasdien gali formuotis plikledis. Anksčiau būdavo, kad užsninga ir yra gana sausa, tad nuvalome sniegą ir viskas – iš esmės, prižiūrėta ir viskas baigta. O dabar turime stebėti, užbėgti plikledžiui už akių, pabarstyti kelius prieš jam formuojantis. Negali sakyti, kad sudėtingėja darbas, bet negali sakyti, kad jis ir lengvėja. Jis tiesiog visiškai keičiasi – kinta struktūra, kaip turime dirbti“, – pasakoja L. Šidlauskaitė.
Veikia ir psichologiniai niuansai. Kai sniego būna tik retkarčiais, kartais tik kas porą savaičių, žmonės būna tam nepasirengę ir tampa sunku greitai reaguoti.
Kelius prižiūrinčios tarnybos naudojasi specialia kelių būklės informacine sistema
AB „Kelių priežiūra“ atstovas Karolis Sakalauskas teigia, kad sudėtingėja ir intensyvėja prevenciniai barstymai, kurių kiekis, anot jo, išauga vien dėl to, kad turime kur kas didesnį „ciklų skaičių per 0“.
„Ką tai reiškia? Ryte turėjome žemą temperatūrą, vykdėme barstymus, dienos metu pereiname į pliusinę temperatūrą, dangos kaip ir neslidžios, bet lieka drėgnos. Vakare vėl temperatūra keliauja į minusą ir mes vėl turime vykdyti prevencinius darbus iki dviejų valandų prieš ir užtikrinti, kad keliai nebūtų slidūs. Tas „šokinėjimas per 0“ ir yra ta didžiausia įtaka. Seniau galbūt iškrisdavo didelis sniego kiekis ir, esant žemai temperatūrai, apie -10, dangos tapdavo sausos, žiemiškos ir, iš tikrųjų, kelininką gal net dienos metu būdavo sunku ir pastebėti“ – pasakoja K. Sakalauskas.
Kelių būklės informacinė sistema yra pagrindinis kelius prižiūrinčių tarnybų pagalbininkas. L. Šidlauskaitė sako, kad jie turi įsigiję specialią prognozavimo sistemą, kurią vadina kelių būklės informacine sistema, ji, anot specialistės, paima duomenis iš prie kelių esančių meteorologijos stočių.
„Kelių būklės informacinė sistema mums padeda prognozuoti dangos būklę, kokios bus jos sąlygos – ar planuojamas apledėjimas, ar danga bus apsnigta. Dėl to sistema supranta ir mūsų sunkvežimių atliktą darbą. Mes matome ant dangos likusį druskos likutį ir žinome kiek ilgai to likučio užteks, kad galėtume vėl reaguoti ir vykdyti darbus. Sistema mums labiausiai dirba rudenį ir pavasarį, kai vykdome prevencinius purškimus magistraliniuose keliuose ir prevencinius barstymus žemesnio lygio keliuose“, – paaiškina K. Sakalauskas.
Kelių būklės informacinė sistema yra sudėtinga duomenų apdorojimo sistema. Meteorologijos stočių tinklas Lietuvoje ganėtinai išsiplėtęs. Stočių ir kitų šaltinių duomenys – kasdienis kelių būklės informacinės sistemos darbas.
„Ji surenka didžiulius kiekius duomenų, kurių fiziškai vienam žmogui tiesiog niekaip neįmanoma įsivertinti. O dabar, kai ta sistema viską apdoroja, viską pateikia vizualiai ir paprastai, žmogui yra daug lengviau sužinoti, kokia situacija yra jo prižiūrimoje teritorijoje“, – L. Šidlauskaitė:
Lietuvos keliai suskirstyti į penkis priežiūros lygius. Nuo to, šalia kokio priežiūros lygio kelio esame, priklauso, kaip greitai jame pamatysime kelių priežiūros transportą. Jei ant žemame priežiūros lygyje esančios kelio dangos matome daug sniego, tai, anot kelių priežiūros tarnybų, to sniego tiek ir turi būti. Jei nusistatytume reikalavimus rajoninius, menkai važinėjamus kelius valyti labai anksti, tai valstybės finansinė kišenė liktų tuščia.
