Svarbiausi sprendimai, kuriuos pasaulio lyderiai priims COP27: vienoje srityje Lietuvai sekasi ypač gerai

Egipte jau antrą savaitę vyksta Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP27), kurioje beveik dviejų šimtų šalių vyriausybių atstovai aptaria, svarbiausius su klimato kaita susijusius klausimus. Su Lietuvos delegacija konferencijoje dirbantis aplinkos viceministras Danas Augutis laidai „Delfi rytas“ pasakoja apie tai, ko tikimasi pasiekti viršūnių susitikime ir kaip tai atsilieps Lietuvai.

Trys pagrindinės temos

D. Augutis teigia, kad COP27 daugiausia dėmesio skiriama trims temoms: pirma, dėl klimato kaitos kylančių nuostolių ir padarytos žalos kompensavimui besivystančioms šalims. Antra, finansavimo mechanizmams šiai žalai kompensuoti. Trečia svarbiausia tema kaip ir anksčiau išlieka pasaulio pastangos sustabdyti klimato šilimą iki 1,5°C ribos.

Savo pranešime, skaitytame COP27 metu, viceministras pabrėžė du pagrindinius aspektus, kurie yra svarbūs Lietuvai. Tai pirma, kad Lietuva geba mažinti savo CO₂ emisijas ir gali suteikti pamokų kitoms šalims, kaip tai padaryti.

„Dabartiniu metu emisijas esame sumažinę 58 proc. ir per artimiausią dešimtmetį sumažinsime iki 70 proc. Tai reiškia, kad iš principo egzistuoja technologijos ir būdai, kaip tai padaryti“, – teigia jis.

Ir antra labai svarbi D. Augučio pranešimo tema yra ta, kad karas Ukrainoje labai stipriai sujaukė žaidimo taisykles kovoje su klimato kaita.

„Per karą ne tik žūsta žmonės, yra pažeidžiamos žmogaus teisės, bet daroma ir didžiulė žala gamtai. Jeigu kalbame apie klimato kaitą, tai vien „Nord Stream“ incidentas išmetė daugiau emisijų nei visa Lietuva išmeta per metus. Karo veiksmų metu ne tiktai anglies dvideginio, bet ir kitų dujų bei chemikalų emisijos yra labai didelės, o tai turės didžiulį poveikį planetai.

Šiuo aspektu raginame jungtis kitas šalis prie Ukrainos iniciatyvų. Ukraina šioje konferencijoje turi savo paviljonus, kur pristato dvi pagrindines iniciatyvas. Viena iniciatyva skirta karo metu gamtai padarytai žalai skaičiuoti pagal tarptautinius standartus. Antroji iniciatyva yra susijusi su grūdų eksportu, nes karas sukelia ir didžiulę maisto krizę, ypač Afrikos šalyse“, – pabrėžia jis.

Žalos kompensavimas besivystančioms šalims

D. Augutis atkreipia dėmesį ir į tai, kad išsivysčiusios šalys neretai yra kaltinamos dėl grįžimo prie iškastinio kuro. Tai, anot jo, susiję su energetine krize.

Vis dėlto aplinkos viceministras pabrėžia, kad Lietuvai šioje srityje sekasi neblogai, nes buvo priimtas energetinio proveržio paketas ir atvirkščiai – paskubinta transformacija į atsinaujinančią energetiką.

Jis teigia, kad iš esmės pagrindinės įtampos COP27 kyla dėl žalos ir nuostolių kompensavimo toms šalims kurios labiausiai kenčia nuo klimato kaitos.

„Pagrindinė (COP27 – aut. past.) sutarties tema turėtų būti, kaipgi žala ir nuostoliai besivystančioms šalims, kurios kenčia nuo klimato kaitos, turi būti kompensuojami. Iš principo pozicijos tarp šalių donorių ir šalių recipienčių šiuo metu išsiskiria dėl to, koks turėtų būti (finansavimo – aut. past.) mechanizmas, kaip greitai jis turėtų suveikti ir kurios šalys pirmiausia turėtų gauti paramą.

Šioje vietoje ES turi labai tvirtą poziciją, kad didins finansavimą žalai ir nuostoliams kompensuoti. ES taip pat tikisi, kad parama pirmiausia pasieks tas šalis, kurios labiausiai kenčia nuo klimato kaitos, ir pasieks pagal jau egzistuojančius mechanizmus – nebus galvojamas naujas finansinis mechanizmas, nes jo įgyvendinimas užtruktų gana ilgai ir per tą laikotarpį šalys negautų paramos“, – teigia D. Augutis.

Savo ruožtu besivystančios šalys, anot aplinkos viceministro, prašo atskiro fondo, į kurį išsivysčiusios šalys turėtų įdėti dideles pinigų sumas tam, kad kompensuotų žalą. Jis primena ir tai, kad šioje temoje pagrindinės diskusijos kyla dėl šiam tikslui pasiekti reikalingo finansinio mechanizmo ir dėl to, kurios šalys turėtų gauti paramą.

Daugiausia CO₂ išskiria išsivysčiusios šalys

D. Augutis teigia, kad tikslas, kurį Europa ir kitos išsivysčiusios šalys yra išsikėlusios – kuo greičiau sumažinti savo CO₂ emisijas.

„Tenka pripažinti, kad didžioji dalis CO₂ emisijų tenka išsivysčiusioms šalims. Plius, be abejo, didžiosios industrinės valstybės, tokios kaip Kinija ar Indija, taip pat yra labai stiprios teršėjos, nors ir yra priskiriamos besivystančioms šalims.

Tačiau pagrindinė kalba vis dėlto vyksta ne apie atsinaujinančią energetiką ir emisijų mažinimą, o apie tai, kaip gi turėtų būti kompensuojama toms šalims, kurios jau dabar patiria nuostolius dėl klimato kaitos. Žinote turbūt apie potvynius Pakistane, sausras Sacharinėje Afrikoje. Visa tai labai stipriai suintensyvėjo ir tos šalys, kurios mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, dabar patiria didžiausią poveikį dėl jos sukeltų padarinių“, – įžvalgomis dalijasi aplinkos viceministras.

Laidos svečias neslepia, kad COP27 jam kelia dviprasmiškus jausmus. Anot jo, konferencija yra labai didelė ir tam, kad visi žmonės į ją suvažiuotų, tikrai yra išmesta labai nemažai CO₂.

„Iš kitos pusės reikia suprasti, kad pačioje konferencijoje paraleliai vyksta begalė skirtingų procesų. PaprastI konferencijos lankytojai iš principo mato parodą, kur kiekviena šalis, įmonės pristato tai, ką daro (kovodami su klimato kaita – aut. past.). Taip pat kažkur šalia kabinetuose tos dviejų šimtų šalių delegacijos derasi dėl bendro teksto, prie kurio turėtų prieiti bendru sutarimu. Ir ta bendra deklaracija, kuri turėtų būti priimta, iš principo, lems, kokią planetą paliksime ateičiai“, – teigia jis.

Įtaka Lietuvai

D. Augutis dar kartą pabrėžia, kad COP27 daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip turėtų būti kompensuojama žala besivystančioms šalims dėl klimato kaitos, taip pat kokiais pinigais tai bus padaryta ir kaip bus pasiektas 1,5°C laipsnio tikslas.

„Lietuva su šiais klausimais, ypač trečiuoju punktu – anglies emisijų mažinimu – dirba pakankamai sparčiai. Mes, iš tiesų, skiriame daug finansavimo ir tai labai glaudžiai susiję su mūsų energetinio nepriklausomumo tikslais. Tuo tarpu kaip donorai tikrai esame labai nedideli ir čia kažko daug pasiekti negalime. Esame tarp tų šalių, kurios vis dar priskiriamos pereinamo laikotarpio šalims, ir Lietuva iš klimato kaitos programos finansuoja vystomąjį bendradarbiavimą labai nežymiai, tai 2 mln. Eur., kai ES šiai programai finansuoti numato sukaupti apie 100 mlrd. Eur fondą.

Tai Lietuvos, matyt, labai stipriai nepalies. O tos šalys, kurias klimato kaita veikia tiesiogiai, iš principo, tikisi mechanizmų, kurie leistų su tomis klimato kaitos pasekmėmis kovoti ir joms pasiruošti. Šis klausimas didelės įtakos Lietuvai neturės, bet pasauliui šio sprendimo įtaka bus nemaža“, – sako aplinkos vicemnistras.

Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuva taip pat įsitraukia į septynias iniciatyvas, viena iš jų – išankstinio įspėjimo sistemų sukūrimas, kad žmonės būtų informuoti apie ekstremalius reiškinius ir galėtų sureaguoti.