Prašymų suteikti skubią pagalbą padaugėjo 400 proc.
Europa išgyveno dar vieną ekstremalių orų ir klimato kaitos padarinių vasarą. Per pražūtingus potvynius Slovėnijoje žuvo mažiausiai šeši žmonės, Graikiją nusiaubė mirtini gaisrai ir audros, Ispanijoje rekordinė sausra nualino žemės ūkio sektorių. Žalą skaičiuoja ir kitos šalys, rašo „Reuters“.
Už krizių valdymą atsakingas EK narys Janezas Lenarčičius sakė, kad vien liepos ir rugpjūčio mėnesiais ES reagavimo į ekstremalias situacijas centras, koordinuojantis pagalbos teikimą krizės ištiktoms šalims, buvo kviečiamas 12 kartų dėl miškų gaisrų, potvynių ir ekstremalių situacijų Ukrainoje.
Per pastaruosius dvejus metus prašymų suteikti skubią pagalbą padaugėjo 400 proc., todėl J. Lenarčičius teigė, kad dabartinis ES biudžetas, skirtas reaguoti į nelaimes, yra per mažas.
Nuogąstaujama, kad netrukus nebegalės teikti pagalbos
ES solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo, kuris padeda Europos šalims ekstremaliose situacijose, metinis biudžetas yra ne didesnis nei 1,2 mlrd. eurų.
Komisija, atlikdama ES septynerių metų biudžeto peržiūrą, 2024–2027 m. nori rezervą papildyti dar 2,5 mlrd. eurų. ES šalys ir įstatymų leidėjai turėtų derėtis dėl papildomų pinigų ir juos patvirtinti, tačiau vyriausybės nenori tam skirti daugiau lėšų.
„ES civilinės saugos mechanizmas, Europos reagavimo į nelaimes sistema, jau veikia visu pajėgumu“, – ES Parlamento posėdyje Strasbūre sakė J. Lenarčičius.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu ištekliai yra maksimaliai išnaudoti, todėl gali būti, kad netrukus ES nebegalės padėti šalims, kai to reikės.
„Mums reikia daugiau finansinės paramos“, – sakė J. Lenarčičius ir pridūrė, kad didesnės investicijos reikalingos ir nelaimių prevencijai, pavyzdžiui, tvariam miškų valdymui, kad būtų apribotas gaisrų skaičius ir sumažintas klimato kaitą sukeliantis CO2 išmetimas.
Nuostoliai siekia šimtus milijardų eurų
Europos aplinkos agentūra praneša, kad klimato kaita jau daro įtaką kasdieniam europiečių gyvenimui. Potvyniai, sausros, karščio bangos, audros ir kiti su klimatu susiję ekstremalūs reiškiniai tampa vis intensyvesni, ilgesni ir dažnesni. Jie kelia didelį pavojų sveikatai, ekonomikai, taip pat ekosistemoms, nuo kurių esame priklausomi.
Net jei išmetamų teršalų kiekis bus sumažintas, ir toliau patirsime šylančio klimato padarinius. Prognozuojama, kad Europa šils, vieni regionai taps sausesni, kiti – drėgnesni.
Per pastaruosius 40 metų dėl ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip audros, karščio bangos ir potvyniai, Europoje žuvo nuo 85 000 iki 145 000 žmonių. Daugiau nei 85 proc. šių mirčių įvyko dėl karščio bangų. Ekonominiai nuostoliai, patirti dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, Europoje per tą patį laikotarpį siekė apie pusę trilijono eurų.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2013–2022 m. vidutinė pasaulinė temperatūra prie žemės paviršiaus buvo 1,13–1,17 °C aukštesnė nei ikipramoninio laikotarpio, todėl šis dešimtmetis buvo šilčiausias per visą istoriją. Europos sausumos temperatūra per tą patį laikotarpį pakilo dar labiau – nuo 2,04 iki 2,10 °C.
1980–2021 m. dėl ekstremalių orų ir klimato reiškinių ES valstybėse narėse patirta ekonominių nuostolių, kurių vertė vertinama 560 mlrd. eurų, iš jų 56,6 mlrd. eurų – 2021 m.
