Kokios pasaulinės erkių plitimo prognozės?
2022 metais išleistoje knygoje „Climate, Ticks and Disease“, pasitelkiant 77 ekspertų nuomones, apžvelgiama erkių plitimo ir klimato kaitos sąsaja. Anot specialistų, šiuo metu dėl ilgėjančio šilto ir erkėms tinkamo laikotarpio, prognozuojamas tolimesnis dalies erkių rūšių plitimas Europos šiaurės link. Vis dėlto teritorijose, kuriose darosi per karšta ir per sausa užsiimti gyvulininkyste, erkių rūšių, kurios taikosi į gyvulius, mažės.
Pavyzdžiui, Indijoje išplitusi Kyasanur miško liga, ten dar vadinama „beždžionių liga“, yra vietinė erkinio encefalito atmaina, ji plinta sezoniškai ir priklauso nuo musoninio periodo. Ekspertų nuomone, regione jos plitimą taip pat galimai skatina vietos miškų kirtimas ir jo veikiami mikroklimato pokyčiai.
Jungtinėje Karalystėje babeziozės – gyvūnų ligos, kurią sukelia pirmuoniai babesia, pernešami erkių – protrūkis siejamas su pastaruoju metu išskirtinai šiltomis vietos žiemomis.
Šiuo metu pastebima, kad erkių platinamomis ligomis užkrėstų paukščių daugėja net ir Arkties regione. Ekspertai taip pat numato, kad kai kurios erkių rūšys gali keliauti ir dėl klimato kaitos veikiamų pasikeitusių paukščių migravimo modelių – taip aplinkoje gali atsirasti naujų, egzotiškų rūšių ir patogenų.
Lietuva pagal erkinio infekcijų dažnumą pirmauja Europoje
Tam tikros erkių rūšys, kurios įprastai nesitaiko į žmones, tai pradeda daryti pagerėjus jų aplinkos sąlygoms ir dėl to padidėjus jų aktyvumui. Ekspertai numato, kad Rytų Europos regione, lyginant 1960–1990 ir 2040–2060 metų periodus, dėl klimato pokyčių Laimo ligos sezonas kai kuriuose regionuose gali pailgėti net dviem mėnesiais.
Šiuo metu erkinio encefalito sezonas Lietuvoje taip pat ankstėja. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praeitais metais pirmieji užsikrėtimai buvo registruoti balandį, šiais metais sirgti pradėta jau vasarį.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, erkinio encefalito infekcijų dažnumu Lietuva Europoje vis dar užima pirmą vietą. Palyginti su praeitu amžiumi, sergamumas Lietuvoje buvo padidėjęs iki daugiau nei dešimt kartų bei labiausiai yra siejamas tiek su aplinkos ir klimato pokyčiais, tiek su nepriklausomybės laikotarpį palydėjusiomis pasikeitusiomis socioekonominėmis sąlygomis, rašyta dar 2007 metais žurnale „PLoS ONE“ publikuotame Jungtinės karalystės ir Baltijos šalių
mokslininkų tyrime.
Dalį buvusių žemės ūkio plotų keičia laukinė gyvūnija – į stirną ar šerną įsisiurbus erkei, infekcija pernešama toliau kitai erkei, o tada, potencialiai į netoliese esantį žmogų.
2019 metais tarptautinėje ISCB (angl. International Conference on Life and Environmental Sciences) konferencijoje pristatytame Lietuvių mokslininkų pranešime teigiama, kad aukštesnė temperatūra neabejotinai lemia erkinio encefalitio plitimą Lietuvoje. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dvidešimt pirmame amžiuje vidutinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 0.7–0.9 °C, lyginant su praeitu amžiumi.
