Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiuo metu laukia paraiškų iš norinčių saulės energiją gaminti daugiabučių gyventojų. Mat šiai gyventojų daliai sudėtingiau pradėti naudoti žaliąją energiją negu nuosavų namų savininkams. Iki gruodžio 8 d. galiojančio projekto kompensacijoms skirti 3 mln. eurų.
„Per liepos mėnesį trukusį paraiškų priėmimą buvo sulaukta daugiau nei 17 tūkst. paraiškų už beveik 47,5 mln. eurų. Gautų paraiškų skaičius rodo neslūgstantį šalies gyventojų susidomėjimą ir norą pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių. Per praėjusių metų sausio mėnesį vykusį kvietimą sulaukta kiek daugiau nei 15 tūkst. paraiškų. Taigi akivaizdu, kad skaičiai auga“, – anksčiau „Tvariai Lietuvai“ sakė APVA Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė.
Pasak „Ignitis“ produktų vadovės Indrės Baltušienės, 2022 metai buvo rekordiniai – saulės energetikos piko metai. Per 2022 metus nutolusių gaminančių vartotojų skaičius nuo 4,5 tūkst. metų pradžioje išaugo iki daugiau kaip 10 tūkst. metų pabaigoje. Bendras gaminančių vartotojų proveržis keitėsi nuo beveik 19 tūkst. 2022 metų pradžioje iki daugiau kaip 43 tūkst. metų pabaigoje.
„Noras įsigyti saulės elektrinę ir tapti gaminančiu vartotoju glaudžiai susijęs ne tik su siekiu gyventi tvariai, kvėpuoti švaresniu oru, – ne mažiau svarbus ir noras sutaupyti. Taigi tikėtina, jog gyventojai ir toliau aktyviai domėsis saulės bei vėjo energetika“, – sakė I. Baltušienė.
Elektrinėms ima paskolas
Tvaresnę energiją naudoti norintys gyventojai ir įmonės ne tik siekia APVA paramos, bet ir skolinasi iš bankų didesniems projektams. SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pastebi, kad nors žaliosios paskolos atsirado vos prieš kelerius metus, jų poreikis stabiliai auga. Saulės jėgainės pastebimos jau ne tik ant individualių gyvenamųjų namų stogų. Jas vis dažniau įsirengia ir Lietuvos įmonės. Kai kurios tai daro iš savų lėšų ar skolinasi tam tikrą dalį, kitos pasinaudoja parama.
„2022-ieji buvo istoriškai aktyviausi metai, tuomet vidutinė šios rūšies paskolos suma siekė 61 tūkst. eurų. Šiuo metu žaliosios paskolos verslo klientams sudaro iki 10 proc. bendro paraiškų skaičiaus. Tai apima ne tik saulės elektrines, bet ir įkrovimo stoteles, t. y. infrastruktūrą, reikalingą žaliajai energijai pagaminti“, – sakė E. Dovbyšienė.
Ji pridūrė, kad gyventojai renkasi vartojimo paskolas, skirtas nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti arba elektrinėms iš nutolusių saulės parkų įsigyti. Privatūs klientai gali gauti iki 40 tūkst. eurų finansavimą iki septynerių metų laikotarpiui ir taip prisidėti įgyvendinant žaliuosius pokyčius bei gyventi tvariau.
„Pastebime, jog gaunamų paraiškų skaičiui įtakos turi bendra valstybės parama šiam sektoriui – reklama, edukacija, taip pat ir elektros kaina rinkoje, techninės galimybės. Skaičiuojama, kad dabar Lietuvoje yra daugiau negu 33 tūkst. gaminančių vartotojų, saulės elektrinių savininkų. Dar daugiau negu 9,5 tūkst. gaminančių vartotojų priklauso nutolusių saulės parkų dalis“, – kalbėjo banko atstovė.
Negalintys įsirengti renkasi nutolusias elektrines
Pasak APVA atstovės, kasmet daugėja gyventojų, atrandančių saulės elektrinių parkų galimybes. Prieš porą metų tokių gyventojų buvo kiek daugiau nei 2 tūkstančiai, o pernai šis skaičius viršijo keliasdešimt tūkstančių.
Negalintys įsirengti elektrinės modulių ant savo namo stogo dažnai renkasi nutolusias elektrines. „Ignitis“ siūlo įsigyti nutolusią saulės elektrinę arba išsinuomoti dalį vėjo elektrinės platformoje „eparkai“. Šiuo metu rezervavę nutolusią saulės elektrinę, preliminariais skaičiavimais, ja naudotis galėtų jau vasaros pabaigoje.
Įsigijus saulės elektrinę nutolusiame saulės parke, ji tampa pirkėjo nuosavybe. Ne visi gyventojai gali įsirengti saulės elektrinę ant nuosavo namo stogo, tačiau tapti gaminančiu vartotoju gali visi. Elektrinės nutolusiame saulės parke privalumas tas, kad nereikia montuoti saulės modulių konstrukcijų ant namo stogo, visiškai nereikia rūpintis modulių priežiūra.
Lietuvoje vis dar gausu pastatų, ant kurių įrengti saulės elektrinės neįmanoma techniškai. „Pavyzdžiui, senamiesčių gyventojams ar tiems, kurių namo stogas yra avarinės būklės, šiaudinis, iš skaldos ar asbestinio šiferio. Įsigijus tokią elektrinę patiems ja rūpintis nereikia, tačiau papildomai kainuoja jos priežiūra. O ant stogo įrengtos saulės elektrinės privalumas tas, kad jos savininkui nereikia mokėti priežiūros mokesčio, bendrai kainuoja pigiau ir greičiau atsiperka“, – aiškino I. Baltušienė.
