Nors popieriaus rūšių yra net keletas šimtų, spaudos projektams – knygoms, katalogams, skrajutėms, kvietimams, fotografijos (meno) albumams ir t.t. – naudojamos keturios pagrindinės: kreidinis (blizgus, pusiau matinis arba matinis), purus kreidinis, nekreidinis ir perdirbtas popierius. Kodėl knygoms verčiau rinktis nekreidinį popierių, o korespondencijai – purų kreidinį, o kada verta apsvarstyti alternatyvą įprastoms popieriaus rūšims, pranešime spaudai pasakoja spaustuvės „KOPA“ technologė Milda Miklaševičiūtė.

Kreidinio popieriaus įvairovė – ryškiems spaudiniams

Spaudos projektų užsakovų itin mėgstamas kreidinis popierius perteikia ryškesnį, aiškesnį spaudinio vaizdą ir didesnį spausdinto ploto kontrastą. Kreidos sluoksnis, dengiantis jo paviršių ir iš dalies užpildantis paviršiaus nelygumus, daro popierių lygesnį, glotnesnį ir neleidžia dažams pilnai įsigerti, todėl didžioji jų dalis lieka popieriaus paviršiuje.

„Matinis kreidinis popierius atrodo itin natūraliai, kadangi jo paviršius mažai atspindi šviesą. Šią rūšį, kuri puikiai tinka knygoms bei brošiūroms, renkasi apie 50 proc. spaustuvės klientų. Pusiau matinis paviršius sudaro prabangos, modernumo ir ilgaamžiškumo įspūdį. Kadangi šios jo charakteristikos atskleidžia spaudinio grožį, pagerina teksto skaitomumą ir nevargina akių šviesos atspindžiais, jis dažniausiai naudojamas spaudiniams, kuriuose yra fotografijos ir teksto intarpai: katalogams, meno ir mados žurnalams bei knygoms“, – pasakojo M. Miklaševičiūtė.

Tuo tarpu dėl išgaunamų didelio kontrasto ir platesnės spalvų gamos, blizgų kreidinį popierių technologė siūlo rinktis skrajutėms, plakatams ir kitiems reklamos tikslams skirtiems produktams.

Popierius pramonė

Korespondencija – ant puraus kreidinio popieriaus

Kitaip nei kreidinis, purus kreidinis popierius pasižymi lengvumu, didesniu porėtumu, o tarp jo plaušelių daugiau oro tarpų, todėl net ir padengtas kreida, jis išlaiko natūralią išvaizdą ir matinį paviršių. Taip pat purus kreidinis popierius yra storesnis, todėl generuoja didesnę leidinio storį.

M. Miklaševičiūtės teigimu, ši popieriaus rūšis tinka tiek firminiams laiškams ar kitai korespondencijai, tiek meninę vertę turintiems leidiniams.

Ypatingą skaitymo patirtį suteikia nekreidinis popierius

Spausdinimo projektus užsakantys klientai taip pat dažnai renkasi nekreidinį popierių, kuris yra porėtesnis nei kreidinis, todėl leidžia dažams giliau susigerti į jo paviršių, o spauda atrodo švelnesnė ir mažiau kontrastinga. Vis dėlto, kreida nedengtas popierius, kurio paviršiuje matyti natūrali plaušelių struktūra, suteikia ypatingą lytėjimo patirtį ir sudaro autentiškumo ir atsakomybės įspūdį. Toks popierius labiausiai tinka firminiams blankams, vokams, edukacinei literatūrai ar katalogams.

Be to, nekreidinis popierius pasižymi didele paviršių, storių ir atspalvių įvairove.

„Popierius, turintis sudėtyje celiuliozės plaušą, dar vadinamas ofsetiniu popieriumi, yra baltesnis ir ilgaamžiškesnis. O popierius, kurio sudėtyje yra medienos plaušų, laikui bėgant ima gelsti“, – teigė technologė.

Perdirbtas popierius populiarėja kaip alternatyvus pasirinkimas

Technologė atskleidė, kad taisyklingai išrūšiuotą popierių galima perdirbti net 5 kartus. Nors anksčiau perdirbtas popierius turėdavo pilkšvą atspalvį, šių dienų technologijos leidžia išgauti baltą spalvą, dėl kurios popierius įgauna švarią ir modernią išvaizdą. Perdirbtas popierius gali būti tiek nekreiduotas, tiek kreiduotas ir pasižymėti visomis šių rūšių popieriaus savybėmis.

„Dėl nuolat tobulėjančių estetinių ir mechaninių savybių, perdirbtas popierius tampa vis dažnesne alternatyva kitoms, jau minėtoms popieriaus rūšims, – teigė M. Miklaševičiūtė. – Neretai spaustuvės klientai šią popieriaus rūšį renkasi, norėdami, kad leidiniai atspindėtų jų socialinę atsakomybę ir aplinkosaugos vertybes.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją