Dar mokykloje esame išmokę, kad miškai yra planetos plaučiai. Medžiai, kaip ir kiti augalai, naudoja anglies dioksidą, kaupia anglį ir išskiria deguonį. Jei prieš dvidešimt metų didžiausias miškų „nuopelnas“ buvo deguonies išskyrimas, tai šiandien, kartu su klimato kaitos mažinimo svarba, auga ir miškų, kaip anglį kaupiančios ekosistemos, vaidmuo. Tačiau dėl klimato kaitos vykstantys pokyčiai neišvengiamai palieka pėdsaką ir miškams, medžiams ir visai augmenijai.

Klimato kaita lemia ir tai, kad keičiasi augmenija, mažėja medžių įvairovė. Kaip pavyzdį galima paminėti uosį. Gamtininkai stebi, kad gerai visiems žinomą medį prarandame dėl jį puolančių ligų.

Kokią įtaką klimato kaita daro miškams ir apskritai augmenijai, pasakojama aiškinamajame Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vaizdo įraše.

Daugiausia žalos dėl sniego ir ledo apkrovos

Vilniaus miesto parkų miškininkas Raimundas Ereminas sako, kad bent miškuose pastebima, jog daugėja įvairių pažeidimų dėl liūčių, snieglaužos, vėjų, sausros.

Bene didžiausią žalą miškams daro sniego ir ledo apkrova. Pastaraisiais metais po smarkių snygių ant medžių šakų laikęsis sniegas jas išlaužė. Lūžiai atveria žaizdas, per kurias vėliau ateina ligos. Miškai darosi silpni ir pažeidžiami. Sužeistoje spygliuočių medienoje ima veistis vabalai, kenkėjai. Išsibalansuoja ekosistema ir nebelieka gerųjų ir blogųjų vabalų santykio.

Raimundas Ereminas
Raimundas Ereminas
© Asmeninis albumas

„Aš manau, kad tai yra naujas reiškinys. Sakykime, šiuo metu keičiasi klimatas, žalioji politika – gaminkime daugiau biokuro. Biokuras yra miško kirtimo atliekos. Renkame negyvą medieną iš miško kirtimo metu ir viską sumalame, tad miškuose visai nelieka negyvos medienos. Ekosistema yra dar labiau pažeidžiama. Dažnėja vėjolaužų, medžiai žaizdoti, sergantys, silpni, jie traukia miško kenkėjus. Ekosistema serga. O pradžia yra vėjolaužos“, – paaiškina R. Ereminas.

Augmenijai šis pokytis gali būti lemiamas

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, lyginant su XX a. pradžia, Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo daugiau nei 2 laipsniais. Sakysite – visai nedaug. Bet augmenijai šis pokytis gali būti lemiamas. Neatmetama, kad šio amžiaus pabaigoje Lietuvoje gali nebelikti mūsų mylimų žaliaskarių eglių. Jos ims trauktis į šiaurę. Be abejo, išsilaikys užaugusios stiprios ir didelės, bet naujų arealų plėtimosi galima nesitikėti.

Klimatologas doc. dr. Justas Kažys teigia, kad ateityje neabejotinai bus daugiau lapuočių miškų ir mažiau mišriųjų, kurie dabar Lietuvoje vyrauja.

„Tikrai galime tikėtis turėti daugiau ir tvirtesnių ąžuolų girių, taip pat ir bukų giraičių, kurios gal mums neįprastos, taip pat plačialapių lapuočių, ne tik mums įprastų beržynų drebulynų ir alksnynų“, – sako klimatologas.

Miškas
Miškas
© Vytauto Knyvos nuotr.

Klaidinga manyti, kad mums įprastas medžių rūšis ims keisti egzotiškesnės ir viskas bus gerai. Šio virsmo galime ir nepamatyti. Pokyčių ir naujos augmenijos natūralus prisitaikymo procesas ilgas.

R. Ereminas teigia, kad įvairūs bandymai į Lietuvą atvežti naujas medžių rūšis, pavyzdžiui Bankso pušis, nepasiteisino, nes tie medžiai šalyje tiesiog prapuolė.

„O tos rūšys, kurios yra Lietuvoje – bukas, maumedis – jos vadinamos svetimžemėmis. Toks dirbtinis įsikišimas į gamtą yra netikras ir negalima sakyti, kad mūsų gamta paįvairėja. Jeigu augalai plinta natūraliai, tai tas plitimas vyks labai ilgai. Iš Lenkijos galbūt po truputėlį, po sėklelę pradės natūraliai atkeliauti koks maumedis. Ta natūrali kaita nėra žalinga, bet žmogaus gyvenimas per trumpas, kad ją pastebėtų“, – sako jis.

Žmonių veiklalemtinga

Ir nors kol kas dar sunku Lietuvoje pamatyti klimato krizės keliamą medžių rūšių nykimą, tačiau mokslininkai sako, kad poveikį jau turime – per tam tikrus medžių kenkėjus.

J. Kažys atkreipia dėmesį, kad pas mus atkeliavo ir kaštonus naikinantys bei valgantys tam tikri vabzdžiai, taip pat atsiranda eglių naikinimo pavyzdžių.

„Be abejonės, pirmiausia, ką mes dabar juntame iš klimato krizės pasekmių, tai yra atėjusios naujos rūšys, kurios mielai minta mūsų krašto medžiais“, – akcentuoja jis.

Medžių kenkėjai
Medžių kenkėjai
© Valstybinių miškų urėdijos nuotr.

Gamtos pokyčių fone veikia ir žmogus. Tik ar visada tinkamai? Regis, klimato šilimą jau prisiėmėme kaip kaltę, bet yra ir kitų žmogaus veiksnių, kurie kenkia mums patiems.

„Šalia Vilniaus, šalia žmonių sodybų augo miškas. Ištisa gyvenvietė. Ir tas miško gabalas užstojo rytinį vėją. Pakilo audra, o klimatui keičiantis tokių audrų daugės, ir tą mišką išdarkė, išdraskė. Tai buvo tankus, žmogaus pasodintas eglynas, būtent toks, koks yra neatsparus stipriems vėjams. Tą mišką ūkininkai nukirto plynai, nes, atseit, mes darome sanitarinį plyną kirtimą. Ir šiuo metu visa ta gyvenvietė yra ant vėjo. Todėl kad miško ekosistema buvo pažeista. Pirmiausia, ji buvo pažeista galingo vėjo. Bet ji buvo neatspari todėl, kad žmogus ūkininkavo ne pagal teisingus principus. Štai kaip klimato kaita ir neteisingas žmogaus elgesys kenkia žmogui tiesiogiai“, – pavyzdį pateikia R. Ereminas.

Ir tai ne vienintelis pavyzdys, kai šalia klimato kaitos žmogaus veikla sukelia nemalonių pasekmių grandinę.

„95 proc. miškų yra kertama, retinama, sodinama. Reiškia – beveik visa teritorija. Pievos, laukai irgi yra nuolat keičiamos. Keičiasi ūkininkavimo principai, būdai, žmonės keičia augalus, kuriuos anksčiau sėjo ir sodino. Todėl pastebėti, kurioje vietoje augalų kaita yra susijusi su klimato kaita, iš tikrųjų yra labai sunku. Dažnai mes galime pareikšti savo nuomonę, ką galvojame, bet reikia ilgalaikių tyrimų“, – akcentuoja Vilniaus miesto parkų miškininkas.

Iki dabar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos surinkti duomenys ir analizė leidžia mokslininkams prognozuoti ir kitus pokyčius, tarkime, žemės ūkyje.

Sumažės ruginė duonos

J. Kažys įsitikinęs, kad labai didelės egzotikos tikėtis turbūt neverta. „Pirmiausia, mes esame apriboti saulės aukščio virš horizonto. Jeigu temperatūros, šilumos turėsime daugiau, gal ir kritulių vasarą galėtų pakakti, nors jos ir sausringesnės bus. Bet pirmiausia reikėtų galvoti apie geresnį jau esamų rūšių produktyvumą“, – pabrėžia klimatologas.

Vis dėlto tokios rūšys kaip žieminiai kviečiai išnyks todėl, kad žiemos arba sniego danga žiemą darysis nepastovi ir jie bus pavojuje įšalti. Mums įprastų žiemkenčių ūkininkams tiesiog neapsimokės sodinti. Galimai ims trauktis rugių arealas, dėl to gerokai sumažės ruginės duonos.

Sudėliojo Lietuvos laukiantį scenarijų: kai kuriems augalams tokie pokyčiai bus lemtingi, su jais teks atsisveikinti
© DELFI / Orestas Gurevičius

Štai pasaulio mokslininkai jau vienbalsiai sako, kad kavos plantacijos Amerikos, Afrikos ir Pietryčių Azijos regionuose dėl šylančio klimato turės kilti aukštyn.

J. Kažys teigia, kad tai reiškia, jog kai kurios teritorijos, kuriose dabar yra labai daug kavos plantacijų, paprasčiausiai nebegalės jų auginti ir bus priverstos ieškoti naujų vietų aukštikalnėse.

„Aukštikalnės paprastai turi mažesnį plotą, sudėtingesnes sąlygas kultivuoti ir vėl tai gresia nauju miškų kirtimu, kad būtų įrengtos kavos plantacijos“, – paaiškina jis.

Šiame besikeičiančios augmenijos kontekste atsigręžkime į mūsų miestus, kurie, nors ir urbanistinė, bet viso pasaulio dalis.

Sodinant augalus svarbiausia atsparumas

R. Ereminas pabrėžia, kad galvojant apie besikeičiančias aplinkos, oro sąlygas, pirmas dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį sodinant augalus mieste, bet ir miškuose, tai – atsparumas.

„Reikia pamiršti grožį, medienos tūrio išeigas. Svarbiausia, kad augalas būtų atsparus kaitroms ir visiems kitiems dalykams. Todėl, kad medis auga, džiugina mus 100-150 metų. Jūs pagalvokite, kiek sausrų, kiek vėjolaužų jis turės atlaikyti. Tai, visų pirma, atsparumas. O atspariausios rūšys yra vietinės rūšys“, – akcentuoja Vilniaus miesto parkų miškininkas.

Miestas ateityje turėtų ne tik plėstis ir tapti daugiafunkcis, bet turėtų turėti ir begalę žalių erdvių aplinkui, nes tai užtikrins miestų tvarų buvimą. Tai ir temperatūros, ir vandens apytakos rato kontrolė, kuri suteikia galimybę bioįvairovei, grynina orą, mažina triukšmą.

Sudėliojo Lietuvos laukiantį scenarijų: kai kuriems augalams tokie pokyčiai bus lemtingi, su jais teks atsisveikinti
© DELFI / Tomas Vinickas

J. Kažys sako, kad, be abejonės mieste turi atsirasti daugiau teritorijų su specifine parinkta augalija.

„Ir tai nėra tiktai parkai. Mes turime begalinį potencialą daryti žaliuosius stogus, žaliąsias sienas, ko dar visai neišnaudojome. Miestas turi didelį paviršiaus plotą, kurį užima stogai ir tai yra vienas iš didelį potencialą turinčių dalykų miesto teritorijose“, – pastebi klimatologas

Panašu, kad turime jau dabar architektūrinius šedevrus orientuoti į žalių oazių prieglobstį. Ne dėl grožio. Dėl savo ir aplinkos gerovės.

„Aš asmeniškai esu šiek tiek susitaikęs su situacija, kad sąlygos gamtai yra dramatiškai prastos, biologinė įvairovė nyksta ir to proceso negalima sustabdyti. Tiesiog esu susitaikęs su tuo“, – sako R. Ereminas.

Tačiau yra ir gera žinia – augalai yra labai pakantūs. Miesto medžiai ištveria sausras, iškenčia liūtis, oro taršą, statybas, betonavimą, asfaltavimą. Visame tame jie sugeba išgyventi. Auginkime.

www.DELFI.lt