Negali dirbti
Vigjanas Šukla – 45 metų ūkininkas iš šiaurės Indijos lygumų, karštį pažįsta visą gyvenimą, tačiau tokio jam dar neteko patirti.
Kai prieš keletą savaičių Utar Pradešo valstijoje ėmė kilti temperatūra, V. Šuklos kviečių pasėliai pradėjo skursti, o jo karvės davė mažiau pieno. Praėjusio mėnesio pabaigoje termometro stulpeliai šoko iki 47 laipsnių, tai buvo rekordinė temperatūra Bandos mieste. Ji tapo bausme ir žmonėms: septyni iš 25 V. Šuklos ūkio darbininkų pradėjo viduriuoti, o tai yra šilumos smūgio simptomas, kiti atsisakė būti lauke po 10 val. ryto, rašo „The Washington Post“.
„Žmonės tiesiog negali dirbti, – sako V. Šukla, kuris šiemet per kviečių ir lęšių derliaus nuėmimą sutrumpino savo ūkio darbininkų darbo laiką. – Jei tai vienos ar dviejų dienų klausimas, žmonės gali bandyti sunkiai dirbti, tačiau esant ilgesnei kaitros bangai, jie suserga.“
Paprastai karščio bangos Indijoje paveikia tik dalį šalies, kyla vasarą ir trunka apie savaitę. Tačiau šį pavasarį ankstyvųjų karščio bangų virtinė buvo ilgesnė ir labiau paplitusi nei bet kuri anksčiau pastebėta.
Pakeitė milijonų gyvenimą
Alinantis karštis, kelias savaites kepinęs šiaurvakarinę Indiją ir Pakistaną, dėl žmogaus sukeltų klimato pokyčių jau labai greitai taps net šimtą kartų labiau tikėtinas, atskleidė naujausias Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos tyrimas, kurio išvados paskelbtos trečiadienį, rašoma kitoje „The Washington Post“ publikacijoje.
Pragariška kaitra, užklupusi kovą, regione pakeitė milijonų gyvenimą. Dirbti po atviru dangumi tapo nebeįmanoma, teko trumpinti mokslo metų laiką ir keisti žemės ūkio strategiją.
Šie pokyčiai atskirai gali būti nedideli, tačiau visi kartu jie turi rimtų pasekmių. Žurnale „Nature Communications“ paskelbtų tyrimų duomenimis, Indija dėl ekstremalaus karščio kasmet praranda daugiau kaip 100 mlrd. darbo valandų – daugiausiai iš visų pasaulio šalių.
„Pietvakarių ir pietvakarių Azijoje pasiekėme kritines ribas, kai žmonės nebegali veiksmingai atsivėsinti ir jiems beveik mirtinai pavojinga būti lauke, o juo labiau dirbti“, – sakė vienas iš straipsnio autorių Lukas Parsonsas. – Tai išties svarbi problema, susijusi su tuo, kas pirmas patirs klimato kaitos išlaidas.“
Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos analizėje buvo aiškinamasi, kaip klimato kaita didina tokių karščio bangų riziką. Tyrimo orientyru buvo pasirinktas 2010 metų balandžio ir gegužės karščio rekordas, kuris, praktiškai be abejonių, 2022 metais bus pralenktas.
Analizė atskleidė, kad jeigu neturėtume klimato kaitos problemos, tokios stichinės nelaimės kaip 2010 metų karščio banga pasikartotų vidutiniškai tik kas 300 metų. Deja, bet, atsižvelgiant į žalą, kokią daro deginamo iškastinio kuro į aplinką išskiriamos klimato šiltėjimą lemiančios dujos, ekspertai su siaubu pripažįsta: ekstremalūs karščiai gali kartotis ir kas trejus metus, jei ne dar dažniau.
„Turint omenyje tai, su kokiais ekstremaliais iššūkiais susidūrėme praeitomis savaitėmis, galima tikėtis, kad šiais metais 2010‑ųjų rekordas bus pralenktas ir mums teks ne savo noru susivokti, jog žmogaus įtaka tokių klimato išbandymų tikimybę iš tikrųjų padidina maždaug šimtą kartų“, — elektroniniame laiške žurnalistams teigia tyrimo vadovas Nikosas Christidis.
„Neįsivaizduoju, kaip ištversime ateinančias dienas“
Itin karštas pavasaris regione pralenkė jau ne vieną rekordą. Indijoje nustatytas kovo temperatūros rekordas — didžiausias per visus 122 metus, kai tokios anomalijos iš viso fiksuojamos. Pakistanas ir šiaurvakarinė bei centrinė Indija šiais metais turėjo karščiausią balandį.
Gegužę termometrų stulpeliai taip pat kopia rekordiškai aukštai. Sekmadienį oras Naujajame Delyje kaito iki 46,7 laipsnių pagal Celsijų — vos per plauką nuo mėnesinio rekordo. Pakistano Džeikobabado miestas sekmadienį leipo 51 laipsnio kaitroje, o šeštadienį buvo vos laipsniu vėsiau.
Po atviru dangumi dirbantys indai — o tokių šalyje bene daugiausia — kenčia labiausiai.
Netoliese Delio esančiame Gurugramo mieste ne vienerius metus statybose dirbantis 31 metų Chandra Mohanas pratęs lenkti nugarą lauke, tačiau dabar dirbti praktiškai nebegalįs.
„Dirbdavau septynias dienas per savaitę, tačiau dabar daugiau penkių nebeištveriu“, — skundžiasi Ch. Mohanas. Klimato pokyčiai apsunkino gyvenimą daugybei Ch. Mohano likimo draugų. Tai reiškia, kad jie netenka pajamų — darbo mažiau, mažiau ir galimybių jį dirbti. Maža to, didėja ir išlaidos – darbo metu tenka iš savo kišenės pirkti šaltą vandenį ir kitus gaivinančius gėrimus. Stinga elektros, tad naktimis dėl karščio nepavyksta išsimiegoti.
„Neįsivaizduoju, kaip ištversime ateinančias dienas“, — prisipažįsta statybininkas.
Ketvirtadienį ir penktadienį buvo prognozuojamas dar vienas karščio pliūpsnis, nusitaikęs į šiaurinę Indiją ir Pakistaną. Pakistane baimintasi 50 laipsnių karščio, o Indijoje – 42.
25 metų dviračio taksi vairuotojui Shivai Kumarui toks karštis pražūtingas. Nuo visą dieną iš po šalmo upeliais tekančio prakaito peršti akys. Dienos pabaigoje jas siaubingai niežti.
„Drabužiai iki paskutinio siūlo būna permirkę prakaitu. Išbertas visas kūnas“, — skundžiasi jaunas vyras. Noidoje gyvenantis Sh. Kumaras dviračio taksi vairuotoju pradėjo dirbti vos prieš du mėnesius, darbą keitė norėdamas daugiau uždirbti. Tik panašu, kad netrukus vėl atsidurs darbo ieškančiųjų gretose.
„Esu priverstas ieškoti naujo darbo. Nemaniau, kad čia bus taip sunku“, – prisipažįsta indas.
Lemia augantis miestų gyventojų skaičius
Gandinagare esančio Indijos technologijų instituto klimato mokslininkas Vimalis Mishra sako, kad pastarųjų dviejų mėnesių karščio bangos — neturinčios precedento per pastaruosius šimtą metų ar net daugiau: tiek trukme, tiek intensyvumu, tiek padariniais.
Mokslininkas sako, kad temperatūra greičiausiai nekris ir gegužę, dėl ko gresia sausra, tad kai kur gali pritrūkti geriamo vandens. „Jeigu liūčių sezonas vėluos ar birželį iš viso neprasidės, tuomet karščio etapas dar prasitęs“, — mano V. Mishra.
Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį fiksuoja itin karštų ir drėgnų dienų skaičiaus augimą.
„Indija – valstybė, patyrusi bene sparčiausią urbanistinę karščio krizę pasaulyje. Viena iš tokią situaciją lemiančių priežasčių – augantis miestų gyventojų skaičius, tačiau tai, kaip sparčiai ilgėja karštų ir drėgnų dienų skaičius, iš tikrųjų kelia didelį nerimą“, – sako Kolumbijos universiteto mokslininkas Cascade‘as Tuholske.
Baugaus scenarijaus įmanoma išvengti
Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos atliktas tyrimas padėjo nustatyti, kad temperatūros regione gali kone kiekvienais metais iki šio šimtmečio pabaigos siekti 2010 metų rekordines aukštumas. Tokio baugaus scenarijaus įmanoma išvengti tik tuo atveju, jeigu kažkaip pavyks suvaldyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
V. Mishra, kuris pats analizėje nedalyvavo, sako, kad toks scenarijus, deja, bet įmanomas, jeigu „šalims nepavyks pasaulinio klimato šilimo sumažinti nuo 2 iki 1,5 laipsnių palyginus su ikipramoniniu laikotarpiu“. Bet net ir sumažinus klimato kaitą sukeliančių dujų emisijas, didžiajai Indijos teritorijai vis tiek teks išbandymai itin intensyviomis karščio bangomis.
„Nėra taip, kad, jeigu klimato šiltėjimą apribosime iki 1,5‑2 laipsnių, mūsų situacija pagerės. Pakanka vos pusės ar vieno laipsnio šiltėjimo, kad Indijoje susidurtume su didžiule karščio bangų problema“, – sako V.Mishra, prognozuojantis, kad dviejų laipsnių klimato šiltėjimo atveju karščio bangos padažnės šešis kartus.
Indija ne vienintelė, kenčianti nuo ekstremalių klimato reiškinių
Indija — tik viena iš kelių pastarųjų ekstremalių klimato reiškinių, pakurstytų žmogaus sukeltos klimato kaitos, aukų.
Balandį Pietų Afrika išgyveno pačią tragiškiausią audrą šalies istorijoje. Dvi paras merkusios intensyvios liūtys šalies KvaZulu-Natalio ir Rytinio Kyšulio provincijose sukėlė potvynių ir nuošliaužų, pražudžiusių mažiausiai 400 žmonių.
Projekto Pasaulio orų priskyrimas (angl. World Wide Attribution, WWA), analizuojančio, kaip žmonių sukelta klimato kaita veikia ekstremalių klimato reiškinių tikimybę ir dažnį, mokslininkai išsiaiškino, kad klimato šiltėjimas du kartus padidina potvynio tikimybę ir jį suintensyvina 4‑8 procentais.
Jeigu mūsų planeta šils ir toliau, ekstremalių klimato situacijų tik daugės. Trečiadienį paskelbtoje Pasaulio meteorologijos organizacijos ataskaitoje pažymima, kad 2021 metais prie liūdinančių rekordų prisidėjo keturi esminiai klimato kaitos rodikliai: šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija, kylantis jūros lygis, vandenynų šiltėjimas ir vandenynų rūgštėjimas.
Pasaulio meteorologijos organizacija taip pat pažymi, kad pastarieji septyneri metai buvo šilčiausi nuo pat stebėjimų pradžios, ir sako, kad labai didelė tikimybė, jog per ateinančius penkerius metus Žemėje bent kartą bus pasiektas naujas globalios temperatūros rekordas. Tokie rekordai — dar vienas akivaizdus įrodymas, kad būtent žmonų veikla lemia esminius pokyčius sausumoje, vandenynuose ir pačioje atmosferoje.
Kenčia ir išsivysčiusios šalys
„The Guardian“ rašo, kad kitas trečiadienį paskelbtas tyrimas parodė, jog 2019 m. Japoniją per taifūną „Hagibis“ užklupusių ekstremalių kritulių tikimybė dėl visuotinio atšilimo padidėjo 67 proc., o dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos audros žala išaugo maždaug 3,8 mlrd Eur.
Kitos neseniai atliktos analizės parodė, kad niokojančius potvynius Pietų Afrikoje ir Europoje, karščio bangas Šiaurės Amerikoje ir audras pietryčių Afrikoje sustiprino klimato krizės. (...).
Mokslininkų grupė (...) atskleidė, kaip pasaulinis atšilimas sustiprino taifūno „Hagibis“ poveikį. „Neigiamos tolesnio iškastinio kuro deginimo pasekmės dabar akivaizdžios ir jaučiamos ir tokiose turtingose šalyse kaip Japonija, – sakė Londono imperatoriškojo koledžo daktarė Friederike Otto, vadovaujanti Pasaulio orų priskyrimo grupei. – Jei pasaulis smarkiai nesumažins naftos, dujų ir anglių naudojimo, žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikis ir toliau stiprės.“
Trečiadienį JT pranešė, kad svarbiausi pasauliniai klimato krizės rodikliai 2021 m. sumušė naujus rekordus – nuo kylančių vandenynų iki šilumą sulaikančių išmetamųjų teršalų kiekio atmosferoje. „Tai niūrus žmonijos nesugebėjimo kovoti su klimato sutrikimu įrodymas. Iškastinis kuras yra aklavietė – tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu požiūriu“, – sakė JT generalinis sekretorius António Guterresas.
