Juo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. Europos Sąjungos (ES) sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas.
Pagal naująsias taisykles, dėl kurių susitarta su ES valstybėmis, visose ES šalyse palaipsniui bus atkurtos nualintos ekosistemos, taip pat bus siekiama ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų bei užtikrintas didesnis aprūpinimo maistu saugumas.
L. Paškevičiūtė Eltai sako, kad šis įstatymas yra labai svarbus Lietuvai, mat, jis įpareigoja ES nares parengti ir įgyvendinti savo Nacionalinius gamtos atkūrimo planus.
„Lietuvos institucijose biologinės įvairovės krizė vis dar neretai neigiama. Reglamentas paskatins gamtos apsaugos uždavinius įtraukti į prioritetinius darbus ir liautis juos stumti į paraštes. Kartu tai mažins visuomenėje esančias įtampas, kylančias dėl to, kad žmones skaudinantys beatodairiški kirtimai ir arimai institucijų vis dar traktuojami kaip subalansuota veikla“, – teigia Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
„Kaip turėjome Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuris institucijoms padėjo geriau suvokti klimato kaitą, taip šis planas apie gamtą padės išeiti iš Aplinkos minsterijos ribų ir kitoms institucijoms suprasti ekosistemų problematiką. Tuo labiau, kad Lietuva pagal dabartinę teisės aktų sistemą neturi gamtos atkūrimo strategijos. Iš principo, šis įstatymas Lietuvai atidaro duris turėti bendrą visų sekorių matymą“, – priduria ji.
Anot ELTA pašnekovės, Gamtos atkūrimo įstatymas yra daugiau nei teisės aktas, skirtas susigrąžinti gamtą.
„Juo Europa parodo, kad ji gali ir iš tikrųjų kovoti dėl mūsų planetos išlikimo. Balsavimas dėl Reglamento parodė, kad Europos Parlamento nariai girdi mokslininkus ir kliaujasi faktais, nepasiduoda populizmui ir bauginimui“, – apibendrina ji.
ELTA primena, kad siekdamos bendrų ES tikslų, valstybės iki 2030 m. turės atkurti bent 30 proc., iki 2040 m. – 60 proc., o iki 2050 m. – 90 proc. buveinių: miškų, pievų bei šlapynių, upių, ežerų, koralų sąžalynų ir kitų teritorijų gerą būklę. Pagal EP poziciją ES šalys iki 2030 m. pirmenybę turėtų teikti „Natura 2000“ teritorijoms.
ES valstybės turės užtikrinti, kad teritorijoms pasiekus gerą būklę, ji reikšmingai vėl nepablogėtų. Jos taip pat turės priimti nacionalinius atkūrimo planus, kuriuose būtų išdėstyta, kaip jos ketina siekti šių tikslų.
