Lietuvoje didžioji dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetama į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekama greta jų, nes gyventojai nežino, kur juos dėti arba nenori tam gaišti laiko. Tekstilės surinkimo konteinerinė sistema Lietuvoje nuolat plečiama, tačiau konteinerių tinklas kol kas nepakankamas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. atskiras tekstilės atliekų surinkimas taps privalomas. Iš viso Lietuvoje iki 2023 m. pabaigos planuojama pastatyti apie 1700 vnt. tekstilės atliekų surinkimo konteinerių.
Kur medžiagos keliauja iš konteinerių?
Iš konteinerių surinkta tekstilė turėtų būti tvarkoma vadovaujantis atliekų tvarkymo hierarchijos principais:
- atskirai surinkta tekstilė rūšiuojama;
- dar tinkama naudoti pagal paskirtį tekstilė atskiriama ir ją dezinfekavus perduodama naudoti pakartotinai;
- įvertinama, ar nebetinkamos naudoti pagal paskirtį tekstilės atskiros dalys (aksesuarai) gali būti panaudotos pakartotinai (sagos, aplikacijos ir pan.);
- tinkama perdirbimui tekstilė perdirbama į siūlus/audinius;
- likusi dalis nebetinkamos naudoti tekstilės panaudojama šluostėms gaminti;
- ta dalis, kuri kol kas niekaip kitaip negali būti panaudota ar perdirbta, atiduodama energijos gamybai.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė aiškina, kad tekstilė iš konteinerių keliauja į tekstilės rūšiavimo centrą. Ten tekstilės gaminiai yra rūšiuojami pakartotiniam naudojimui (dėvėjimui) ir pakartotiniam medžiagų panaudojimui (perdirbimui į kitus gaminius). Drabužiai, avalynė ir namų tekstilė išrūšiuojama į daugybę skirtingų kategorijų pagal medžiagiškumą, sezoną, paskirtį. Maža dalis pakartotiniam naudojimui tinkamos tekstilės lieka Lietuvoje, o didžioji dalis eksportuojama į kitas šalis.
„Susiduriama su iššūkiais – tekstilės atliekų perdirbimo ir panaudojimo kitam tikslui būdų ir galimybių paieška. Tekstilės atliekų perdirbimo į naujus gaminius technologinės ir realizavimo galimybės dar nėra pakankamai išvystytos. Šiuo metu Lietuvoje tam tikrų tekstilės atliekų perdirbimą vykdo vos kelios įmonės, kurių perdirbti gaminiai naudojami daugiausia kaip pašluostės, o tekstilės gamybos atliekas panaudoja naujų gaminių kūrimui tik mokyklos, darželiai ar kūrybinės dirbtuvės, todėl tai sudaro tik kelis procentus atliekų tvarkymo. Kol kas didžioji dalis tekstilės perdirbama į žemesnės vertės gaminius ir medžiagas – šluostes, neaustines medžiagas“, – aiškino viceministrė.
Tekstilės rūšiavimo centro duomenimis, pakartotiniam naudojimui išrūšiuojama iki 75 proc tekstilės gaminių, apie 10 proc perdirbama į šluostes ir iki 15 proc perduodama energijos gavybai (deginimui).
Darbo drabužių nuomos verslui įmonės „Lindstrom“ marketingo ir komunikacijos specialistė Rasa Šlekienė patarė prieš išmetant nebenaudojamus drabužius ar kitas medžiagas, pasidomėti, kur šios atsidurs vėliau: „Tekstilę galima paaukoti gyvūnų prieglaudoms ar labdaringoms organizacijoms, tačiau reikia labai gerai pasidomėti, į kokias rankas jūsų audiniai pateks. Pavyzdžiui, labai didelė dalis labdarai atiduodamos Vakarų pasaulio šalių tekstilės yra tiesiog užtvindžiusi Afrikos žemyną, kurio gyventojams tokio kiekio drabužių tikrai nereikia – taigi, galiausiai šie drabužiai atsiduria tame pačiame sąvartyne ir toliau teršia planetą“.
Netinkamos šiukšlės užteršia visą konteinerį
„Mes rūpinamės ir drabužių pasiuvimu, ir transportavimu tarp mūsų klientų ir mūsų skalbyklų, ir skalbimu, ir galiausiai nebetinkamų vilkėti drabužių perdirbimu. Patys organizuojame perdirbimui skirtos tekstilės nugabenimą į savo partnerių gamyklą „Rester“ Suomijoje.
Šiuo metu drauge su partneriais perdirbame medvilnę, poliesterį, medvilnę, maišytą su poliesteriu, vilną, polipropileną ir mišrius audinius. Perdirbame darbo drabužius, kai jie galutinai susidėvi. Iš perdirbtų atliekų gaminami tekstilės pluoštai, skirti naudoti tekstilės pramonėje verpalų ir kitų audinių ar techninės tekstilės gamybai, statybų pramonėje izoliacinių ir kompozitinių medžiagų bei akustinių plokščių gamybai“, – apie perdirbamus drabužius pasakojo R. Šlekienė.
Deja, neretai tekstilei skirtuose konteineriuose atsiduria ten nepriklausančios šiukšlės, kurios užteršia viduje esančius audinius. Į tekstilės atliekoms skirtą konteinerį galima dėti švarius drabužius, avalynę, rankines, diržus, užuolaidas, patalynę, minkštus žaislus. Juos reikia sukrauti į maišus ir, įmetus į konteinerį, uždaryti jo dangtį. Supakuoti drabužius į maišelius ir sandariai juos užrišti labai svarbu, nes taip jie apsaugomi nuo sugadinimo ir užteršimo kitomis atliekomis.
Į konteinerius draudžiama mesti šlapią, tepaluotą tekstilę. Šlapia tekstilė ima pelyti, skleisti blogą kvapą. Palikti maišus su šiomis atliekomis greta konteinerių taip pat draudžiama. Į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius negalima mesti kitų buityje susidarančių atliekų, pvz. popierinių, medinių, stiklinių, plastikinių pakuočių, stiklo, sauskelnių, maisto ir augalų liekanų, elektronikos atliekų.
Kilimai, pagalvės, antklodės, minkštų baldų dalys, vaikams skirtų automobilių kėdutės, automobilių sėdynės bei kitos dalys turi būti priduotos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba daiktų dalinimosi stoteles.
„Jei konteineris užteršiamas kitomis šiukšlėmis, visas jo turinys sugadinamas – drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai tampa nebetinkami antriniam panaudojimui. O žmonių, kurie stengiasi atliekas rūšiuoti ir teisingai tvarkyti, pastangos nueina perniek. Užteršti kitomis atliekomis ir nebetinkami antriniam panaudojimui tekstilės gaminiai keliauja į sąvartynus arba deginimui“, – aiškino R. Radavičienė.
Perdirbti galima beveik visą tekstilę
Darbo drabužius gaminanti bei perdirbanti įmonė taiko ir kitus žiedinės ekonomikos principus Lietuvoje. Produktai gaminami iš patvarių medžiagų, taip, kad jie tarnautų kuo ilgiau. Taip pat tekstilės produktus įmonė taiso (vien 2022-aisiais sutaisytų „Lindström“ pasauliniu mastu tekstilės vienetų kiekis siekė 4.6 milijono), o produktams visiškai susidėvėjus – didžioji jų dalis – perdirbama (2022 m. perdirbome 68 % tekstilės atliekų, o iki 2025-ųjų ketinama pilnai „uždaryti“ žiedinės ekonomikos ratą perdirbant 100 % tekstilės).
Tyrimai parodė, kad perdirbtos medžiagos yra tokios pat geros kokybės (arba net geresnės), kaip ir panašios pirminio poliesterio alternatyvos, tad įmonė pristatė žieminių drabužių kolekciją, pagamintą iš 100 % perdirbtos poliesterio vatos ir pamušalo. Šis poliesteris buvo pagamintas iš perdirbto plastiko buteliukų.
„Rinkoje jau pasirodė pirmieji drabužiai iš jūros dumblių, atliekami bandymai ir su krakmolu. Artimiausioje ateityje darbo drabužių gamybai bus vis plačiau naudojamos įvairios celiuliozinės medžiagos“, – pasakojo R. Šlekienė.
