Norint užkirsti kelią skaudžiausiems klimato kaitos padariniams, per ateinančius trejus metus emisijų kiekis privalo pasiekti piką, o tada imti drastiškai mažėti, akcentuoja ekspertai. Tik net jeigu šį tikslą ir pavyktų įgyvendinti, pasauliui bus reikalinga technologija, padėsiantį iš atmosferos išsiurbti anglies dvideginį.
Po posėdžio, kurio metu mokslininkai ir valdžios atstovai eilutė po eilutės atidžiai peržiūrėjo parengtą dokumentą, Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija parengė gaires, kaip pasauliui išvengti itin pavojingos ateities.
Pirmiausia, blogos naujienos – net jeigu visi politiniai anglies dvideginio emisijų mažinimo būdai, kuriuos 2020 metų pabaigoje įsivardijo valstybės, ir bus sėkmingai įgyvendinti, pasaulyje šį šimtmetį klimatas vis tiek sušils 3,2 laipsnio. Ši žinia kaip reikiant suerzino Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Antionio Guterresą: „Kai kurie valstybių ir verslo lyderiai sako vieną, tačiau daro visai ką kitą. Paprasčiau tariant, jie meluoja. O padariniai bus katastrofiški“.
Toks temperatūros šuolis mūsų planetai žada „precedento neturinčias karščio bangas, siaubingas audras ir vis opesnę vandens stygiaus problemą“. Norint išvengti tokio scenarijaus, pasaulis privalo pasirūpinti, kad šį šimtmetį temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5 laipsnio. Gera žinia ta, kad naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos parengtoje ataskaitoje labai aiškiai įvardijama, kaip tai galima padaryti, anot A. Guterreso, „visiems priimtinai ir finansiškai prieinamai“.
Tik norint suvaldyti klimato šiltėjimą prireiks drastiškų pokyčių energijos gamybos, pramonės, transporto, vartojimo įpročių bei mūsų elgesio su gamta srityse.
Norint neviršyti 1,5 laipsnio klimato šiltėjimo, kaip nurodo Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, privalu pasirūpinti, kad anglies dvideginio emisijos, į aplinką patenkančios dėl visų mūsų veiksmų, to, ką valgome ir ką naudojame, iki 2025 metų pasiektų piką, o tada imtų drastiškai mažėti ir šio šimtmečio viduryje pasiektų nulinį tikslą. Šiek tiek konteksto: tam, kad nebūtų peržengta esminė temperatūros riba, mums iš esmės liko tiek emisijų, kiek pasaulis išmetė į aplinką pastarąjį dešimtmetį.
„Manau, kad šis dokumentas mums nori pasakyti, kad atsidūrėme taške, kai dar galime kažką padaryti ribodami šiltėjimą 1,5 laipsnio, nes vėliau jau bus šaukštai po pietų. Dabar arba niekada“, – sako Eindhoveno technologijų universiteto sociotechninių inovacijų ir klimato kaitos profesorė Heleen de Coninck, viena iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos narių. „BBC News“ ji sakė: „Šiltnamio efektą sukeliančių emisijų piką privalome pasiekti iki 2025 metų, o tada užtikrinti spartų mažėjimą. Antrą šio šimtmečio pusę – iš karto po 2050 metų – privalėsime užtikrinti arba neigiamas emisijas, arba rasti būdą, kaip anglies dvideginį pašalinti iš atmosferos, nes tik taip pavyks neviršyti 1,5 laipsnio šiltėjimo ribos“.
Ateinantys keleri metais bus itin svarbūs, sako ekspertai, nes, jei iki 2030 metų emisijų pažaboti nepavyks, vėliau tą padaryti gali jau nebepavykti.
Artimiausiu metu, siekiant šio tikslo, bus labai svarbu koncentruotis į tai, kaip mes gaminamės energiją. Laimei, saulės baterijos ir vėjo turbinos dar niekada nekainavo taip pigiai – per pastaruosius dešimt metų jų kaina sumažėjo maždaug 85 proc.
„Iškastinio kuro, kuriuo minta karai ir klimato chaosas, dainelė jau sudainuota. Nebegali būti nė kalbos apie kažkokias naujoves iškastinio kuro srityje. Visos anglimis ir dujomis varomos jėgainėmis jau seniai turėjo būti uždarytos“, – sako Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos posėdyje stebėtojos teisėmis dalyvavusi Kaisa Kosonen iš „Greenpeace“.
Pokyčių reikalauja ir tam tikri mitybos bei gyvenimo būdo įpročiai, ką sėkmingai įgyvendinus galima sutaupyti nemažai anglies dvideginio emisijų, sako dokumento autoriai.
Vienas iš daugiausia diskusijų sukėlusių gairių aspektų susijęs su anglies dvideginio pašalinimu iš atmosferos. Tai galima padaryti įvairiais būdais, pavyzdžiui, sodinant daugiau medžių ir įgyvendinant pokyčius žemės ūkio srityje. Tik gairių autoriai pabrėžia, kad, norint neleisti temperatūrai perlipti pavojingą 1,5 laipsnio ribą, vien daugiau miškų nepakaks – reikia specialių technologinių sprendimų, padėsiančių anglies dvideginį pašalinti tiesiai iš atmosferos. Tai kelia nemažai klausimų ir abejonių, nes technologija dar labai nauja ir brangi.
Delfi primena, kad JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) atliko mokslinius vertinimus dėl klimato kaitos ir pateikė 2800 puslapių ataskaitą. Tai bene išsamiausias kada nors atliktas vertinimas, kaip sustabdyti visuotinį atšilimą.
Pastaraisiais mėnesiais IPCC paskelbė pirmąsias dvi iš trijų mokslinių vertinimų dalių, kuriose aprašoma, kaip atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) šildo planetą ir kokią įtaką tai daro gyvybei Žemėje. Trečioje ataskaitos dalyje pateikiamos rekomendacijos, kokių priemonių turime imtis.
