Atmestas siūlymas drausti naktinius taikiklius
Be to, po ketvirtadienio balsavimo atmestas Seimo Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės siūlymas naktinius taikiklius ir jų priedus įtraukti į draudžiamų medžioklės įrankių bei priemonių sąrašą, nenumatant išlygų, taip pat naktinius taikiklius išbraukti iš leidžiamų medžioklės įrankių bei priemonių sąrašo. Iš viso balsavo 115 Seimo narių, už siūlymą balsavo 42, prieš – 40.
„Dabar naktiniai taikikliai ir jų priedai įstatymu yra leidžiami tam tikroms rūšims. Pats įstatymas dar yra svarstymo būsenoje ir galima teikti įvairius pasiūlymus, manau, kad jie tikrai bus teikiami. Ir aš pati teiksiu. Reikia ieškoti būdų kaip nepriimti tokio projekto, kuris visiškai iškreipia pradžioje teikto projekto teikėjų valią ir yra ydingas“, – sako I. Pakarklytė. – Laisvės frakcija ir vėl buvo vienintelė Seime, vieningai pasisakiusi prieš naktinius taikiklius medžioklėje. (…). Tiesa, tai tik svarstymo stadija. Galutinis balsavimas dar bus. Šiame Seime žmogaus teisių ir gyvūnų apsaugos projektai vis dar nėra suprantami.“
Medžiotojai: įstatymo pakeitimas lems, ar Lietuva pasirinks vakarietišką medžioklės kelią bei pakels šalies gynybos lygį
Svarstymo metu Seimo TS-LKS narys Justinas Urbonavičius teigė, kad medžioklėje įteisinus naktinius taikiklius, būtų medžiojami šernai ir invazinės rūšys, kurios plinta ir platina įvairias ligas.
„Visos aplinkinės Europos šalys leidžia naudoti naktinius taikiklius. Vienintelė Lietuva ir Graikija jų dar nėra įteisinusios. Reikia pasitikėti medžiotojais. Pažiūrėkime, gamtoje faunos didėja, žvėrių skaičius auga. (...). Šiandien medžiotojai rūpinasi gamta ir išaiškina brakonieriavimo bei kitus nusikalstamus atvejus“, – teigia jis.
Trečiadienį Lietuvos medžiotojai į Seimo narius kreipėsi laišku, ragindami parlamento atstovus nebūti suklaidintais, diskutuojant dėl naktinio matymo prietaisų įstatymo projektų. Anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko Virginijaus Kantausko, Lietuva yra paskutinė Europoje šalis, kurioje minėtos įrangos naudojimas kovojant su kiaulių marų nėra įteisintas, bet prievolė juos išmedžioti – tenka tik medžiotojams, nurodoma pranešime žiniasklaidai.
„Labai gaila, kad postūmį vakarietiškos medžioklės kultūros link Lietuvoje stabdo emocijos ir visiškai nieko bendro su situacija gamtoje neturinčios interpretacijos apie tai, kad miškai taps žvėrių skerdyklomis. Juk įstatyme labai aiškiai nurodyta, kad minėtą įrangą bus galima naudoti tik kovojant su afrikinių kiaulių maru, pražudžiusių šalies kiaulių ūkius, ir smulkiais plėšrūnais, naikinančiais kiškius, stirnų jauniklius ir paukščius“, – teigė V. Kantauskas.
Kaip skelbta pranešime žiniasklaidai, laiške Seimo nariams medžiotojai akcentuoja, kad šis įstatymo pakeitimas lems, ar Lietuva pasirinks vakarietišką medžioklės kelią bei pakels šalies gynybos lygį.
Pranešime pažymima, kad praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojo LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis buvo leista naktinių taikiklių apyvarta. Tai reiškia, kad minėtą įrangą jau galima turėti, bet naudoti – ne.
„Kalbėdami apie naktinių prietaisų legalizavimą, kalbame ne tik apie šernų populiacijos reguliavimą, bet ir šalies saugumą, didesnį gynybinį potencialą, ką patvirtino Ukrainos pajėgos, gavusios minėtą įrangą iš Lietuvos medžiotojų ir sėkmingai įveikusios okupantų puolimą Kijevo link. Tačiau šie įstatymo siekiai iki šiol nėra įgyvendinti, kadangi medžiotojams nėra jokių paskatų įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, nes jų vis dar jokia apimtimi negalima naudoti medžioklėje, o juos galinčios gaminti bendrovės Lietuvoje – to neskuba daryti. Tai reiškia, kad juos pirkti galime, kaip ir turėti, bet naudoti ne, o naujos darbo vietos ar papildomos, juos galinti gaminti čia, Lietuvoje, įplaukos į biudžetą – laukia savo eilės, – rašoma kreipimesi. – Šis įstatymas – ne tik šernų ar smulkių plėšrūnų populiacijai reguliuoti, bet tai ir vakarietiškus standartus atitinkanti medžioklėtvarka Lietuvoje ir dar didesnis mūsų visos valstybės saugumas.“
A. Vyšniauskas: nepatinka argumentai dėl krašto gynybos
Seime prieš balsavimus vykusioje diskusijoje Seimo TS-LKD narys Andrius Vyšniauskas teigė, kad medžiotojų argumentas, jog naktinių taikiklių naudojimas prisidės prie krašto apsaugos, jam nepatinka.
„Kai turėjome diskusiją dėl naktinių taikiklių prekybos įteisinimo, buvo argumentuojama, kad tai yra reikalinga šauliams, savanoriams ir kitiems asmenims. To tikrai reikia, tačiau tuomet buvo duotas pažadas, kad nebus reikalaujama leisti naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje. Šiandien turime situaciją, kai jų įteisinimo prašoma. Krašto apsaugos ministerija aiškiai pasakė nematanti jokios pridėtinės vertės iš to, kad medžiotojai turės naktinio matymo taikiklius. Juolab, kad jeigu kalbame apie krašto saugumą ir gynybą, turime suprasti, kad ne tik naktinio matymo taikiklio turėjimas lemia šalies apginamumą. Reikia, kad tas medžiotojas būtų krašto apsaugos sistemoje – šaulys, savanoris, kad jis žinotų, ką daryti karo metu, kaip gintis, kaip bendrauti su savo skyriumi, būriu, kokios užduotys keliamos ir kt. Jeigu norime, kad miškas taptų praktikavimosi šaudymui vieta, juos (naktinius taikiklius – ELTA) galime įteisinti, bet aš su tuo kategoriškai nesutinku“, – sako A. Vyšniauskas.
Anot jo, dabartinis Seimas pasižymi labai aiškia aplinkosaugine darbotvarke ir tai ateina iš visų politinių jėgų.
„Šiuo sprendimu visa tai, ką nuveikėme per daugiau nei dvejus metus, galime išmesti į šiukšlių dėžę, nes tai yra principinis balsavimas, dėl kurio daug iečių buvo sulaužyta jau dvi kadencijas prieš tai. Kviečiu nepalaikyti komiteto redakcijos, kitaip tariant, palaikyti kolegų pasiūlymą ir sugrąžinti įstatymą į pradinę jo būklę ir tada apsispręsim, jo reikia ar ne“, – dar prieš balsavimą teigė politikas.
M. Ošmianskienė: deja, bet pats įstatymas „išvirto“ į visiškai priešingą
Laisvės frakcijos narė M. Ošmianskienė svarstymo metu atkreipia dėmesį į šio įstatymo projekto esmę – apsaugoti miškus nuo naktinių taikiklių, kas šiuo metu yra reguliuojama tik ministro potvarkiu.
„Deja, bet pats įstatymas išvirto į visiškai priešingą, tai yra absurdiška ir šiam Seimui garbės nedaro. Įstatymo projekto stūmėjai turi keletą argumentų, kodėl naktiniai taikikliai medžioklėje yra būtini, tačiau per visą šį laiką pilnavertiškų argumentų, kodėl vis tik reikėtų šių taikiklių miškuose, išgirsti taip ir nepavyko“, – teigia ji.
Anot politikės, vienas iš išsakytų argumentų leisti naktinius taikiklius medžioklėje yra tas, kad reikia suvaldyti afrikinį kiaulių marą ir sureguliuoti šernų poluliaciją. Tačiau kiekvienas medžiotojas žino, kad tam yra visai kitų būdų ir tokiems tikslams pasiekti naktiniai taikikliai visiškai nebūtini.
„Medžiotojai suinteresuoti, kad jų valdomuose plotuose būtų medžiojamų žvėrių ir tai yra tikroji priežastis. Dar 2013 m. Lietuvoje medžiojome 50 tūkst. šernų ir nebuvo jokių problemų, šiemet medžiojame 13–20 tūkst. šernų ir jau, supraskite, būtini taikikliai, kad populiaciją būtų suvaldyta. Tai yra absurdiška. Geriausia vieta naktiniams taikikliams šiuo metu yra Ukrainoje, o ne mūsų miškuose“, – teigia ji.
I. Pakarklytė: turime palikti bent kokį ramybės laiką gyvūnams
Seimo Laisvės frakcijos narės I. Pakarklytės teigimu, Lietuva jau ilgą laiką yra apsisprendusi uždrausti medžioklę naudojant naktinius optinius taikiklius. Ji pabrėžia, kad kiekvienoje kadencijoje atsiranda medžiotojų lobistų būrelių siūlymai grąžinti šį klausimą į darbotvarkę. Politikė siekia atstatyti esamą situaciją į status quo, kad tokia medžioklė nebūtų leidžiama.
„Turime palikti bent kokį ramybės laiką gyvūnams, o naktis ir yra toks metas. Kitu atveju jiems nebėra jokios galimybės pasislėpti. Kita vertus, pati dirbu laukinės gyvūnijos ir įvairovės srityje ir mes matome tendencijas, kurios tikrai nėra džiuginančios – bioįvairovė mažėja. Yra reglamentuojama, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami tik tam tikroms rūšims, tačiau kontroliuojančios institucijos teigia, kad kokybiška to kontrolė yra neįmanoma“, – kalbėjo I. Pakarklytė.
Pašnekovė pabrėžia, kad vienas iš naktinių optinių taikiklių medžioklei įteisinimo pasiūlymo teikėjų yra Medžiotojų ir žvejų draugijos narys. Šalia to, Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos nuomonę taip pat pristatė tos pačios draugijos tarybos narys.
„Kyla klausimas, ar tai nėra privačių interesų supainiojimas, kai atstovauja vienai institucijai, tačiau tuo pačiu yra ir kitos lobistinės interesų grupės tarybos narys. Ar nėra taip, kad tos pačios draugijos nariai per kelias kėdes sėdi ir pristatinėja savo nuomonę kaip institucijos nuomonę“, – svarstė politikė.
ELTA taip pat primena, kad įteisinti naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimą medžioklėje siekiama nuo 2015 m. Ankstesniais metais šie siekiai buvo argumentuojami afrikiniu kiaulių maru. 2021 m., motyvuojant karo grėsme ir parama Ukrainai, buvo pakeisti keli LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 13 bei 37 straipsniai ir įteisintas naktinių taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje.
