Gyvūnai nelegaliai gabenami iš trečiųjų šalių

Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė teigia, kad dauguma neleistinų mūsų valstybėje laikyti gyvūnų čia patenka iš trečiųjų šalių. Pasak iniciatyvos „Tvari Lietuva“ pašnekovės, jie atgabenami pervežėjams žinomais keliais, o dėmesio centre atsiduria dvi valstybės.

„Paprastam piliečiui, neturinčiam jokių mokslinių užmojų, draudžiama įsigyti egzotinius gyvūnus bei jų hibridus. Vis dėlto kai kurių valstybių institucijos taip atidžiai nereguliuoja laukinių gyvūnų laikymo. Ne paslaptis, kad iš trečiųjų šalių laukiniai gyvūnai gabenami kontrabanda. Yra tam tikros schemos, kaip gyvūnus nelegaliai iš trečiųjų šalių pristatyti į Lietuvą. Taip pat minimos dvi valstybės – Čekija ir Lenkija, neva į jas gyvūnai patenka lengviausiai. Kaip jie iš trečiųjų šalių atvyksta į ES, paslaptis ir man“, – sako „Nuaras“ vadovė J. Gustaitienė.

Vieni dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių nelegaliai veisiamų gyvūnų – laukinės katės ir jų hibridai. Pasak „Nuaro“ direktorės, Lietuvoje gyveno tik viena laukinė katė – miškinė katė arba Vilpišys (Felis silvestris), tačiau ši rūšis jau išnykusi. Visos kitos laukinės katės Lietuvoje – įvežtinės.

„Todėl, kad brangi“ – tokį atsakymą teko išgirsti ne kartą, pasiteiravus, dėl kokios priežasties žmogus nusipirko laukinę katę. Hibridinių kačių kaina gali siekti ir 40 tūkst. eurų – kuo katė didesnė, tuo brangesnė, kai tuo tarpu bet kokia mūsų veislinė katė su kilmės dokumentais kainuoja apie 1500 eurų. Matyt, augintojai įsivaizduoja, kad tokia katė atsives 4 kačiukus, tad jie turės 160 tūkst. eurų. Kad aiškiai matytumėme realybę, įvardinsiu, kad per gana trumpą laikotarpį institucijos konfiskavo 14 hibridinių kačių, kurias mes kurį laiką auginome – žmonės gavo didžiules baudas, neteko brangiai kainavusių gyvūnų, turėjo padengti teismo išlaidas. Įprastai savininkai net nesužino, kur gyvūnai iškeliauja juos konfiskavus“, – tikina pašnekovė.

Alytaus "Nuaras"

AAD specialistai priduria, kad invaziniai gyvūnai, kurie patenka į Lietuvą nelegaliai, suklastojus dokumentus ar dėl suteikiamų išimčių, daro žalą gamtai, vietinėms ekosistemoms, tai gali paveikti vietinių rūšių populiacijas bei jų įvairovę.

„Invazinės rūšys gali būti nejautrios vietinėms ligoms ir parazitams, dėl to jos gali plisti be jokio natūralaus reguliavimo, užkrėsdamos ligomis vietines rūšis. Invazinės rūšys taip pat gali modifikuoti buveines ir ekosistemas, pakeisdamos jų struktūrą ir funkcionavimą. Jų paplitimas gali turėti įtakos daugeliui gyvūnų ir augalų, priklausančių nuo konkretaus buveinės tipo. Taip pat jos gali sukelti žalą žemės ūkiui, naikindamos pasėlius ar kenkdamos derliui“, – priduria AAD specialistai.

Nerimą kelia išimtys Rusijai ir Baltarusijai

Praėjusių metų gegužę Europos Taryba pirmą kartą istorijoje priėmė svarbų reglamentą, kuriame užtvirtinti šunų ir kačių įvežimo į ES reikalavimai. J. Gustaitienė sako, kad nebebus galima įvežti gyvūnų iš trečiųjų šalių, jų tarpe – ir Baltarusijos ar Rusijos, jei augintiniai prastos kondicijos, laikomi prastomis sąlygomis, yra išnaudojami. Tarp jų dažnai pasitaiko ir laukinių gyvūnų ar jų hibridų.
„Gyvūnų importas leidžiamas tik iš tokios lokacijos, kuri yra lygiavertė, adekvati mūsų nustatytoms sąlygoms“, – prideda specialistė.

„Nuaras“ direktorė J. Gustaitienė teigia, kad, nepaisant politinės padėties ir gausybės ribojimų, gyvūnų gabenimas iš Rusijos ir Baltarusijos – viena didžiausių problemų. Pašnekovė tikina, kad institucijos kontroliuoja šalies sienas ir patekimą iš šių valstybių, tačiau yra ir kitas, kol kas dar neišspręstas niuansas, apibrėžiantis konkrečiai šunų ir kačių gabenimą.

„Yra sąrašas šalių, kurios išleisdamos šunį ar katę į kitą valstybę turi pasirūpinti skiepu nuo pasiutligės, paimti kraujo mėginį ir nustatyti, ar susidarė antikūnų titrai. Tik su tokiu valstybiniu sertifikatu, kuriame yra kraujo titras, gyvūnas gali būti įvežamas į kitą šalį“, – sako J. Gustaitienė.

Vis dėlto kai kurioms trečiosioms šalims, tarp kurių – ir Rusija bei Baltarusija, tokio sertifikato nereikia. Pasak „Nuaro“ vadovės, dėl išimties ji kreipėsi ir į valstybines institucijas. Jų atstovai tikino, kad nors yra saugoma išorinė siena, šis anksčiau išduotas leidimas yra ES sprendimas, tad jį pakeisti nėra paprasta. J. Gustaitienės teigimu, skiepo yra reikalaujama net iš kariaujančios Ukrainos atvykstantiems gyvūnams. Ji, kaip gydytoja, tikina suprantanti, kad ir ten yra pasiutligės židinių, tačiau ragina pažvelgti ir iš politinės pusės.

„Sustabdyti tokius veiksmus svarbu ne tik dėl politikos, pasiutligės atvejų, bet ir dėl įvežamo gyvūno kontrolės. Taip pat reglamente pažymėta, kad didžiausias suklastotų dokumentų skaičius yra būtent iš Baltarusijos ir Rusijos. Klastojami skiepų lipdukai, tarptautiniai pasai, yra įvairios schemos, kurių neturėtų būti. Tokiu būdu įvežamas didžiulis kiekis gyvūnų. Panaikindami minėtą išimtį, sumažintume įvežamų gyvūnų skaičių į ES iš trečiųjų šalių“, – komentuoja ji.

LSMU Laukinių gyvūnų globos centro atidarymas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pateikia konkrečius duomenis, rodančius, kad 2023 metais komerciniais tikslais iš trečiųjų šalių į Lietuvą buvo įvežtos 365 gyvūnų siuntos. Iš viso 445 gyvūnai – 393 šunys ir 52 katės.

„Iš Baltarusijos įvežti 362 šunys ir 46 katės, o iš Rusijos – 21 šuo ir 2 katės“, – vardija VMVT atstovai.

„41 proc. siuntų iš Rusijos ar Baltarusijos atvyksta per kitų ES šalių pasienio veterinarijos postus“, – priduria specialistai.

VMVT duomenimis, iš Argentinos, Brazilijos, Šiaurės Korėjos, Taivano, JAV į Lietuvą buvo įvežta po vieną, iš Australijos – du, o iš Kanados – trys šunys. Iš JAE įvežta viena, iš JAV – trys katės.

Skundų sulaukia vis dažniau

Iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pateiktame komentare AAD specialistai teigia, kad visuomenė tampa vis nepakantesnė daromiems nusižengimams, todėl institucija vis dažniau sulaukia skundų dėl neteisėtos gyvūnų prekybos, veisimo ar laikymo nelaisvėje.

„Gavę informaciją apie gyvūnus, naudojamus veisimui ar laikomus netinkamomis sąlygomis, ar gyvūnus, kuriuos pagal teisės aktus draudžiama laikyti, reaguojame nedelsiant. Kartais pasitaiko ir klaidinančių, netikslių pranešimų, pareigūnai tokiu atveju kreipiasi į pranešėją patikslinti informaciją“, – pažymėta komentare.

Pasiteiravus, ar pasitaiko pakartotinių pranešimų dėl tų pačių asmenų, nelegaliai laikančių gyvūnus namuose, specialistai atsako teigiamai. AAD atstovai tikina, kad dažniausiai tai yra asmenys, kurie vykdo neteisėtą prekybą ar laukinių gyvūnų veisimą.

„Gyvūnų laikymas, veisimas, prekyba jais neturint leidimo ar teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų vertinami kaip neteisėti veiksmai. Tokiais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gyvūnai konfiskuojami.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto LGGC, į kurį yra perkeliami dėl pažeidimų aplinkosaugininkų paimti laukiniai gyvūnai ir paukščiai.
Gyvūnų perkėlimo darbus atlieka LGGC specialistai“, – informuoja AAD atstovai.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją