Pirmoji nualpo Redita, tada – sūnus
Aktorė sako, kad keistas jausmas, kai suvoki gyvenimo ir mirties plonytę liniją. Kadangi jiems labai pasisekė, tad sausio 15-ąją, kai nutiko šis tragiškai galėjęs pasibaigti įvykis, šeima švęs naują savo gimimo dieną.
Po sekmadienio pietų visa šeima išsiskirstė po skirtingas erdves su savo veiklomis. Vaikai sukrito į lovas, buvo kiek mieguisti, bet galvojo, kad čia po sočių pietų taip, tad ilsėjosi.
„Pirma simptomus pajutau aš. Pradėjo „kalti“ širdis, skaudėti galvą, pasidarė silpna, išmušė prakaitas, jaučiau, kad esu prie nualpimo ribos. Šios būsenos nesiejau su apsinuodijimu, juolab smalkių, pagalvojau, kad tai bendras nuovargis, nes prieš tai buvo labai intensyvi savaitė darbe, dar egzaminus laikiau, tai mano imunitetas turbūt buvo pats silpniausias iš visos šeimos. Ir tai natūralu, kai būta tiek stresinių situacijų. Dar bandžiau numigti, tuomet norėjau nueiti iki tualeto, bet negalėjau dėl stipraus silpnumo, vyras padėjo. Tualete praradau sąmonę ir, vyro žodžiais tariant, man prasidėjo traukuliai. Jis nieko nelaukdamas iškvietė greitąją“, – Delfi pasakoja R. Dominaitytė.
Aktorei jau vėliau vyras pasakojo, kad jis paprašęs sūnaus atnešti telefoną ir pamatęs, jog ir sūnus pradėjo svirduliuoti. Kai atvyko greitoji pagalba, sūnus irgi apalpo. Dukrai taip pat buvo negera. Buvo iškviestos keturios greitosios ir visus išvežė. Trys suaugusieji išvežti į Lazdynų ligoninę, vaikas – į Antakalnio reanimaciją.
„Vyras visą tą laiką jautėsi stipriausiai, prisiėmė atsakomybę, visą energiją sukaupė ir kovojo už šeimą, kuri iškrito kaip musės; vėliau ir jam buvo blogai, vėmė, bet užvis greičiausiai už mus atsigavo“, – vyrui dėkinga R. Dominaitytė, šiandien su visa šeima esanti namuose. Visi jaučiasi jau gerai.
Aktorė sako, kad jeigu tai būtų įvykę naktį, tikėtina, kad pasekmės būtų buvusios kitokios: „Būtų tragiški likimai, jeigu ne vyras šalia, ir tai nebuvo naktis. Tik tiek, kad aš miegu prie atviro lango, tai gal kaip nors dar išgyvenčiau, bet kiti šeimos nariai tai tikrai ne.“
R. Dominaitytė sako, kad apsinuodijimas buvo vidutinio sunkumo. Kadangi visi iškart gavo deguonies, buvo pastatytos lašelinės, tą patį vakarą apie 23 val. suaugusius šeimos narius išleido į namus. Vaiko neišleido, nes jis buvo reanimacijoje ir parą laiko turėjo stebėti.
Moteris įsiminė gydytojos pasakojimą, kad kasmet gydytojai mato ne vieną situaciją, kai šeimos su mažais vaikais atgabenamos į ligoninę dėl apsinuodijimo smalkėmis. Būna ne tik didesnių nutekėjimų, kai jau reikia į ligoninę, bet namuose vyksta nuolatinis smalkių tekėjimas. Kadangi jis lengvesnis, žmonėms paskauda galvas, bet jie į tai nekreipia didelio dėmesio, nesupranta ir nesusieja to su smalkėmis. Taip kasdien nuodija save ir vaikus.
„Mūsų atveju nutekėjo didesnis kiekis. Beje, mes jau turėjome vieną signalą iki įvykio maždaug prieš 10 dienų, tik į jį nekreipėme dėmesio; nors tuomet buvome pasijutę negerai, bet turbūt dar nebuvo tas kiekis, dėl kurio iškristume, kaip tai atsitiko šį kartą“, – mano R. Dominaitytė.
Nerimas dėl šuns ir pirmas pirkinys sugrįžus iš ligoninės
„Vyras pasiprašė anksčiau išleidžiamas iš ligoninės, nes namuose buvo likęs mūsų augintinis – mažas šuniukas, dėl kurio vilčių nebeturėjome, nes šunys labai jautrūs smalkėms. Aišku, vyras, prieš išvežant visus, atidarė langus, bet, supraskite, namuose buvo toks chaosas, kad greitosios darbuotojai puolė prie mūsų. Bet šuniui viskas gerai!“ – džiaugiasi aktorė.
Namuose šeimos laukė kiti rūpesčiai, vienas jų – kas sukėlė smalkių nutekėjimą: „Grįžus dar kurį laiką namuose buvo šalta, nes buvo atidaryti langai, atjungtas boileris, galvojome, kad su juo problema. Bet lauke buvo pliusinė temperatūra, tad buvo galima išbūti, džiaugėmės, kad likome gyvi, tai buvo svarbiausia. Tuomet pakvietėme meistrą, kuris nuodugniai apžiūrėjęs pasakė, kad čia visgi ne su boileriu problema, – smalkės nuteka kažkur kitur. Gali būti per kaminą ar ventiliacinę sistemą iš kitų butų. Gali būti, kad žemas slėgis, ir vėjas tuo metu buvo, o šalia mūsų daugiabučio yra daug gyvenamųjų namų, kurie šildomi kietuoju kuru, tai galėjo visokių scenarijų būti.“
Pasak moters, visi galvoja, kad tokios problemos gali ištikti regionuose, šildantis nuosavuose namuose kietuoju kuru ir panašiai, bet ji savo šeimos pavyzdžiu nori perspėti, kad tai gali nutikti bet kuriam iš mūsų: „Nesvarbu, koks jūsų namas (mūsų atveju tai butas šiuolaikiniame daugiabutyje), kokio gerumo ar naujumo įranga, nežinosite, iš kur ir kada gali tų smalkių būti, – ar iš ventiliacinės angos, ar iš kamino, o gal kaimynas židinį neseniai pasistatė, kurena sau jaukiai malkas vakare, ir jeigu yra nutekėjimas, nesandarus kaminas, visa tai patenka pas jus. Be to, smalkių nutekėjimas neturi nieko bendro su dujų nutekėjimu.“
Paklausus, ar nukentėjo namo kaimynai, R. Dominaitytė džiaugiasi, kad jiems viskas gerai, su kaimynais nuolat palaikė kontaktą ir dabar visi kartu sprendžia, kaip apsisaugoti nuo tokių nutikimų. Taip pat nuoširdžiai dėkoja už jų pagalbą ir siūlymus namuose nesušalti: vieni siūlė pledų, kiti – elektrinių šildytuvų. Visa bendruomenė sureagavo į šį įvykį ir nuoširdžiai palaikė šeimą bei dėl jos jaudinosi.
„Pirmas mūsų pirkinys po šio įvykio (ne tik mūsų, bet ir kaimynų) buvo smalkių detektorius. Visi juos įsigijome, nes ir mes, ir jie suprato, kad bet kada ir bet kuriam butui galėjo ir gali tokia nelaimė nutikti, jei nesisaugosime. Aš pati garsiai kalbu apie tai, nes labai noriu įspėti visus žmones, kad jie saugotųsi. Smalkių detektoriai, aišku, turi būti sertifikuoti, ir būtinai įjungti namuose, tai be galo svarbu, nes jie gali išsaugoti šeimos gyvybes. Būna, žmonės detektorius turi, bet neretai neveikiančius, nes nusėda baterijos, jų nepakeičia ir tiesiog nepagalvoja apie tai. Taigi įsijunkite ir nerizikuokite, ne visiems taip gerai baigiasi kaip mūsų šeimai“, – sako moteris, šiandien besijaučianti gerai ir kartu su vyru besirūpinanti savo šeimos saugumu: namuose įrengtas ne tik smalkių detektorius, taip pat tvarkomos visos ventiliacinės sistemos, keičiamas dujų katilas.
Gydytoja: smalkės itin klastingos
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner sako, kad kasmet sulaukia nuo smalkių sąmonę praradusių ir traukulių ištiktų šeimų, kurias į ligoninę atgabena greitosios pagalbos automobiliai.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad reiktų būtų atidiems ir nenumoti ranka į atsiradusius negalavimus, nes smalkės yra klastingos ir labai pavojingos – jos neturi kvapo, skonio ar spalvos, todėl sunku pastebėti jo nuotėkį: „Apsinuodijimas smalkėmis gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių sveikatai, tad pajutus net lengvus simptomus kviesčiau kreiptis pagalbos į medikus.“
G. Laubner sako, kad nedidelis anglies monoksido kiekis patalpoje sukelia lengvą apsinuodijimą, jis labai pavojingas, nes atsiradę negalavimai iš pradžių gali būti neatpažinti ir nesusieti su apsinuodijimu. Jam būdingas galvos skausmas, svaigimas, veržimo jausmas, pulsavimas smilkiniuose, ūžimas ausyse, dažnas kvėpavimas, pykinimas, kartais su vėmimu, tačiau žmogus išlieka sąmoningas.
Į gyvenamąją aplinką iškart patekus labai dideliam anglies monoksido kiekiui, žmogų ištinka sunkus ūminis apsinuodijimas, jis staigiai netenka sąmonės, prasideda traukuliai, gali sustoti kvėpavimas. Tokiu atveju jį būtina kuo greičiau išnešti į gryną orą, prasegti drabužius, kad būtų lengviau įkvėpti, ir į pagalbą kviesti skubiosios pagalbos medikus, kad būtų kuo greičiau pradėtas gydymas.
Smalkėmis kvėpuojant nuolat, gali grėsti lėtinis apsinuodijimas. Tada žmogus blogai miega, sutrinka širdies veikla, jaučiamas bendras blogumas, suprastėja atmintis, sunku susikaupti, skauda galvą. Dažnai panašiais simptomais skundžiasi visa šeima. Pajutus tokius simptomus nereiktų laukti nelaimės, nes ji gali nutikti bet kada, bet imtis veiksmų, kad jai būtų užkirstas kelias.
Kaip gydomas žmogus ir kokios apsinuodijimo pasekmės
Klinikinės toksikologijos gydytoja G. Laubner sako, kad jeigu apsinuodijimas labai lengvas, užtenka išvėdinti patalpas ir pabūti gryname ore, hospitalizuoti žmogaus nereikia.
Jei apsinuodijimas sunkesnis, gydytojai sprendžia dėl paciento hospitalizavimo ir gydymo hiperbarine oksigenacija. Pacientas paguldomas į baro kamerą, kurioje padidintu slėgiu tiekiamas 100 proc. deguonis. Priklausomai nuo paciento būklės, gali būti taikoma ir dirbtinė plaučių ventiliacija. Apsinuodijimo simptomams slopinti kartais skiriami įvairūs vaistiniai preparatai, atliekamos hemodializės, traukulių gydymas.
Pasak gydytojos, apsinuodijimo anglies monoksidu pasekmės priklauso nuo smalkių koncentracijos ir kvėpavimo užterštu oru trukmės. Simptomai gali pasireikšti ne tik iškart po apsinuodijimo, bet ir praėjus net 2–4 savaitėms po besimptomio periodo.
G. Lauber įspėja, kad žmonėms gali atsirasti atminties sutrikimų, klausos ir regos pažeidimų, šlapimo nelaikymas, raumenų koordinuotos veiklos motorinės funkcijos sutrikimų, demencija, asmenybės ir nuotaikos sutrikimų. Daugiau nei pusė ūmią apsinuodijimo fazę išgyvenusių pacientų patiria ir uždelstos encefalopatijos simptomus, trečdaliui simptomai kartojasi, ketvirtadaliui pasireiškia liekamieji neurologiniai ar psichiatriniai padariniai.
Susekti tekančias smalkes gali detektorius, itin jautrūs joms ir naminiai gyvūnai
Gydytoja sako, kad smalkes gali išskirti ne tik netvarkingos krosnys ar židiniai, bet ir modernūs dujiniai katilai, naudojami vandeniui ar patalpoms šildyti. Esant netvarkingai ventiliacijos sistemai ar pasikeitus aplinkos sąlygoms anglies monoksidas išsiskiria ne į lauką, o į patalpas. Svarbu nepamiršti smalkių keliamo pavojaus, mat dėl gausaus snygio sutrikus elektros tiekimui naudojami benzininiai generatoriai. Pavojus kyla tada, kai generatorius įnešamas į patalpas ir paliekamas įjungtas.
„Geriausia išeitis – įsigyti anglies monoksido detektorių. Dujinis katilas, net ir naujas, gali būti tylus smalkių šaltinis. Tad žmonės, kurie namuose turi dujinius katilus, privalo turėti smalkių detektorių, bent jau miegamajame. Atpažinti apsinuodijimą labai sunku, toksikologai ir teismo ekspertai atpažįsta, bet gali būti kiek per vėlu. Dar smalkėms yra jautrūs naminiai gyvūnai, todėl juos auginantys žmonės turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį gyvūnų elgesį ir savijautą, signalizuojančią apie galimą apsinuodijimą anglies monoksidu“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Draudikų praktikoje – mirties išmokomis pasibaigę apsinuodijimai
Andrius Žilėnas, BTA asmens draudimo rizikų vertintojas, sako, kad jų darbo praktikoje per paskutinius trejus ketverius metus užregistruoti du atvejai, kai žmonės apsinuodijo anglies monoksidu. Deja, bet abu šie atvejai pasibaigė mirtimi.
Paklausus, kaip reiktų apsidrausti nuo tokių nelaimių, A. Žilėnas pažymi, kad asmens draudimo apsauga galioja pagal mirties bei traumų rizikas: „Mirties atveju asmeniui išmokame visą draudimo sumą, kuri nurodyta draudimo sutartyje, pagal traumų riziką – dalį sumos, nurodytos draudimo sutartyje.“
Draudikas rekomenduoja kasmet atidžiai prižiūrėti, tikrinti bei valyti krosnis namuose, be priežiūros nepalikti degančios ugnies, įsitikinti, kad namuose tinkamai veikia vėdinimo sistemos.
„Šildymo sezonu krosnyse nereikėtų deginti buitinių atliekų. Šaltuoju metų periodu vengti patalpas šildyti dujinėmis viryklėmis ar orkaitėmis. Garaže nepalikti užvestų automobilių. Nepalikti mažamečių vaikų be priežiūros, ypač kai netoliese kūrenasi krosnis ar židinys. Namuose įrengti dūmų, smalkių detektorius“, – pataria A. Žilėnas ir priduria, kad šaltuoju metų periodu užfiksuojama ir daugiau gaisro atvejų, tad rekomendacija prieš pradedant šildymo sezoną išvalyti krosnis ir paruošti jas šiam sezonui aktuali ne tik dėl apsinuodijimo smalkėmis, bet ir dėl gaisro pavojaus.
Jei įtariate, kad apsinuodijote smalkėmis, kreipkitės pagalbos į medikus arba pasikonsultuokite su Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais, kurie telefonu visą parą teikia profesionalią pagalbą. Telefono numeris +370 5 236 20 52, daugiau informacijos – www.apsinuodijau.lt.
