Seime vykusioje diskusijoje „Ateities alternatyvusis kuras: biodegalai ar elektra“ aplinkosaugos aktyvistas D. Tracevičius pabrėžė, kad vartotojai permoka už iškastinį kurą, jog subsidijuotų biodegalus, tačiau norimo teigiamo aplinkosauginio rezultato tai nekuria. Kiekviena biodegalų žaliavų bei apdorojimo stadija kartu sudėjus išmeta daugiau anglies dioksido nei iškastiniu kuru varomas automobilis.
„Tuo pačiu reikia žemę arti, trąšas gaminti, pesticidais, herbicidais purkšti – visa tai turi savo anglies dioksido pėdsaką. Biokuro perdirbimo gamyklos turi savo CO2 pėdsaką. Biodegalai turėtų sutaupyti ŠESD, bet situacija tokia, kad iškastinis kuras vis dėlto aplinkai yra geresnis, nei pirminės kartos biodegalai“, – kalba D. Tracevičius.
Jo siūlymu, šiuo metu grūdinėms kultūroms ir rapsams naudojamą 50 tūkst. ha plotą reikėtų skirti kitiems atsinaujinančios energijos šaltiniams bei miškams.
Šeštadalis ES naudojamų biodegalų – importas
Pasak Vartotojų aljanso tarybos narės Rūtos Trainytės, ES priklauso nuo importuojamų žaliavų: penktadalis rapsų ir du penktadaliai saulėgrąžų aliejaus biokuro gamybai yra importuojama. Bioetanolio gamybai importuojami kviečiai ir kitokios grūdinės bei šakniavaisinės kultūros. Kiti biokuro šaltiniai, kaip palmių ir sojų aliejai taip pat patenka į ES pirkimų sąrašą. Aljanso atstovės teigimu, į ES atvežami ir jau paruošti biodegalai – maždaug šeštadalis bloke sunaudojamo biokuro pagaminta Kinijoje, Indonezijoje, Argentinoje ir kitose globalių pietų šalyse. Visų šių prekių transportavimas generuoja papildomas ŠESD emisijas.
R. Trainytės teigimu, biokuras nėra našus ir sukelia papildomų socialinių problemų jį gaminantiems žmonėms.
„Kad Toyota Corolla galėtume nuvažiuoti 2 kilometrus, reikia tiek kviečių, kiek užtektų žmogaus mitybai visą dieną. Dėl biokuro gamybos kertami miškai, iškeliami kaimai, vykdomi žemės užgrobimai, vietiniams sumažėja galimybių naudotis žemės ūkio ištekliais ir vandeniu“, – istorijomis iš COP konferencijų dalijosi R. Trainytė.
„Yra biokuro atsisakančių šalių – Latvija, Suomija, Čekija, Kroatija. Laikas ES panaikinti mandatą ir bet kokius kitus paramos būdus pirmos kartos biodegalams bei skatinti kitokius atsinaujinančios energijos šaltinius,“ – kalbėjo Vartotojų aljanso atstovė.
ELTA primena, kad prieš kelias savaites Europos Parlamentas balsavo už naujų lengvųjų automobilių su vidaus degimo varikliu atsisakymą nuo 2035 m. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės organizuota diskusijos metu aptarti galimi transporto sektoriaus dekarbonizacijos būdai.
