Naujas įsakymas
Nuo praėjusio antradienio įsigaliojusiu įsakymu visiškai uždrausta žvejyba 40–44 mm akių dydžio tinklais, esą juose pagaunamas didžiausias neverslinio dydžio žuvų šalutinis laimikis. Taip pat 57 proc. mažinamas 45–50 mm akytumo, 18 proc. – 70–80 mm akytumo tinklų ir 21 proc. – marinių gaudyklių limitai.
Be to, uždraudžiama žvejoti dreifiniais tinklais, nustatoma, kiek stintinių tinklaičių galima naudoti. Taip pat nuo šiol draudžiama žvejybos įrankius keisti į atitinkamą kiekį kitokio tipo ar kito akių dydžio žvejybos įrankius. Atsižvelgiant į nykstančius ungurių išteklius, uždraudžiama žvejyba ūdomis.
Tikimasi, kad dėl šių apribojimų žuvų eksploatavimo intensyvumas Kuršių mariose neviršys saugių biologinių ribų.
Sulaukė kritikos iš ŽŪM
Nuo praėjusio antradienio įsigaliojusį aplinkos ministro įsakymą uždrausti dalies žvejybos įrankių naudojimą Kuršių mariose kritikuoja ir žvejai verslininkai, ir ŽŪM.
Anot ŽŪM, priimti pakeitimai neatitinka Žuvininkystės įstatymo nuostatos žvejybą apriboti remiantis tais pačiais metais atliktais žuvų išteklių tyrimais.
„Kai buvo pateiktas projektas, nauja ataskaita dėl tyrimų Kuršių mariose nebuvo pateikta. Pažymėjome, kad projektas parengtas atsižvelgiant į 2021 m. Gamtos tyrimų centro ataskaitą dėl Kuršių marių žuvų išteklių tyrimų rekomendacijų. Joje siūloma mažinti pagrindinių verslinių žvejybos įrankių limitus trečdaliu“, – LRT radijui trečiadienį sakė ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vedėja Ieva Žungienė.
Savo ruožtu atsakydama į tokią ŽŪM kritiką naujam įsakymui aplinkosaugos asociacijos „Lietuvos žuvys“ atstovė Monika Kazlauskaitė interviu iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pabrėžia, kad iš esmės per vienus metus Kuršių marių situacija tikrai nepagerėjo, o gal net ir pablogėjo.
„Gamtoje procesai nesikeičia taip greitai, kaip galbūt atrodo ŽŪM. <...>. Žuvys nenyksta ir neatsinaujina taip greitai, kaip po krušos išgulę miežiai, kviečiai. Žuvų populiacijoms atsikurti reikia laiko, tad 2021 m. duomenys dar tikrai yra validūs. – pabrėžia ji. – Aš net neabejoju, kad 2022 m. tyrimo duomenys bus panašūs arba net prastesni.“
Įsakymą skųs teismui
Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jakubauskienė sakė, kad įsakymas buvo priimtas be pereinamojo laikotarpio žvejams, su jais nesitarus. Pasak jos, Kuršių marių žvejams reikia laiko pasiruošti tokiems pokyčiams, ko verslas nesuspėjo.
„Ateities nebemato niekas <…>, kai viskas brangsta – tiek įrankiai, tiek kuras, tiek visa kita – išgyvenimas pasidaro visiškai sunkus. Jei tuos pajėgumus taip apribojam, mums bankrotas“, – LRT radijui teigė S. Jakubauskienė.
Asociacija, kurios 38 iš 44 narių žvejoja Kuršių mariose, ministro įsakymą ketina skųsti teismui.
Turėtų priimti kaip dovaną
Savo ruožtu Aplinkos ministerija LRT radijui sakė, kad apie įsigaliosiančius pokyčius žvejai žinojo jau anksčiau, todėl stebėtis neturėtų.
Aplinkos ministerijai antrina asociacijos „Lietuvos žuvys“ atstovė M. Kazlauskaitė ir interviu iniciatyvai „Tvari Lietuva“ teigia, kad žvejų verslininkų kritika naujam įsakymui šiek tiek primena krokodilo ašaras. Anot jos, sakyti, kad verslininkai apie tokį pokytį nieko nežinojo, yra neteisinga, mat, jau kuris laikas buvo diskutuojama net apie visišką verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose, o žvejai situaciją žino jau nuo tada, kai prasidėjo projekto svarstymas.
„Noriu pabrėžti, kad didžioji dauguma žvejų mėgėjų laukė ne ribojimų, ne įrankių mažinimo, o apskritai verslinės žvejybos Kuršių mariose draudimo. Gavome daug mažiau, nei tikėjomės, tačiau šis įrankių mažinimo teisės aktas priimtas kaip kompromisas, kad Kuršių marių gyvybė būtų išsaugota, – teigia M. Kazlauskaitė ir priduria, – į šį ribojimą verslininkai turėtų žiūrėti kaip į dovaną, nes jų veiklos neuždraudžia, jiems dar leidžia žvejoti, tik su mažiau įrankių“.
„Lietuvos žuvys“ atstovė akcentuoja, kad ji, kaip ir kiti žvejai mėgėjai, nors ir tikėjosi Kuršių marių žvejų verslininkų veiklos pabaigos, šį įsakymą laiko būtinu ir vadina jį žingsniu į priekį, nes, mažinant jame įvardytų žvejybos įrankių skaičių Kuršių mariose, žuvys bus labiau apsaugotos.
Žuvų Kuršių mariose drastiškai mažėja
Pasak aplinkos ministro patarėjo Mariaus Čepulio, tokios priemonės buvo privalomos, nes, anot mokslininkų, žuvų populiacija Kuršių mariose mažėja drastiškai.
„Jau seniai tai turėjo būti padaryta. <...>. Mažėja žuvų ištekliai, o norint, kad jie pradėtų atsistatyti ir jų būklė pagerėtų, reikia riboti verslinę žvejybą“, – sako M. Čepulis ir pabrėžia, – nėginių ir stambiaakių gaudyklių, su kuriomis pagaunamos didelės žuvys, iš viso neribojame.“
Savo ruožtu asociacijos „Lietuvos žuvys“ atstovė M. Kazlauskaitė akcentuoja, kad Kuršių marių išteklių kokybė yra vertinama kaip žemesnė nei vidutinė, o tai reiškia, kad žuvų ištekliai stabiliai blogėja. Ji sako, kad ypač prasta Kuršių mariose yra plėšrių žuvų, pavyzdžiui, starkių, situacija, mat, jos dėl savo pelningumo yra didžiausias verslininkų taikinys.
Anot „Tvari Lietuva“ pašnekovės šios žuvys nespėja išneršti ir atsinaujinti, todėl jų drastiškai mažėja, o kai sumažėja plėšrūnų populiacija visa ekosistema išsibalansuoja, atsiranda daugiau vadinamosios neplėšrios, baltos žuvies.
„Mokslininkai jau 2021 m. rudenį pabrėžė, kad reikėtų 10 kartų mažesnių starkių sugavimų, jog jų biomasė per 10 metų atsikurtų iki rekomenduojamos ribos. Kuršių marias jau nustekenome tiek, kad net žvejai sportininkai jose nebepagauna trofėjinių žuvų. Kuršių marios anksčiau buvo visiška žvejų Meka, į kurią žvejoti atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos ar net Europos. Dabar čia profesionalams žvejams nebėra, ką veikti. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad Kuršių mariose žuvų išteklių biomasė drastiškai mažėja, o situacija yra grėsminga“, – teigia „Lietuvos žuvys“ atstovė.
Ji pabrėžia ir tai, kad verslinės žvejybos įrankių ribojimas tikrai nėra perteklinis, o Seimo nariai žuvų kritinės padėties Kuršių mariose neišsigalvojo.
„Jie skaito, ką rašo mokslininkai, kalba su žmonėmis, kurie gyvena prie Kuršių marių, ir mato, kad tų sugavimų (žuvų – aut. past.) tikrai yra mažiau“, – sako M. Kazlauskaitė.
„Lietuvos žuvys“ atstovei antrina ir VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doc. dr. Tomas Januševičius. Specialistas sako, šiuo metu Kuršių mariose žuvų ištekliai yra labai sumažėję, o dėl naujos tvarkos bus daugiau didesnių žuvų, jos išnerš ir ištekliai po truputį atsistatys.
„Visi žvejai mėgėjai situaciją Kuršių mariose žino. Žuvies labai spariai mažėja. Matyti, kad sumažinus tinklų skaičių Kuršių mariose migruojant lašišoms, jų skaičius upėse buvo ženkliai didesnis. Tendencija – aiški: mažiau tinklų – daugiau žuvų“, – pabrėžia specialistas.
