Vien konkurencingo atlyginimo neužtenka
Kaip sako įdarbinimo agentūros „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, po pandemijos padaugėjo perdegusių kandidatų, kurie pavargę nuo darbo krūvio, psichologinės įtampos išeidavo iš darbo net ir neturėdami kito pasiūlymo. Vis dėlto, didžioji dauguma šiuolaikinių darbuotojų yra linkę elgtis atsargiau. Tai, pasak jos, lemia sudėtingi laikai, kuriuos lydi daug neapibrėžtumo dėl ateities.
Todėl keisti darbą skubama ne iš karto – kandidatai gerai apsvarsto ir įvertina darbo keitimo galimybes ir grėsmes. Darbą atsargiau renkasi net ir rinkos naujokai, o ilgalaikiai darbuotojai tampa lojalesni ir prisirišę prie tos darbovietės, kuri užtikrina stabilumą.
„Dažnu atveju stabilumas (įmonės, finansinis, veiklos perspektyvos) tampa vienu iš svarbesnių šiandieninės darbo rinkos žaidėjų vertinamų kriterijų. Tačiau, kai ieškoma naujo ar geresnio darbo, baziniai dalykai nesikeičia – žmonės ieško geresnių galimybių, t.y. geresnio atlygio, geresnių darbo sąlygų ir, žinoma, kad būtų įdomus, patinkantis darbas su karjeros ir tobulėjimo galimybėmis“, – sako specialistė.
Ji atkreipia dėmesį, kad ieškantys naujų įsidarbinimo galimybių, šiandien atsižvelgia ir į įmonės reputaciją, kurioje žada darbintis.
„Informaciją apie įmonę tikrina daugybė kandidatų ir jei randa neigiamos informacijos, atmeta įmonės pasiūlymą. Ypač nenori rizikuoti turintys darbą ir ieškantys geresnio. Jei iškyla bent menkiausia abejonė – raudonos vėliavėlės, kandidatas lieka esamoje įmonėje“, – sako ji.
Pasak R. Karavaitienės, darbuotoją įmonėje padeda išlaikyti kompleksiniai sprendimai, todėl vien geras atlyginimas neužtikrins darbuotojo lojalumo, jei pavyzdžiui, darbe yra toksiškas mikroklimatas, darbuotojai negerbiami, o darbas visiškai neįdomus.
„Įmonių personalo specialistai stengiasi užbėgti įvykiams už akių ir nelaukia, kol darbuotojas padės prašymą atleisti iš darbo – matuoja darbuotojų pasitenkinimą darbu, suteikia grįžtamąjį ryšį, užtikrina darbuotojų gerovę, kuria geras darbo sąlygas, rūpinasi, kad darbuotojas matytų savo darbo prasmę ir vertę, o už darbą būtų teisingai atlyginta. Žinoma, tai vyksta ne visose įmonėse, tačiau tos, kurios rūpinasi darbuotojų gerove, dažniau turi mažesnę darbuotojų kaitą“, – sako ji.
Didelis dėmesys įmonės kultūrai
Kaip pasakoja „IKEA Lietuva Personalo ir įmonės kultūros vadovė Ieva Budrienė, finansinis atlygis, konkurencingas finansinių ir nefinansinių naudų paketas yra viena esminių priežasčių, dėl ko žmonės dirba. Vis dėlto, šalia šių kriterijų vis svarbesnę vietą užima įmonės kultūra – brandžios kultūros poreikį darbuotojai įvardija per pagarbos, įvertinimo, lyderystės poreikius, taip pat atsižvelgiama ir į įmonės ir asmeninių vertybių atitikimą.
„To siekiame jau atrankos proceso metu, pavyzdžiui, mūsų pirmasis susitikimas ir interviu su darbuotoju yra skirtas diskusijai apie vertybes: kaip asmeninės vertybės atitinka įmonės vertybes? Kas įkvepia potencialų darbuotoją, kas jį motyvuoja ar paskatina padaryti daugiau, geriau? Tik tada, kai jaučiame, jog darbuotojo ir įmonės vertybės atitinka, gvildename profesinės patirties klausimus.
Aplinkybės, kurios prisideda prie darbuotojo lojalumo yra konkurencingas atlygis, teigiama emocinė aplinka, geras santykis su vadovu ir kolegomis, galimybė realizuoti savo potencialą, jaučiamas rūpestis, pasitikėjimas darbuotoju, taip pat geri santykiai su vadovu ir kolegomis“, – pabrėžia I. Budrienė.
Pasak I. Budrienės, šiuolaikinėse darbovietėse darbdavys siekia užtikrinti kiekvieno darbuotojo aukštą pasitenkinimą, motyvaciją ir įsitraukimą – kaip niekada anksčiau skiriama dėmesio talentų išlaikymui ir pritraukimui. Siekiant išsiaiškinti darbuotojų poreikius, įmonė reguliariai atlieka vidinius darbuotojų savijautos tyrimus.
„Kasdien klausiame, ar jaučiatės įkvėpti bendrovės vizijos? Ar kasdien vadovaujatės ir jaučiate, kad kiti kolegos vadovaujasi vertybėmis? Ar žinote savo atsakomybes ir savo asmeninį indėlį? Ir panašiai. Įmonės lygiu mūsų darbuotojams svarbi bendrovės vizija, socialinė atsakomybė, prasminga veikla, prisidedant prie kasdien geresnio gyvenimo daugeliui žmonių, taip pat bendrystė su kolegomis, tiek įveikiant bendrus iššūkius, tiek susitinkant bendruose ritualuose, kaip pavyzdžiui, švediška kavos pertraukėlė „fika“.
Individualiu lygmeniu svarbi kasdienė kultūra ir vertybėmis pagrįsta veikla, kurią darbuotojai įvardija kaip juntamą pagarbą, galimybę save realizuoti ir būti įvertintam už asmeninį indėlį įmonės rezultatams, taip pat galimybės tobulėti tiek profesinėse, tiek asmenybės temose“, – sako personalo specialistė.
SEB banko Personalo departamento vadovės Kristinos Astrauskienės teigimu, darbuotojų pasitenkinimą kuria ir galimybė išbandyti jėgas ir pritaikyti žinias tos pačios organizacijos kitose veiklos srityse – kuriama galimybė išbandyti horizontalią karjerą. Pasak specialistės, kelias pareigas skirtinguose padaliniuose išmėginę darbuotojai sako, kad jaučiasi labai praplėtę savo kompetencijas ir įgūdžius, likdami dirbti toje pačioje įmonėje.
Nors konkurencingas ir kasmet peržiūrimas atlyginimas šioje įmonėje darbuotojams, kaip pabrėžia ir kitos šalies įmonės, išlieka svarbioje vietoje, vis dėlto, vis dėmesingiau atsižvelgiama ir į kitus kriterijus.
„Bendrame naudų pakete atlyginimas yra tik viena iš dalių. Banko darbuotojai dalyvauja mūsų pelno paskirstymo programoje, pensinio kaupimo programoje, mokamos išmokos tam tikrais gyvenimo atvejais, suteikiamos papildomos atostogų ir savanorystės dienos, darbuotojai papildomai draudžiami sveikatos draudimu ir kt. Kitaip sakant, esame išsikėlę tikslą, kad mūsų darbuotojai jaustų, jog mums rūpi jų gerovė“, – teigia pašnekovė.
Svarbios ne tik kompetencijos, bet ir asmenybės
Kaip pastebi specialistai, darbuotojams įmonėje svarbu ne tik gauti gerą atlyginimą, dirbti sveikoje aplinkoje, bet ir ugdyti asmenines kompetencijas bei gebėjimus. Daugeliui įmonių darbuotojų profesinis ir asmenybinis tobulėjimas yra viena pagrindinių įmonės kultūros dalių. Nuolat tobulėjantys darbuotojai ne tik kokybiškiau atlieka jiems paskirtas užduotis, bet ir sukuria geresnę darbo atmosferą.
„Mes neklausiame vieni kitų, ar mokysies, mes klausiame – ką mokysies? Kaip nori tobulėti? Darbuotojai kasmet turi naujai sudaromus individualius tobulėjimo planus, kuriais numatomi reikalingi išoriniai ir vidiniai mokymai, mokymasis individualiai, taip pat įsitraukimas į projektus ar papildomas atsakomybes kaip galimybes augti. Mokymosi ir mokymų plano įgyvendinimas yra darbuotojo ir jo vadovo atsakomybė, kuri vertinama kartu su metiniais pasiekimais ir rezultatais. Taip pat siekiame pasiūlyti mokymus, kurie būtų aktualūs didesnei daliai darbuotojų, pavyzdžiui, mūsų kolegos darbo metu gali mokytis anglų kalbos.
Kita vertus, dirbame ne tik su profesiniu, bet ir asmenybiniu tobulėjimu, pavyzdžiui, vienais metais daugiau dėmesio skyrėme sveikiems miego įpročiams, kai norintys darbuotojai kartu su specialistais analizavo savo miego rutinas, išbandė sveikesnius įpročius ir pan. Kiti gali pasirinkti sąmoningumo, streso valdymo, psichologinės gerovės ir kitas mokymų temas. Kiekvienas naujai prisijungiantis darbuotojais gauna ir privalomus mokymus, kurie padeda geriau įsitraukti į bendrovę, pavyzdžiui, Tvarus gyvenimas namuose, Interjero dizaino pagrindai, vaikų saugumas ir pan. Visi mokymai bendrovėje yra atliekami darbo metu ir už juos mokama kaip už įprastas darbo valandas“, – įmonės patirtimi dalijasi „IKEA“ Lietuva Personalo ir įmonės kultūros vadovė.
Kai kuriose šalies įmonėse taip pat tapo populiaru steigti vidinius universitetus ar akademijas, kur patirtimi dalijasi ne tik išorės specialistai, bet ir įmonių viduje dirbantys darbuotojai. Štai pavyzdžiui, banko Personalo departamento vadovės K. Astrauskienės teigimu, įmonė turi vidinį nuotolinį universitetą „SEB Campus“, kuriame darbuotojai randa žinomų pasaulio lektorių ir specialistų mokymus bei paskaitas.
„Čia darbuotojai gali pasirinkti mokytis ir tobulėti tiek profesinėje srityje, tiek ir ugdyti kitas svarbias kompetencijas – lyderystės, skaitmenizacijos, konsultavimo, duomenų analizės, tvarumo ir kitose srityse. Daug dėmesio skiriame socioemocinių ir kitų bendrųjų kompetencijų ugdymui. Pavyzdžiui, visiems darbuotojams privalu atlikti seksualinio priekabiavimo prevencijos mokymus“, – pabrėžia pašnekovė.
Mokymai, skirti kelti darbo srities kompetencijas ar ugdyti kitus gebėjimus, kasdienė praktika ir „Ignitis grupės“ darbovietėse.
„Labai vertiname savo „GROW akademiją“, kurioje tam tikroje srityje pažengę darbuotojai veda mokymus kolegoms, dalinasi gerąja praktika. Praeitais metais startavome su „EnergySmartUni“ – universitetu, kuriame visiems darbuotojams suteikiame galimybę tobulinti savo žinias energetikos ekspertiškumo, adaptyvumo, tvaraus inovatyvumo ir verslumo kompetencijose.
Be įvairių mokymų, tiek profesiniam, tiek asmeniniam tobulėjimui, skatiname darbuotojų savanorystę, kviečiame pasirinkti organizaciją ir prisidėti prie jos veiklos savanoriaujant. Kursų ir mokymų apmokėjimas arba dalinis apmokėjimas yra įprasta praktika mūsų įmonių grupėje, skatiname darbuotojus tobulėti“, – pasakoja įmonių grupės žmonių ir kultūros vadovė Renata Augustaitienė.
Ieško daugiau lankstumo
Pasak „CV-Online“ marketingo vadovės R. Karavaitienės, darbo pasiūlymai, kuriuose nurodoma darbo namuose galimybė, sulaukia daug daugiau dėmesio nei skelbimai, neturintys tokios galimybės. Tiek darbuotojams, tiek įmonėms atsirado daugiau galimybių ir pasirinkimo, kai darbo vieta nėra svarbi. Ypač IT srities pozicijoms įmonės vis dažniau dairosi kandidatų užsienyje, nes Lietuvoje šių specialistų ypač trūksta.
„Taip pat, jei yra galimybė rinktis, kandidatai ieško darbo arčiau namų, kad kelionė į darbą nebūtų sudėtinga, netruktų per ilgai ir kuo mažiau kainuotų. Tai ypač aktualu regionų gyventojams, kai darboviečių pasirinkimas nėra didelis, o susisiekimas nebūtinai bus patogus. Regionų įmonės, atsižvelgdamos į tokią situaciją, pagal galimybes organizuoja darbuotojų atvežimą į ir iš darbo, arba prašo savivaldybės pagalbos užtikrinant viešojo transporto paslaugas.
Pastebėjome, kad darbo pasiūlymuose įmonės vis dažniau, priklausomai nuo pareigų, nurodo, kad suteikiamas laisvas darbo grafikas, persiorientuojama į darbo atlikimą – rezultatą, o ne buvimą darbo vietoje numatytu laiku. Pandemija įnešė daug daugiau lankstumo, o tam stipriai padėjo technologijos. Biurų poreikis vis dar išlieka, įmonės supranta, kad vien komandiškumas ir galimybė nors retsykiais dirbti biure, pasimatyti su kolegomis, pabendrauti, turi įtakos tiek darbų efektyvumui, tiek psichologinei atmosferai, bei darbuotojų lojalumui“, – aiškina ji.
Štai „Ignitis grupės“ įmonėse pasirinktas mišrus darbo modelis. Įmonės viduje priimta politika, kad darbuotojai bent triskart per savaitę turėtų dirbti biure, kitą laiką gali darbuotis nuotoliu. Išimtis – naujai prisijungę kolegos ir jų vadovai ar mentoriai. Pirmus tris mėnesius naujokus organizacija kviečia daugiau laiko praleisti biure, taip geriau pažinti kolegas, įmonės kultūrą, vertybes, tradicijas.
„Tam, kad geriau suprastume darbuotojų lūkesčius, organizavome diskusijas su įvairiomis darbuotojų grupėmis. Darbuotojams vis labiau aktualus ir svarbus tampa lankstumas, tad turime galimybę tiek dirbti nuotoliu, tiek vykti į darbostogas. Kolegos mielai naudojasi šiomis galimybėmis.
Kalbant apie produktyvumą, darbo modelis jam įtakos neturi. Matome, kad grupės įmonių darbuotojai produktyviai dirba tiek biure, tiek nuotoliu, tiek darbostogose. Mes ir visiško nuotolinio darbo, pandemijos laikotarpiu, dirbome sutarę dėl tam tikrų taisyklių: reguliarūs vadovo ir darbuotojo pokalbiai, įjungtos kameros, atviri kalendoriai, aiškiai formuluojami ir pamatuojami tikslai“, – sako R. Augustaitienė.
Hibridinį darbo modelį taiko ir „SEB“ bankas. Pasak jo atstovės, apklausos rodo, kad darbuotojai nori turėti lanksčias darbo sąlygas ir laiko, ir vietos prasme bei taip geriau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.
„Jeigu, atsižvelgus į darbo pobūdį, atliekamas funkcijas ir susitarimus komandose, darbuotojas gali dirbti iš namų, tai pirmiausia yra jo pasirinkimas. Esame sutarę, kad nuotolinio darbo sąlygas darbuotojai iš anksto aptaria ir suderina su tiesioginiu vadovu. Darbuotojui, norinčiam dirbti nuotoliniu būdu, suteikiame būtinas priemones darbui atlikti“, – aiškina K. Astrauskienė.
Biurai vis tiek išlieka svarbūs
Vis dėlto, kaip pastebi K. Astrauskienė, dirbant hibridiniu būdu, biuras ir toliau išlieka pagrindine darbo vieta, todėl įmonė stengiasi investuoti ir siekia jį dar geriau pritaikyti darbuotojams pagal jų atliekamas užduotis.
„2021 metais įsikūrėme naujoje centrinėje būstinėje Vilniuje, į kurią iš penkių skirtingų pastatų įsikėlė daugiau kaip 1 tūkst. darbuotojų. Jau planuodami darbo erdves daug dėmesio skyrėme patogioms darbo erdvėms, nes darbo erdves darbuotojai renkasi atsižvelgdami į savo planuojamus darbus. Taip pat daug dėmesio skyrėme darbo kokybę gerinantiems sprendimams.
Pavyzdžiui, įdiegėme biodinamiškai efektyvų apšvietimą, kuris prisitaiko prie žmogaus biologinių ritmų, atkartoja natūralios šviesos ciklą tarsi būtume lauke ir padeda išlikti darbingiems, o vakare namo grįžti pasiruošus poilsiui. Įdiegėme pažangią vėdinimo ir šildymo sistemą, ergonomiškas ir transformatyvias darbo erdves“, – apie technologinius biuro sprendimus pasakoja K. Astrauskienė.
Kaip pasakoja „Ignitis grupės“ atstovė, tam, kad dirbti būtų patogu ir saugu, jau savaime suprantami dalykai tapo ergonomiški darbo vietos baldai, kokybiški monitoriai, kompiuteriai, kita reikalinga įranga, tinkamas apšvietimas ir panašiai. Tai, pasak jos, yra minimumas, ką darbdavys privalo suteikti.
„Dauguma mūsų įmonių yra įsikūrusios verslo parke „Business Garden Vilnius“, kuris 2022 metais pripažintas žaliausiu metų objektu visoje Europoje. Darbuotojams svarbu, kur jie dirba, jiems rūpi patogumas pasiekti darbo vietą, automobilio parkavimo galimybės, galimybė įkrauti elektromobilį, taip pat svarbus patogus susisiekimas viešuoju transportu. Ne mažiau aktuali aplinka lauke, galimybė pertraukų metu pailsėti, pažaisti krepšinį, stalo tenisą ar pasivaikščioti apželdintoje aplinkoje. Viskas susideda iš mažų detalių.
Kalbant apie ofiso vidų, ant baltų įmonių biurų sienų pagrindiniame ofise, tęsdami tvarumo liniją, esame įkurdinę nykstančių gyvūnų, augalų, paukščių iliustracijas. Objektai atrinkti remiantis „Raudonąja knyga“, atsižvelgiant į aktualumą ir išskiriant, kaip galima prisidėti prie mažesnio kiekvieno augalo ar gyvūno nykimo, kaip juos saugoti ir kas jau šiandien yra daroma dėl to. Kuriant iliustracijas buvo naudojamos plastiko atliekos, augalų lapai, nereikalingos audinių atraižos ir kitos nebenaudojamos detalės“, – aiškina pašnekovė.
Kaip pastebi „IKEA“ Lietuva Personalo ir įmonės kultūros vadovė I. Budrienė, mažmeninės prekybos bendrovės turi ribotas galimybes suteikti darbuotojams galimybę dirbti iš namų ar kitos pasirinktos vietos, nes kasdienė veikla reikalauja, kad darbuotojas būtų savo darbo vietoje – kasoje, sandėlyje, restorane ir pan.
Pasak jos, vis dėlto, jau dabar kalbama, kad darbas nuotoliniu būdu nėra vien tik privalumai – darbuotojai praranda ryšį su kolegų bendruomene, iškyla kliūčių efektyviam bendradarbiavimui ir dalinimuisi informacija bei patirtimi, mažėja spontaninio kūrybiškumo, taip pat atsiranda per didelė perskyra tarp tų, kurie privalo kasdien būti savo darbo vietoje ir administracinį darbą atliekančių kolegų.
„Kita vertus, pastebime, kad lankstumas tampa vis svarbesnis, tačiau šiuo klausimu dirbame kone nuo įsikūrimo Lietuvoje, pavyzdžiui, siekiame darbuotojams suteikti galimybę lanksčiai planuoti savo darbo grafiką, kad galėtų derinti darbą ir studijas, pareigas namuose bei asmeniniame gyvenime.
Nuotolinis darbas bei darbo namuose galimybė atnešė tam tikrų reikalavimų ir darbo vietai parduotuvėje, kuriuos siekiame atliepti. Pavyzdžiui, pastaruoju metu buvo atnaujintas mūsų biuras ir darbuotojų patogumui įrengti susitikimų kambariai, kuriuose galima prigulti, taip mažiau įsitraukimo reikalaujančiuose susitikimuose ar internetiniuose mokymuose galima dalyvauti ne tik sėdint prie darbo stalo.
Taip pat siekiame kurti įkvepiančią, dinamišką, neformalią darbo aplinką per poilsio, žaidimų kambarius, pavyzdžiui, paskirtoje vietoje turime kompiuterinių žaidimų kampelį, atskira erdvė skirta poilsiui su masažiniais krėslais. Darbo vietas siekiame padaryti kiek įmanoma ergonomiškas, mažiau įpareigojančias, deriname uždaras, privačias susikaupimui ir atviras bendradarbiavimui skirtas erdves“, – sako ji.
