Svoris pradeda augti ne dėl valios stokos
Pasak gydytojos, dažniausiai žmonės pastebi, kad kontroliuoti svorį tampa sunkiau maždaug nuo 30–40 metų, nors šie pokyčiai yra labai individualūs.
„Mokslinėje literatūroje (pavyzdžiui, JAV atliktais ilgalaikiais gyventojų stebėjimo tyrimais) aprašoma, kad su amžiumi kinta kūno sudėtis – mažėja liesoji kūno masė, didėja riebalinio audinio kiekis, o tarp 40 ir 66 metų kūno svoris vidutiniškai didėja apie 0,3–0,5 kilogramo per metus. Todėl svorio augimas šiame gyvenimo etape nėra vien valios ar disciplinos klausimas – organizme palaipsniui keičiasi energijos poreikis ir svorio reguliacijos mechanizmai“, – aiškina dr. A. Kondrotienė.
Vienas svarbiausių pokyčių – mažėjanti raumenų masė. Endokrinologės teigimu, raumeninis audinys sunaudoja daugiau energijos nei riebalinis, todėl jam mažėjant organizmui reikia mažiau kalorijų net ir ramybės būsenoje. Jei žmogus ir toliau valgo taip pat, o juda mažiau, svoris pradeda augti.
„Be to, su amžiumi didėja polinkis kaupti vadinamuosius visceralinius, arba pilvo srityje esančius, riebalus. Būtent jie laikomi vienais pavojingiausių sveikatai, nes yra susiję su didesne metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika“, – pastebi specialistė.
Kodėl moterims ir vyrams svoris auga skirtingai?
Nors pagrindiniai svorio augimo mechanizmai abiem lytims yra panašūs, svarbų vaidmenį atlieka hormonai ir riebalų pasiskirstymas organizme.
„Iki menopauzės moterims riebalai dažniau kaupiasi klubų, šlaunų ir sėdmenų srityse. Toks riebalų pasiskirstymas laikomas metaboliškai mažiau pavojingu nei visceralinių riebalų kaupimasis pilvo ertmėje. Tačiau perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu situacija keičiasi. Mažėjant estrogenų kiekiui, daugiau riebalų ima kauptis pilvo srityje, didėja liemens apimtis, gali mažėti raumenų masė“, – sako endokrinologė.
Tiesa, pasak pašnekovės, tai nereiškia, kad menopauzė automatiškai sukelia nutukimą, tačiau ji sudaro palankesnes sąlygas svorio augimui, ypač jei kartu mažėja fizinis aktyvumas, blogėja miegas ar didėja stresas.
„Tuo tarpu vyrams riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje jau nuo jaunesnio amžiaus. Toks vadinamasis „obuolio“ tipo riebalų pasiskirstymas labiau susijęs su atsparumu insulinui, antro tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir kitais metaboliniais sutrikimais. Be to, vyresniame amžiuje palaipsniui mažėjantis testosterono kiekis taip pat gali skatinti raumenų masės mažėjimą ir riebalinio audinio didėjimą“, – pastebi dr. A. Kondrotienė.
Didžiausi kaltininkai – ne vien maistas
Nors dažnai manoma, kad svoris auga vien dėl netinkamos mitybos, realybėje priežastys gerokai kompleksiškesnės. Pasak gydytojos, vidutiniame ir vyresniame amžiuje svorio augimą dažniausiai lemia ne vienas konkretus įprotis, o kelių veiksnių derinys.
Vienas svarbiausių veiksnių – mažėjantis fizinis aktyvumas. Vidutiniame amžiuje žmonės daugiau laiko praleidžia sėdėdami: darbe, automobilyje, prie kompiuterio ar televizoriaus. Tačiau problema slypi ne tik tame, kad rečiau sportuojama. Dažnai sumažėja ir vadinamasis spontaniškas judėjimas – mažiau vaikštoma pėsčiomis, rečiau lipama laiptais, mažiau laiko skiriama aktyviai buitinei veiklai.
„Tai svarbu todėl, kad būtent raumenys yra vienas pagrindinių energiją naudojančių audinių organizme. Mažėjant fiziniam aktyvumui ir raumenų masei, mažėja ir bendras energijos sunaudojimas, todėl net ir nekeičiant mitybos svoris gali pradėti augti“, – aiškina LSMUL KK Endokrinologijos skyriaus vadovė.
Pasak jos, vien vaikščiojimo dažnai nepakanka. Norint išlaikyti gerą medžiagų apykaitą vyresniame amžiuje, svarbu reguliariai stiprinti raumenis. Tam tinka jėgos pratimai su svoriais, treniruokliais, gumomis ar net savo kūno svoriu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suaugusiesiems (18–64 m.) bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, o raumenis stiprinančiai veiklai skirti bent dvi dienas per savaitę.
Prastas miegas, stresas ir alkoholis – tiesus kelias į antsvorį
„Ne mažiau svarbus ir miegas, nors jis dažnai lieka šešėlyje kalbant apie svorio kontrolę. Moksliniai tyrimai rodo, kad nepakankamas ar nekokybiškas miegas gali tiesiogiai paveikti hormonus, reguliuojančius alkį ir sotumo jausmą. Dėl to žmogus dažniau jaučiasi alkanas, stiprėja potraukis saldesniam ir riebesniam maistui, tampa sunkiau kontroliuoti porcijas, blogėja gliukozės apykaita“, – pabrėžia specialistė.
Pasak dr. A. Kondrotienės, miego trūkumas svorį veikia ne tik per biologinius mechanizmus.
„Neišsimiegoję žmonės paprastai turi mažiau energijos judėti, dažniau užkandžiauja vakare, o ilgesnis budrumo laikas tiesiog suteikia daugiau progų valgyti. Taip susiformuoja uždaras ratas: prastesnis miegas didina apetitą ir mažina fizinį aktyvumą, o augantis svoris dar labiau blogina miego kokybę“, – aiškina gydytoja.
Prie šio rato dažnai prisideda ir lėtinis stresas. Pasak endokrinologės, nuolatinė įtampa gali skatinti emocinį valgymą, dažnesnį užkandžiavimą, vėlyvus valgymus bei mažinti motyvaciją judėti. Be to, stresas ir miegas yra glaudžiai susiję – kuo daugiau įtampos žmogus patiria, tuo prasčiau miega, o neišsimiegojus dar sunkiau kontroliuoti alkį ir mitybos pasirinkimus.
„Savo vaidmenį atlieka ir alkoholis. Nors daugelis jo nevertina kaip reikšmingo svorio augimo veiksnio, net ir nedideli, bet reguliarūs alkoholio kiekiai gali tapti svarbiu papildomų kalorijų šaltiniu. Be to, alkoholis didina apetitą, silpnina savikontrolę renkantis maistą ir blogina miego kokybę, todėl ilgainiui gali prisidėti prie svorio augimo ne mažiau nei netinkami mitybos įpročiai“, – perspėja specialistė.
Kada verta ieškoti medicininių priežasčių?
Nors dažniausiai svorio augimas susijęs su amžiumi ir gyvenimo būdu, kartais jis gali signalizuoti ir apie sveikatos problemas.
„Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei svoris auga greitai arba neproporcingai, nors mityba ir fizinis aktyvumas reikšmingai nepasikeitė. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į nuovargį, mieguistumą, šalčio netoleravimą, menstruacijų ciklo sutrikimus, padidėjusį kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje ar kitus naujai atsiradusius simptomus“, – vardija dr. A. Kondrotienė.
Pasak specialistės, viena dažniausių būklių, kurią verta atmesti, yra hipotirozė – skydliaukės funkcijos sulėtėjimas. Jai būdingas ne tik svorio augimas, bet ir nuovargis, mieguistumas, šalčio netoleravimas, sausa oda, vidurių užkietėjimas ar patinimai.
Rečiau svorio didėjimą gali lemti ir kiti hormoniniai sutrikimai. Pavyzdžiui, Kušingo sindromas, susijęs su padidėjusiu kortizolio kiekiu organizme, kuris dažnai pasireiškia ryškesniu riebalų kaupimusi pilvo srityje, raumenų silpnumu, padidėjusiu kraujospūdžiu bei gliukozės kiekio kraujyje pokyčiais. Moterims svorio augimą gali skatinti ir policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris dažnai siejamas su hormonų disbalansu bei atsparumu insulinui.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad prie augančio svorio gali prisidėti ir miego apnėja. Dėl sutrikusio kvėpavimo miego metu žmogus prasčiau pailsi, jaučia nuolatinį nuovargį, mažiau juda, o ilgainiui blogėja ir gliukozės apykaita.
Svorio pokyčius gali lemti ir kai kurie vartojami vaistai – tam tikri antidepresantai, gliukokortikoidai, kai kurie vaistai nuo epilepsijos ar cukrinio diabeto.
„Svarbu suprasti, kad svorio augimas ne visada yra vien gyvenimo būdo pasekmė. Vertinant pacientą reikia atsižvelgti į jo bendrą sveikatos būklę, vartojamus vaistus, hormoninį foną ir galimas nutukimo komplikacijas. Kartais būtent gretutinės ligos ar jų sukeliami simptomai palaiko uždarą ratą, dėl kurio svoris ir toliau didėja“, – sako dr. A. Kondrotienė.
Kai vien gyvenimo būdo pokyčių nebeužtenka
Nors mitybos korekcija, fizinis krūvis, miegas ir streso valdymas išlieka pagrindiniai svorio kontrolės ramsčiai, daliai žmonių jų nepakanka. Nutukimas šiandien vertinamas kaip lėtinė, biologiškai reguliuojama liga, todėl kai kuriais atvejais gali būti reikalingas ir medikamentinis gydymas.
„Nutukimo gydyme vis plačiau taikomi GLP-1 receptorių agonistai. Šie vaistai veikia panašiai kaip natūralus organizmo hormonas GLP-1 – padeda reguliuoti apetitą, sotumo jausmą, gliukozės apykaitą ir lėtina skrandžio išsituštinimą. Dėl to žmogus greičiau pajunta sotumą, rečiau jaučia stiprų alkį ir lengviau laikosi mitybos plano“, – pastebi endokrinologė.
Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad tai nėra „stebuklinga injekcija“ ar greitas būdas sulieknėti. Šie vaistai skiriami ne kosmetiniais tikslais, o gydant nutukimą, kai yra aiškios medicininės indikacijos – pavyzdžiui, esant nutukimui arba antsvoriui kartu su tokiomis būklėmis kaip prediabetas, antro tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija ar miego apnėja.
„GLP-1 vaistai nėra alternatyva sveikiems įpročiams. Jie yra viena iš kompleksinio gydymo dalių ir turi būti skiriami bei vartojami prižiūrint gydytojui“, – akcentuoja dr. A. Kondrotienė.
Anot jos, svarbiausia suprasti, kad svorio augimas vyresniame amžiuje nėra vien charakterio ar valios klausimas. Kai kuriems žmonėms pakanka pakoreguoti gyvenimo įpročius, tačiau kitiems, sergantiems nutukimu, medikamentinis gydymas gali tapti svarbia ar net būtina ilgalaikės pagalbos dalimi.
Pranešimą parengė Manosvoris.lt. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
