Nutukimas ilgai gali vystytis tyliai
Pasak V. Morozovo, dažnai pacientai kreipiasi visai dėl kitų simptomų, o antsvoris tampa tarsi fonu, kurio jie patys nelaiko rimta sveikatos problema.
„Pas mane pacientai dažniausiai ateina su kitais klausimais, o pokalbį apie jų antsvorio problemą pradedu aš. Dažnai žmonės bando ją sumenkinti, esą „visą gyvenimą toks buvau“ ar „mano vyrui toks sudėjimas patinka“, bet tai nėra estetikos ar meilės savo kūnui klausimas, tai – lėtinė liga, kuriai reikalingas medicininis dėmesys ir gydymas“, – sako gydytojas.
Specialisto teigimu, viena didžiausių problemų ta, kad nutukimo sukeliami pokyčiai organizme ilgą laiką gali būti beveik nejuntami.
„Nors žmogus sako: „Jaučiuosi normaliai, nieko neskauda“, išsamesni sveikatos tyrimai dažnai jau rodo pirmuosius pokyčius – padidėjusį kraujospūdį, riebalinę kepenų ligą, atsparumą insulinui ar miego apnėją. Organizmas ilgą laiką prisitaiko, todėl žmogus nepastebi, kad jo sveikata pamažu blogėja“, – aiškina gydytojas.
Anot jo, klaidinga manyti, kad jei kraujo tyrimai dar normos ribose, organizmui žala nedaroma.
„Kraujo tyrimai nėra vienintelis sveikatos būklės rodiklis. Gali būti taip, kad rodikliai dar normos ribose, tačiau organizme jau vyksta ankstyvi metaboliniai ir kraujagyslių pokyčiai. Žala kaupiasi palaipsniui, todėl vien laboratoriniai duomenys neparodo viso vaizdo“, – įspėja V. Morozovas.
Pirmieji signalai, kuriuos žmonės linkę ignoruoti
Nutukimo poveikis sveikatai dažnai prasideda nuo simptomų, kuriuos žmonės linkę nurašyti nuovargiui ar amžiui. Anot gydytojo, dažniausiai žmonės pirmiausia pajunta nuovargį, dusulį, prastesnį miegą, sumažėjusią energiją. Taip pat atsiranda padidėjęs kraujospūdis, pilvo apimties augimas, sąnarių skausmai, ypač kelių ar nugaros srityje
Jo teigimu, ypač pavojingu laikomas pilvinis nutukimas.
„Pavojingiausi yra ne riebalai po oda, o riebalai aplink vidaus organus. Pilviniai riebalai yra metaboliškai aktyvūs – jie labiau skatina uždegimą, didina atsparumą insulinui, veikia hormonų balansą ir kraujagysles. Be to, kuo ilgiau organizme kaupiasi pertekliniai riebalai, tuo labiau keičiasi medžiagų apykaita ir hormonų reguliacija, todėl vėliau šį procesą suvaldyti tampa vis sudėtingiau. Ilgainiui organizmas tarsi „prisitaiko“ prie didesnio svorio – keičiasi apetito kontrolė, energijos sąnaudos ir riebalų pasiskirstymo mechanizmai, todėl net ir pradėjus keisti gyvenimo būdą, riebalų mažėjimas gali vykti lėčiau ir reikalauti daugiau pastangų“, – sako specialistas.
Nutukimas veikia praktiškai visą organizmą
V. Morozovas pabrėžia, kad nutukimas nėra izoliuota problema – jis daro poveikį beveik visoms organizmo sistemoms. Pirmiausia didėja antro tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, insulto bei infarkto, riebalinės kepenų ligos bei miego apnėjos rizika. Taip pat dažniau pasitaiko sąnarių problemų ir psichologinių sutrikimų.
Anot specialisto, moksliniai tyrimai aiškiai rodo ir ryšį tarp nutukimo bei kai kurių onkologinių ligų, įskaitant storosios žarnos, krūties, gimdos gleivinės, kasos ir kepenų vėžį, rizika. Tai susiję su lėtiniu uždegimu, hormoniniais pokyčiais ir metaboliniais sutrikimais.
Didelį poveikį antsvoris daro ir širdies bei kraujagyslių sistemai.
„Širdžiai tenka dirbti gerokai sunkiau – padidėja kraujo tūris, kyla kraujospūdis, spartėja aterosklerozės procesai. Dėl nuolatinio papildomo krūvio širdies raumuo ilgainiui gali pradėti storėti, o kraujagyslės tampa mažiau elastingos ir jautresnės pažeidimams. Tai sutrikdo normalią kraujotaką, apsunkina deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą audiniams, todėl organizmas patiria dar didesnę apkrovą. Ilgainiui šie pokyčiai reikšmingai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – teigia jis.
Papildomas svoris neigiamai veikia ir judamąjį aparatą.
„Dėl nuolatinės mechaninės apkrovos greičiau vystosi artrozė, vargina lėtiniai kelių ar stuburo skausmai. Antsvoris taip pat siejamas su miego apnėja, nuolatiniu nuovargiu ir prastesne gyvenimo kokybe – mažėja energija, fizinis aktyvumas, daugėja emocinių sunkumų“, – pažymi V. Morozovas.
Nutukimas – ne valios trūkumo išraiška
Pasak specialisto, visuomenėje vis dar labai gajus požiūris, kad antsvoris yra tik žmogaus pasirinkimų pasekmė.
„Nutukimas dažnai klaidingai siejamas vien su valios trūkumu, tačiau tai biologiškai pagrįsta lėtinė liga, kuriai būdingi kompleksiniai organizmo reguliacijos sutrikimai. Ši liga turi biologinius mechanizmus, komplikacijas ir reikalauja kompleksinio gydymo bei specialisto priežiūros“, – pabrėžia jis.
Būtent todėl, anot gydytojo, vien rekomendacijos „mažiau valgyti ir daugiau judėti“ ne visada pakanka.
„Organizmas aktyviai priešinasi svorio mažinimui – keičiasi alkio hormonai, lėtėja medžiagų apykaita, stiprėja noras valgyti. Žmogus gali labai stengtis, bet biologiniai mechanizmai dažnai veikia prieš jį“, – aiškina specialistas.
Jo teigimu, labai didelę reikšmę turi genetika, hormonai ir neurologiniai mechanizmai.
„Tai nereiškia, kad žmogus nieko negali pakeisti, tačiau tai padeda suprasti, kad svorio reguliavimas nėra vien tik valios klausimas. Jį lemia daugybė biologinių veiksnių – nuo hormonų pusiausvyros, medžiagų apykaitos ypatumų iki genetinio polinkio ir organizmo adaptacinių mechanizmų. Dėl šių priežasčių vieniems žmonėms išlaikyti ar sumažinti svorį sekasi kur kas lengviau, o kitiems tenka įdėti gerokai daugiau pastangų net laikantis panašaus režimo“, – sako gydytojas.
Kada jau reikėtų kreiptis pagalbos?
Specialistas ragina nelaukti, kol situacija taps kritinė. Kiekvienas turime žinoti savo svorį, KMI, liemens apimtį ir nuolat tai stebėti. Svoris yra normalus tuomet, kai KMI yra mažiau nei 25. Jei skaičiai svarstyklėse didėja ir KMI pasiekia ribą virš 25, reikia susirūpinti – kreiptis pagalbos nedelsiant. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti. Savo KMI galima pasitikrinti ir savarankiškai, pavyzdžiui, naudojantis skaičiuokle tinklalapyje manosvoris.lt.
Anot gydytojo, šiandien efektyviausias yra kompleksinis gydymas.
„Tai mitybos korekcija, fizinis aktyvumas, miego ir streso valdymas, psichologinė pagalba. Daliai pacientų reikalingi ir vaistai. Svarbiausia suprasti, kad tai ilgalaikis procesas, o ne trumpalaikė dieta“, – pabrėžia V. Morozovas.
Pradėjus gydymą – ar tai būtų gyvensenos keitimas, ar medikamentai – galima vėl sumažinti svorį ir taip išvengti nutukimo sukeliamų ligų.
GLP-1 vaistai keičia požiūrį į nutukimą
Pastaraisiais metais nutukimo gydyme vis plačiau aptariami GLP-1 receptorių agonistai – vaistai, kurie tam tikrais atvejais gali būti skiriami kaip kompleksinio nutukimo gydymo dalis. Pasak šeimos gydytojo, jie padėjo reikšmingai pakeisti požiūrį į pačią ligą ir jos kilmę.
„Šie vaistai labai aiškiai parodė, kad nutukimas turi stiprų biologinį pagrindą ir nėra vien tik elgesio ar valios klausimas. Kai medikamentas veikia alkio ir sotumo reguliaciją, o žmogus pirmą kartą per ilgą laiką gali natūraliau kontroliuoti apetitą, tampa akivaizdu, kad problema yra daug sudėtingesnė nei vien pasirinkimai prie stalo“, – sako jis.
Šios grupės vaistai veikia alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus bei lėtina skrandžio ištuštėjimą, todėl daliai pacientų gali padėti lengviau kontroliuoti apetitą ir suvartojamo maisto kiekį.
„Žmogus greičiau pasisotina net su mažesniu maisto kiekiu, sotumo jausmas išlieka ilgiau, o spontaniškas potraukis užkandžiams ar kaloringam maistui reikšmingai sumažėja. Dėl šių pokyčių daugeliui pacientų tampa lengviau formuoti sveikesnius valgymo įpročius ir mažinti suvartojamų kalorijų kiekį be nuolatinės vidinės kovos su alkio jausmu“, – aiškina specialistas.
Vis dėlto gydytojas pabrėžia, kad tai nėra „greitas būdas sulieknėti“ ir neturėtų būti taip suvokiamas.
„Šie vaistai skiriami ne visiems pacientams ir tik esant aiškioms medicininėms indikacijoms. Dažniausiai jie taikomi žmonėms, turintiems nutukimą arba antsvorį, kai kartu jau pasireiškia su juo susijusios ligos, pavyzdžiui, antro tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija ar miego apnėja. Tai ne kosmetinė priemonė keliems kilogramams numesti, o gydymo dalis esant lėtinei ligai“, – sako jis.
Anot jo, didžiausia klaida – manyti, kad vaistai padės atsikratyti kilogramų, o gyvenimo būdo keisti nebereikės.
„Vaistai padeda suvaldyti biologinius mechanizmus, susijusius su apetitu, tačiau jie nepakeičia mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ar kitų susiformavusių sveikatai nepalankių kasdienio gyvenimo ritualų – tai išlieka paties žmogaus atsakomybė. Nutukimas yra lėtinė, kompleksinė liga, todėl ir jos gydymas turi būti ilgalaikis bei nuoseklus, apimantis visas žmogaus gyvenimo sritis“, – apibendrina gydytojas.
Pranešimą parengė Manosvoris.lt. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
