Noras kuo greičiau pasiekti rezultatą dažnai paskatina imtis kraštutinių priemonių – praleidžiami valgiai, drastiškai mažinamas kalorijų kiekis ar iš raciono išbraukiamos ištisos produktų grupės. Tokie sprendimai organizmui sukelia priešingą efektą nei tikimasi.
„Siekiant greitai numesti kilogramų, įsijungia mūsų biologiniai mechanizmai ir medžiagų apykaitos procesai yra ženkliai sulėtinami. Labai išryškėja alkio jausmas, galvoje mintys nuolatos sukasi apie maistą. O tos mintys nėra pozityvios – suvalgai ledų porciją ir tau širdį skauda vietoje to, kad pasimėgautum procesu. Gyvendami turime gauti tam tikras maistines medžiagas ir tam tikrą kalorijų kiekį, kad galėtume atlikti savo funkcijas. O nutinka taip, kad maistas tampa mums priešu. Maistas neturi būti dalyku, kuris sukelia kaltės jausmą“, – pabrėžia E. Gavelienė.
Kas nutinka staigiai metant svorį?
Greitas svorio kritimas organizmui kainuoja gerokai daugiau nei vien prarastus kilogramus. Pasak gydytojos dietologės, pirmiausia netenkama ne riebalų, o skysčių, kurie būtini normaliam visų organizmo procesų funkcionavimui.
Organizmas taip pat pirmiausia stengiasi išsaugoti riebalinį audinį – pagrindines energijos atsargas. Todėl energijai gauti ima naudoti raumenų audinį. Tai ypač nepalanku vyresniame amžiuje, nes maždaug nuo 30 metų natūraliai prasideda raumenų masės mažėjimo procesas, vadinamas sarkopenija. Griežtos dietos šį procesą gali dar labiau paspartinti.
Ilgainiui organizmas ima kompensuoti prarastą energiją – sustiprėja alkis, svoris sugrįžta, tačiau dažniausiai ne raumenų, o riebalinio audinio sąskaita. Be to, riebalai ima kauptis ne tik po oda, bet ir aplink vidaus organus, o tai siejama su didesne įvairių lėtinių ligų rizika.
„Ne valios stoka išprovokuoja tai, kad svoris sugrįžta. Tai padaro biologiniai mechanizmai, kurie priverčia žmogų vėl valgyti. Tačiau kaskart kartojantis tokiam ciklui riebalinio audinio organizme kaupiasi vis daugiau. Tai labai žalingas procesas, nes riebalai pradeda kauptis ten, kur neturėtų“, – sako E. Gavelienė.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad drastiškas svorio metimas gali išprovokuoti ir iki tol nepastebėtas sveikatos problemas. Žmogus ne visada žino visas savo organizmo ypatybes – pavyzdžiui, gali turėti polinkį formuotis tulžies akmenims. Staigus svorio kritimas tokiais atvejais gali paskatinti intensyvesnį tulžies išsiskyrimą, padidinti tulžies latakų užsikimšimo riziką ir net sukelti ūmias komplikacijas, pavyzdžiui, kasos uždegimą.
Pasak gydytojos, svorio kontrolės sėkmę lemia ne vien valia. Nutukimas yra sudėtinga liga, kuriai įtakos turi genetika, hormonų pusiausvyra, aplinkos veiksniai, stresas ir daugybė kitų priežasčių. Todėl ieškant sprendimo svarbu galvoti ne apie trumpalaikį rezultatą, o apie pokyčius, kuriuos pavyks išlaikyti ilgą laiką.
„Aš nemėgstu žodžių „sveiki įpročiai“, nes tuomet tarsi savaime atsiranda ir „nesveiki“. Ar ledų porcijos suvalgymas yra sveikas, ar nesveikas įprotis? Mano manymu, mitybą ir visą gyvenseną reikia dėlioti taip, kad ji būtų palanki sveikatai ir lengvai įgyvendinama. Procesas turi teikti malonumą, o ne būti nuolatinė kova su savimi. Turime rasti tokį svorio kontrolės būdą, kuris neturės apibrėžtos pabaigos datos“, – pabrėžia gydytoja.
Kodėl nutukimas vadinamas lėtine liga ir gydomas medikamentais?
Nors nutukimas jau seniai pripažintas lėtine liga, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad antsvorio turintis žmogus tiesiog stokoja valios. Pasak gydytojos dietologės Editos Gavelienės, būtent toks požiūris neretai tampa priežastimi, kodėl žmonės delsia kreiptis pagalbos.
„Nutukimas turi visus ligai būdingus požymius. Tai lėtinė, linkusi atsinaujinti liga, kurios pagrindinis rizikos veiksnys yra išvešėjęs riebalinis audinys, žalojantis organizmą. Tačiau visuomenėje, o kartais net tarp medikų, vis dar vyrauja nuostata, kad nutukimu sergantis žmogus yra tiesiog apsileidęs ar nepakankamai savimi besirūpinantis. Dėl to nemažai žmonių vengia kreiptis į specialistus“, – sako gydytoja.
Anot jos, gydant nutukimą vien gyvensenos pokyčių ne visada pakanka. Kai kuriais atvejais tenka svarstyti medikamentinį gydymą, o pažengus ligai – ir chirurginį gydymą. Vis dėlto šie metodai bus veiksmingi tik tuomet, kai greta bus keičiama gyvensena.
„Kalbant apie medikamentinį nutukimo gydymą, šiandien turime gerokai daugiau galimybių nei anksčiau. Jau beveik dešimtmetį naudojamas semagliutidas, priklausantis GLP-1 receptorių agonistų grupei, veikia biologinius alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus. Tačiau labai noriu pabrėžti, kad vaistai paties nutukimo neišgydo. Jie padeda žmogui lengviau keisti gyvenseną. Ilgalaikių rezultatų galima pasiekti tik tuomet, kai skirtingos priemonės derinamos su gyvensenos pokyčiais“, – pabrėžia E. Gavelienė.
Pasak E. Gavelienės, sukaupti ilgalaikiai duomenys apie šiuolaikinį medikamentinį nutukimo gydymą nuteikia optimistiškai. Nors nutukimas pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulyje plito itin sparčiai, jau matyti ženklų, kad šiuolaikinis gydymas gali padėti suvaldyti šios ligos plitimą ir netgi sumažinti sergančiųjų nutukimu skaičių.
Nuo ko pradėti? Penki paprasti žingsniai kasdien
Gydytoja dietologė E. Gavelienė pabrėžia, kad stebuklingų svorio kontrolės receptų nėra. Svarbiausia – ne ieškoti naujų dietų, o nuosekliai laikytis kelių pagrindinių principų.
Suplanuokite valgymus. Valgymas turėtų tapti tokia pat svarbia dienotvarkės dalimi kaip susitikimai ar kiti kasdieniai darbai. Iš anksto suplanuotas valgymo laikas padeda išvengti chaotiško užkandžiavimo ir persivalgymo.
Valgykite reguliariai. Moters skrandžio talpa siekia apie 400 ml, o vyro – apie 500 ml, todėl bandymas visą dienos maisto kiekį suvalgyti vienu kartu nėra naudingas organizmui. Planuojant mitybą verta iš anksto nuspręsti, kiek kartų per dieną valgysite, ir stengtis tokio ritmo laikytis.
Rinkitės įvairų maistą. Per savaitę racione turėtų atsirasti visos pagrindinės produktų grupės – daržovės, grūdiniai produktai, pieno produktai, žuvis ir mėsa. Kuo įvairesnė mityba, tuo lengviau organizmas gauna visas jam reikalingas maistines medžiagas.
Nepamirškite skysčių. Per dieną reikėtų išgerti mažiausiai po 10 ml skysčių kiekvienam ūgio centimetrui. Pavyzdžiui, 170 cm ūgio žmogui reikėtų mažiausiai 1,7 litro skysčių. Karštomis dienomis ar aktyviai sportuojant jų poreikis dar padidėja. Pagrindinis gėrimas turėtų būti vanduo, o gausiau prakaituojant galima rinktis didesnės mineralizacijos mineralinį vandenį – jis padeda papildyti su prakaitu netenkamus mineralus.
Didinkite fizinį aktyvumą. Kūno svorio kontrolė neatsiejama nuo fizinio aktyvumo, tačiau tai nebūtinai reiškia ilgas treniruotes sporto salėje. Daugeliui žmonių naudinga pradėti nuo paprastų sprendimų – dažniau lipti laiptais, daugiau vaikščioti pėsčiomis, darbo pertraukų metu pasimankštinti ar atlikti kelis pratimus namuose. Svarbiausia, kad judėjimas taptų natūralia kasdienybės dalimi.
Pasak gydytojos, ilgalaikiai rezultatai prasideda ne nuo griežtos dietos ar stebuklingo metodo, o nuo kasdienių sprendimų, kuriuos žmogus gali išlaikyti visą gyvenimą.
Pranešimą parengė Mano svoris. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
