„Nutukimas pastaraisiais dešimtmečiais labiausiai išplito būtent reprodukcinio amžiaus moterų grupėje – nuo 18 iki 34 metų. Tai reiškia, kad vis daugiau moterų į vaisingumo laikotarpį įžengia turėdamos su šia liga susijusių sveikatos iššūkių. O tai neišvengiamai veikia ir šeimos planavimą“, – sako R. Žiobakienė.
Hormonų disbalansas – pirmoji grandis, veikianti vaisingumą
Nutukimas tiesiogiai veikia hormoninę sistemą. Jis, kartu su insulino rezistencija ir policistinių kiaušidžių sindromu (PKS), sudaro glaudžiai susijusių veiksnių grandinę, kurios viena kitą stiprina.
„Nutukimas sąlygoja insulino rezistenciją ir hiperinsulinemiją, o dėl to padidėja kiaušidžių androgenų gamyba. Kepenys ima gaminti mažiau lytinius hormonus surišančio baltymo, todėl kraujyje daugėja laisvų androgenų. Tai savo ruožtu lemia kiaušidžių disfunkciją, menstruacijų bei ovuliacijos sutrikimus ir nevaisingumą. Susidaro užburtas ratas, kuriame viena grandis stiprina kitą“, – aiškina gydytoja.
PKS diagnozuojamas iki 10 proc. vaisingo amžiaus moterų, tačiau daug dažniau jį lydi antsvoris ar nutukimas – net 50–70 proc. šių moterų turi per didelį kūno svorį, o 50–90 proc. – ir insulino rezistenciją. Tai ne tik apsunkina pastojimą, bet ir didina ilgalaikių ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas ar širdies ir kraujagyslių sutrikimai, riziką.
Anot gydytojos, nutukimas taip pat ženkliai blogina ir pagalbinio apvaisinimo (IVF) rezultatus – reikia daugiau stimuliacijos dienų, didesnių vaistų dozių, didėja išlaidos. Procedūrų metu gaunama daugiau nebrandžių kiaušialąsčių, mažesnis apsivaisinimo dažnis, stebima prastesnė embrionų kokybė ir daugiau komplikacijų. Klinikinis nėštumo dažnis antsvorį turinčioms ir nutukusioms moterims po pagalbinio apvaisinimo yra net iki 4 kartus mažesnis nei normalaus svorio moterims.
Svarbu paminėti, kad nutukimas veikia ir vyrų vaisingumą – mažėja testosterono kiekis, blogėja spermos kokybė.
Sunkiau ne tik pastoti, bet ir išnešioti
Nutukimas veikia ne tik pastojimo tikimybę, bet ir nėštumo eigą. Tyrimai rodo, kad nutukusios moterys 2–3 kartus dažniau susiduria su nevaisingumu, o pastojus nėštumas dažniau būna sudėtingesnis: gestacinio diabeto tikimybė išauga iki aštuonių kartų, nėštumo hipertenzijos rizika didėja 2,5 karto, o skubių Cezario pjūvių – tris kartus.
„Tokiais atvejais kyla ne tik didesnė komplikacijų, bet ir persileidimų rizika“, – pabrėžia R. Žiobakienė.
Svorio mažinimas – realus būdas atkurti vaisingumą
Vis dėlto, net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti reikšmingą poveikį. Kad įvertintų situaciją, gydytojai rekomenduoja pirmiausia pasitikrinti kūno masės indeksą (KMI) – tai padeda suprasti, kokių pokyčių ar pagalbos gali reikėti. Patogią KMI skaičiuoklę galima rasti tinklalapyje manosvoris.lt.
„Pakanka sumažinti kūno svorį vos penkiais procentais – ir beveik pusei moterų atsistato mėnesinių ciklas, trečdaliui pavyksta pastoti savaime. Tai reiškia, kad net ir mažas pokytis gali turėti labai didelį poveikį hormoninei pusiausvyrai“, – sako gydytoja.
Moksliniai duomenys rodo, kad 10 proc. svorio sumažėjimas gali iki 70 proc. padidinti tikimybę pastoti be pagalbinio apvaisinimo technologijų. Tai primena, kad kelias į vaisingumo atkūrimą dažnai prasideda nuo pirmųjų, net ir nedidelių, pokyčių.
Nors visuomenėje vis dar gaji mintis, kad nutukimas yra valios klausimas, gydytojų praktika rodo, kad vien mitybos ir fizinio aktyvumo dažnai neužtenka, ypač esant hormonų disbalansui ar ilgai trunkančiam nevaisingumui. Pasak gydytojos, tik įtraukus ir kitus pagalbos būdus – psichologinę paramą, miego higieną, motyvacinę terapiją bei, kai reikia, medikamentinį gydymą – galima tikėtis ilgalaikio rezultato.
„Jei vien dietos ir fizinio aktyvumo pakaktų, nekalbėtume apie nutukimo epidemiją. Ši liga reikalauja kompleksinio požiūrio – kaip ir kitos lėtinės būklės, ji turi būti gydoma sistemiškai, pradedant nuo priežasčių, o ne tik nuo pasekmių“, – sako R. Žiobakienė.
Vienas iš šiuo metu taikomų medikamentinio gydymo būdų – GLP-1 receptorių agonistai, kurie padeda sumažinti kūno svorį ir teigiamai veikia hormonų pusiausvyrą, mažina insulino rezistenciją bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
„Tyrimai rodo, kad daliai moterų, pradėjusių šį gydymą, pagerėja ne tik fizinė sveikata, bet ir pasitikėjimas savimi“, – pabrėžia gydytoja.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad sumažinus svorį mažėja 2 tipo diabeto, metabolinio sindromo, širdies ligų bei tam tikrų onkologinių susirgimų rizika. Pagerėja miegas, atsiranda daugiau energijos, mažėja nerimo ir depresijos simptomai.
Svorio korekcija tapo raktu į motinystę
Vienas iš gydytojos praktikos pavyzdžių puikiai iliustruoja, kaip tikslingai taikoma svorio korekcija gali tapti raktu į motinystę. Pacientė – 33 metų moteris, kurios kūno masės indeksas siekė 38. Ji dvejus metus bandė pastoti, buvo diagnozuotas policistinių kiaušidžių sindromas, ovuliacija nevyko, o taikyti gydymo metodai nedavė rezultatų.
„Pacientė labai norėjo pastoti natūraliai, tačiau dėl nepakankamo kiaušidžių atsako į ovuliacijos stimuliaciją tai nepavyko. Ji buvo nukreipta svorio korekcijos programai, ir jau po šešių mėnesių, numetus 21 kilogramą, atsistatė mėnesinių ciklas, grįžo ovuliacija, o po dar dviejų mėnesių – moteris natūraliai pastojo“, – pasakoja gydytoja.
Pranešimą parengė Manosvoris.lt. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
