Kodėl dietos atrodo patrauklios, bet dažniausiai neveikia
Pasak dr. E. Gavelienės, dietų populiarumo paslaptis gana paprasta – jos žada greitą, aiškų ir, atrodytų, nesudėtingą sprendimą.
„Bet kuri dieta žada tai, ko žmogui labiausiai norisi. Daugelis jų prasideda pažadais apie kelis numestus kilogramus per trumpą laiką, dažnai net be didesnių pastangų“, – sako gydytoja.
Anot jos, būtent greito rezultato pažadas ir išskiria dietas iš specialistų rekomenduojamų ilgalaikių pokyčių. Nors trumpalaikiai ribojimai dažnai atrodo paprastesni, jie retai padeda išspręsti pačią problemą.
„Problema slypi ir tame, kad dietų kultūra dažnai orientuota ne į sveikatą, o į išvaizdą. Žmogui siunčiama žinutė, kad pakanka šiek tiek pasistengti ir svoris bus suvaldytas, nors iš tiesų kūno masės reguliavimas yra gerokai sudėtingesnis procesas“, – sako gydytoja dietologė.
Dietos nepašalina tikrųjų priežasčių
Dr. E. Gavelienė pabrėžia, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl dietos neveikia ilgalaikėje perspektyvoje, yra ta, jog jos sprendžia pasekmę, o ne priežastį.
„Trumpas kalorijų sumažinimas gali laikinai sumažinti kūno masę, tačiau jis neišsprendžia problemų, susijusių su gyvenimo būdu, emociniu valgymu, miego kokybe ar fiziniu aktyvumu“, – aiškina specialistė.
Pasak jos, dažnai žmogus kurį laiką laikosi griežto plano, tačiau vėliau grįžta prie senų įpročių. Tuomet sugrįžta ir numestas svoris.
„Dieta dažnai moko ne gyventi, o kentėti. Žmogus galvoja: dabar šiek tiek pakentėsiu, o paskui galėsiu valgyti normaliai. Tačiau jei planas nuo pat pradžių suvokiamas kaip laikinas, laikinas bus ir rezultatas“, – sako gydytoja.
Anot jos, pagrindinė problema ta, kad dieta dažniausiai nesukuria įpročių, kurių žmogus galėtų laikytis ilgus metus. Todėl pasibaigus ribojimams dažniausiai grįžtama prie ankstesnio gyvenimo būdo, o kartu sugrįžta ir svoris.
Organizmas dietą supranta kaip energijos trūkumą
Dar viena priežastis, kodėl svoris dažnai sugrįžta, slypi biologiniuose organizmo mechanizmuose.
„Organizmas kalorijų ribojimo nesupranta kaip estetinio ar grožio projekto. Jis tai supranta kaip energijos trūkumą. Dėl to, kai kalorijų gaunama per mažai, organizmas pradeda taupyti energiją. Stiprėja alkio signalai, didėja noras rinktis kaloringesnį maistą, o energijos sąnaudos mažėja. Tad ilgainiui tampa vis sunkiau laikytis griežtų ribojimų“, – sako dr. E. Gavelienė.
Tuomet, pasak gydytojos dietologės, žmonės dažnai pradeda kaltinti save valios stoka, nors iš tiesų susiduria su natūralia organizmo reakcija į energijos trūkumą.
„Tai ne žmogaus silpnumas, o biologinė apsauga nuo kalorijų deficito. Net ir numetus svorio organizmas dažnai siekia susigrąžinti prarastas energijos atsargas – stiprėja alkio jausmas, o sotumo signalai gali silpnėti. Būtent todėl daugeliui žmonių ilgalaikis svorio išlaikymas tampa net didesniu iššūkiu nei pats svorio mažinimas“, – pabrėžia specialistė.
Kodėl po dietų svoris dažnai sugrįžta?
Pasak specialistės, mažėjant kūno masei natūraliai mažėja ir organizmo energijos poreikis. Tačiau ilgai ribojant kalorijas organizmas gali įjungti vadinamuosius taupymo mechanizmus – pradėti naudoti mažiau energijos, nei anksčiau, todėl svorį mesti darosi vis sunkiau.
„Kai žmogus valgo mažiau, organizmas taip pat pradeda sunaudoti mažiau energijos. Todėl tas pats maisto kiekis, kuris anksčiau leido mažinti kūno masę, vėliau gali ją tik palaikyti arba net skatinti svorio sugrįžimą“, – aiškina dr. E. Gavelienė.
Gydytojos teigimu, kuo daugiau organizmas patiria drastiškų ribojimų, tuo stipriau jis stengiasi apsaugoti savo energijos atsargas. Būtent todėl pašnekovė ragina orientuotis ne į kuo griežtesnes dietas, o į tokius mitybos ir gyvenimo būdo pokyčius, kurių žmogus galėtų laikytis ne kelias savaites ar mėnesius, o visą gyvenimą.
Dietos blogina santykį su maistu ir didina kaltės jausmą
Dietų problema, anot gydytojos, neapsiriboja vien svorio pokyčiais. Dažnai jos pakeičia žmogaus santykį su maistu ir pačiu savimi visam laikui.
„Dietos suskirsto maistą į gerą ir blogą, teisingą ir neteisingą. Žmogus pradeda vertinti ne tik maistą, bet ir save. Jei pavyko laikytis plano – jaučiasi geras, jei nukrypo – jaučiasi silpnas ar viską sugadinęs ir nesugebantis savęs sukontroliuoti“, – sako dr. E. Gavelienė.
Pasak specialistės, maistas nėra nei moralės, nei valios egzaminas. Tačiau po daugybės nesėkmingų dietų žmonės dažnai praranda ne tik numestą svorį, bet ir pasitikėjimą savimi.
„Vieni pirmųjų ženklų, kad santykis su maistu tampa nesveikas, yra nuolatinės mintys apie valgymą, maisto skirstymas į „gerą“ ir „blogą“, kaltės jausmas po valgio, pernelyg dažnas svėrimasis ar gyvenimo planavimas pagal dietos taisykles“, – vardija gydytoja dietologė.
Kas iš tiesų veikia ilgalaikėje perspektyvoje?
Anot dr. E. Gavelienės, ilgalaikiai rezultatai prasideda tada, kai žmogus nustoja ieškoti dar vienos dietos ir susimąsto apie gyvenimo būdą, kurį galėtų išlaikyti ne savaitę ar mėnesį, o metus.
„Sveikatai palanki mityba neturėtų būti iki atostogų, iki vasaros ar iki šventės. Ji turėtų būti tokia, kurios žmogus galėtų laikytis visą laiką. Geriausia mitybos sistema nėra ta, kuri leidžia greitai netekti svorio, o ta, kuri padeda gerinti sveikatą ir užtikrina ilgalaikius rezultatus“, – sako gydytoja.
Pasak jos, svorio kontrolė prasideda ne tik lėkštėje. Didelę įtaką tam turi ir kiti kasdieniai įpročiai – miego kokybė, streso valdymas bei fizinis aktyvumas.
„Miego trūkumas gali stiprinti alkio signalus ir potraukį sveikatai nepalankiam maistui, o nuolatinė įtampa dažnai skatina ieškoti greičiausiai prieinamo nusiraminimo būdo – kalorijų. Todėl ilgalaikiai pokyčiai prasideda ne nuo draudimų sąrašo, o nuo visų gyvensenos veiksnių visumos“, – apibendrina dr. E. Gavelienė.
Kai kuriais atvejais vien gyvensenos pokyčių nebeužtenka
Nors ilgalaikiai rezultatai pirmiausia siejami su tvariais mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiais, kai kuriems žmonėms vien jų nepakanka. Pasak gydytojos, nutukimas yra lėtinė liga, todėl tam tikrais atvejais gali būti reikalingas ir medikamentinis gydymas.
„GLP-1 receptorių agonistai nėra vaistai keliems kilogramams iki vasaros ar kosmetiniam kūno koregavimui. Tai medicininis gydymas, kuriam reikia aiškių indikacijų, gydytojo vertinimo, stebėsenos ir ilgalaikio plano“, – pabrėžia gydytoja dietologė.
Anot jos, šie vaistai gali būti reikšminga pagalba žmonėms, kurie metų metus kovoja su nuolatiniu alkio jausmu, dažnomis dietomis ir nuolat sugrįžtančiu svoriu.
„Vaistai, veikiantys šią sistemą, padeda sustiprinti sotumo jausmą, sumažinti alkį, sulėtinti skrandžio išsituštinimą ir dažnai sumažina nuolatines mintis apie tai, ką dedi į burną. Dalis pacientų pirmą kartą gyvenime pasako: „Aš supratau, kad galiu gyventi nuolat negalvodamas apie maistą“, – sako dr. E. Gavelienė.
Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad GLP-1 vaistai nėra stebuklingas sprendimas ir nepakeičia sveikatai palankios mitybos, fizinio aktyvumo, miego ar streso valdymo.
„Jie nepakeičia viso to, bet sudaro aplinką, kuri padeda gyvensenos dalykus paversti sveikatai palankiais. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai vaistai nėra vienintelė priemonė“, – teigia gydytoja.
Todėl, pasak specialistės, svarbiausias klausimas turėtų būti ne „kokią dietą išbandyti šią vasarą“, o „ką galėčiau pakeisti taip, kad ir po metų vis dar galėčiau tų principų laikytis“. Būtent nuo tokių sprendimų prasideda ilgalaikiai rezultatai ir geresnė sveikata.
Pranešimą parengė Manosvoris.lt. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
