Anot gydytojos dietologės Editos Gavelienės, vienas didžiausių iššūkių gydant nutukimą – pernelyg siauras požiūris į rezultatą. Ji pastebi, kad žmonės dažnai susitelkia tik į skaičių svarstyklėse, pamiršdami, kad nutukimo gydymo tikslas turėtų būti ne kuo mažesnis svoris, bet geresnė sveikata.
„Kovodami su kilogramais žmonės neretai pamiršta save. Visa energija nukreipiama į svorio metimą, nors svarbiausia turėtų būti viso organizmo sveikata. Tinkamai gydant nutukimą galima ją pagerinti, tačiau jei galvojama tik apie kilogramus, galima pakenkti ne tik fizinei, bet ir psichologinei savijautai“, – sako gydytoja.
Svoris nėra sveikatos būklės atspindys
Gydytoja dietologė pastebi, kad noras pritapti prie aplinkinių yra natūralus, todėl įvairiais gyvenimo etapais žmonės linkę lyginti save su kitais ir siekti visuomenėje vyraujančių idealų. Didelę įtaką mūsų požiūriui į kūną daro ir socialiniai tinklai.
„Socialiniuose tinkluose dažnai kuriama iliuzija, kad lieknumas yra sėkmės sinonimas. Tačiau tai nėra tiesa. Galima nebūti lieknu, turėti sveikatai palankią kūno masę ir būti sėkmingu bei sveiku“, – sako E. Gavelienė.
Gydytoja atkreipia dėmesį ir į tai, kad lieknumas pats savaime nėra sveikatos rodiklis, nes per mažas svoris, lygiai kaip ir per didelis, gali kenkti. Be to, vizualiai lieknas žmogus taip pat gali turėti perteklinį riebalinį audinį.
„Dažnai nutukimo liga asocijuojasi su kilogramais, bet iš esmės tai yra perteklinio riebalinio audinio išvešėjimo liga. Tai, kad žmogus yra lieknas, nereiškia, kad jis neturi šios problemos“, – sako dietologė.
Anot jos, kai kurie žmonės dėl genetinių ypatumų natūraliai išlieka liekni, tačiau tai neapsaugo nuo riebalų kaupimosi aplink vidaus organus. Prie to gali prisidėti nesubalansuota mityba ir kiti gyvenimo būdo veiksniai. Toks, iš pirmo žvilgsnio nepastebimas, riebalinio audinio kaupimasis didina kepenų bei kitų organų suriebėjimo riziką.
Būtent todėl rūpinantis savimi svarbiausias orientyras turėtų būti ne kuo lieknesnis kūnas, o sveikatai palanki kūno masė ir bendra organizmo sveikata.
Sveikas santykis su maistu prasideda ne nuo draudimų
Siekis atitikti visuomenėje vyraujančius lieknumo standartus neretai pakeičia ne tik požiūrį į savo kūną, bet ir santykį su maistu. Anot gydytojos, problema kyla tuomet, kai mitybą pradedame reguliuoti ne pagal natūralius alkio ir sotumo signalus, o pagal „galima“ ir „negalima“ taisykles, maistą skirstydami į „gerą“ ir „blogą“.
Ilgainiui valgymas ima sietis ne su organizmo poreikiais ir malonumu, o su nuolatiniu savęs vertinimu, todėl net menkiausias nukrypimas nuo nusistatytų taisyklių gali sukelti kaltės jausmą.
„Mityba nėra egzaminas. Suvalgytas maisto produktas neturėtų kelti įtampos. Svarbiausia susikurti tokią kasdienybę, kurioje žmogus jaustų, kad kasdien daro tai, kas jam iš tiesų yra geriausia“, – pabrėžia E. Gavelienė.
Pasak dietologės, valgymas pirmiausia turėtų aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, todėl kasdienės mitybos pagrindą turėtų sudaryti kuo mažiau perdirbti produktai – daržovės, vaisiai, grūdai, mėsa, žuvis. Tačiau tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti mėgstamų desertų ar kitų skanėstų – jais galima mėgautis, tačiau saikingai.
Kalbėdama apie mitybą, E. Gavelienė atkreipia dėmesį ir į planavimo svarbą, ypatingai vasaros metu, kuomet daugiau laiko leidžiame gamtoje, atostogaujame ir keliaujame. Nors kai kuriems atostogos tampa pretekstu atsipalaiduoti ir nutolti nuo sveikatai palankios mitybos režimo, jos gali tapti ir postūmiu pradėti sveikiau gyventi. Pavyzdžiui, pagaliau atrasti laiko pavalgyti pusryčius ar gaminti sveikatai palankesnius patiekalus.
Kada vien gyvenimo būdo pokyčių nebepakanka
Nors sveikatai palanki mityba ir gyvenimo būdo pokyčiai yra svarbiausias dėmuo nutukimo gydyme, vien šių priemonių ne visada pakanka. Pasak E. Gavelienės, kai kuriais atvejais prireikia ir gydytojo pagalbos bei medikamentinio gydymo.
„Medikamentinis gydymas gali būti skiriamas tuomet, kai yra įvairių su perteklinio riebalinio audinio išvešėjimu susijusių rizikų ar ligų, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, miego apnėja ar net refliuksas“, – sako dietologė.
Jau beveik dešimtmetį nutukimo gydymui naudojamas semagliutidas, priklausantis GLP-1 receptorių agonistų grupei, veikia biologinius alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus. Tačiau dietologė primena, kad vaistai nėra ir neturėtų būti vienintelis nutukimo gydymo metodas.
„Nutukimo gydymas visuomet yra kompleksinis procesas, kurio pagrindas – sveikatai palanki mityba, fizinis aktyvumas ir gyvensenos pokyčiai. Vaistai nėra stebuklinga priemonė, bet veikdami biologinius mechanizmus, jie padeda sklandžiau įgyvendinti pokyčius“, – sako E. Gavelienė.
Pranešimą parengė Mano svoris. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
