Didžiausioje Baltijos šalyse technologijų, inovacijų ir progreso konferencijoje LOGIN pranešime „Karas, maras ir badas – kodėl esame per žingsnį nuo naujo, tvaraus pasaulio?“ V. Koryzna sako, kad galime ir toliau likti tokie vartotojai, kokie esame, tačiau turime užkelti kartelę tiems prekių ženklams, kuriuos naudojame kasdien ir priimti labiau edukuotus sprendimus.
Gamybą perkėlė į trečiąsias šalis
„Bijok karo, maro ir bado, dažnai mums sakydavo močiutės. Močiutės kažkodėl nekalbėjo nei apie klimato kaitą, nei apie kylančią temperatūrą. Šiandien, panašu, turime tam tikrų iššūkių, su kuriais reikia pradėti tvarkytis“, – pranešimą pradeda V. Koryzna.
Jis primena, kad tirpstantis ledas gena meškas ieškoti naujų maisto klodų, meškos mažylius žindo trumpesnį laiką, dėl to šimtmečio pabaigoje baltųjų meškų praktiškai nebebus likę. Dar daugiau, Amerikos laukinių gyvūnų asociacija prieš tris metus išbraukė rytinę pumą iš nykstančių gyvūnų sąrašo ne dėl to, kad ši rūšis nebenyksta, o dėl to, kad išnyko. Taip pat šiais metais vasario 15 d. Kambodžoje buvo pagautas paskutinis gėlavandenis delfinas, o tai reiškia, kad delfinų Kambodžoje nebeliko.
„Per trisdešimt nepriklausomybės metų mes puikiai treniravome savo vartotojiškumo įpročius, naudodamiesi globalizacijos teikiamais privalumais. Šiandien mūsų kasdienės dilemos apsiriboja tokiais klausimais – atostogauti Turkijoje ar Maldyvuose, pirkti Iphone 13 ar vis dėlto Pro, šiandien į darbą vykti su Boltu, Sparku, o galbūt dirbti iš namų.
Ir kai kažkas atsistoja ant scenos bei pradeda kalbėti apie nykstančias meškas, delfinus, tirpstančius ledynus ar nykstančius koralinius rifus, tai atrodo kažkur labai toli, svetima ir neįdomu“, – pastebi „Enefit“ generalinis direktorius.
Anot jo, kol mes toliau sėkmingai treniruojame savo vartotojiškumo geną, pasaulyje šis tas keičiasi.
„Per paskutinius 50 metų Vakarų valstybės sėkmingai perkėlė savo gamybą į trečiąsias šalis, Rytus, Azijos šalis. Taip pat per 50 metų Vakarų šalys gamybos bendrame BVP sumažino beveik dvigubai, tuo tarpu Azijos šalyse gamybos dalis bendrame BVP padidėjo daugiau negu trigubai. Taip pat nuo 1980 m. energijos poreikis pasaulyje išaugo dvigubai.
Ką darome? Tam, kad patenkintumėme augantį energijos poreikį mes naudojame šalia esančius pigiausius ir prieinamiausius resursus – anglį, dujas ir naftą. Vis dar 80 procentų mūsų energijos poreikių šiandien sudaro būtent šie trys šaltiniai“, – teigia LOGIN pranešėjas.
Pasiekus tokią temperatūrą, adaptacija taps neįmanoma
V. Koryzna primena, kad šiandien turime šiek tiek daugiau nei vieno laipsnio temperatūros pokytį, kuriam esant jau matome tam tikrus klimato reiškinius. Jeigu ir toliau verslas veiks kaip įprasta ir nieko nekeisime, šimtmečio pabaigoje turėsime net 5 laipsnių pokytį.
„Mokslininkai vienareikšmiškai sutaria, kad žmogus yra mokantis prisitaikyti ir adaptuotis prie bet kokių negandų. Bet trys laipsniai yra ta riba, po kurios adaptacija praktiškai taps nebeįmanoma“, – pabrėžia „Enefit“ generalinis direktorius.
Jis teigia, kad globalizacijos procesas organiškai ir natūraliai formavo dvi ašis. Vienoje pusėje yra vartotojiškos valstybės, Vakarų šalys, kurios kuria, „inovuoja“. Kitoje pusėje yra valstybės, kurios, vadinkime, aptarnauja Vakarų šalis. Jose vyksta gamyba ir žaliavų tiekimas vartojamiems produktams bei paslaugoms, galų gale, ten yra energetiniai ištekliai.
„Ir viskas gerai, kol viskas vyksta pagal nustatytą tvarką, pagal tam tikras taisykles. Tačiau, kažkam iš šitų veikėjų ateina noras patikrinti tas taisykles, patikrinti ribas ir galbūt pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulyje. Neabejoju, kad to padaryti jiems nepavyks“, – sako pranešimo autorius.
Šia galimybe nepasinaudojome
V. Koryzna primena, kad šiandien vyksta karas, niekur nedingo ir pandemija, ji tiesiog prislopo.
„Atrodo, kai pandemijos metu pamatėme, kas pasaulyje vyksta ne taip, kad galime padaryti „restartą“, tačiau tik atlaisvėjus situacijai, sėkmingai grįžome prie senų, nebūtinai gerų įpročių.
Badas? Na, patys jau matėme iššluotas parduotuvių lentynas ir tai buvo toli gražu ne vien Holivudo apokaliptinių filmų scenarijus. Grūdų trūkumas? Tai, ką girdime kasdien žiniose. Dar toliau, dirvožemio derlingumo mažėjimas dėl didelio kiekio pesticidų ir trąšų naudojimo sumažins derlių. Iš pradžių regionų mastu, vėliau viso pasaulio mastu pradėsime jausti ir maisto trūkumą“, – teigia jis.
„Enefit“ generalinis direktorius sako, kad apibendrinant pastaruosius 70 metų, matyti, kaip tarptautinė prekybos kreivė auga į viršų, o mūsų komfortišką ir patogų gyvenimą užtikrinančių skrydžių, kelionių po pasaulį taip pat daugėja. Visa tai sukūrė taršą, kuri visiškai tiesiogiai koreliuodama su prekyba, su skrydžiais, taip pat „šovė“ į viršų.
„Ir kai turėjome puikų momentą pandemijos metu sustoti ir pažiūrėti, ar viskas vyksta teisingai ir ar kažką turėtume bei galėtume pakeisti, šia galimybe nepasinaudojome. Grįžome prie senų įpročių, kurie yra patogūs ir kurių neketiname atsisakyti. Panašu, kad tos kreivės toliau auga.
Prancūzijos revoliucijos metu buvo sukurta, išsakyta frazė, kad revoliucija ryja savo vaikus. Ko gero, tą patį galime pritaikyti dabar – globalizacija ryja savo vaikus“, – akcentuoja jis.
Klimato kaita kaip lėtinė liga
Anot V. Koryznos per pandemiją iš tikrųjų supratome, kad susidūrus su apčiuopiamu priešu, su grėsme asmeniškai kiekvieno mūsų gyvybei, galime susitelkti, galime su tuo kovoti ir taip ją įveikti.
„Žmogaus smegenys ir gebėjimai yra beribiai. Tą padarėme su vakcinomis, susitelkę pasėdėjome namie, iškentėjome, dabar viskas juda teigiama linkme“, – atkreipia dėmesį jis.
Vis dėlto „Enefit“ generalinis direktorius pabrėžia, kad grįžę prie visų vartotojiškų įpročių, mes toliau skatiname klimato kaitą, kuri savo ruožtu prisideda prie kitų pokyčių.
„Pavyzdžiui, dėl kylančios temperatūros tam tikros gyvūnų rūšys – nuo šikšnosparnių iki mikrobų – turi palikti savo įprastas gyvenimo buveines. Ką je daro? Jie ieško naujų namų. Kur yra nauji namai? Jie priartės prie mūsų. Ką tai reiškia? Naujos pandemijos, nauji virusai ir naujos pamokos, kurias turėsime vėl išmokti iš naujo.
Panašu, kad kai susiduriame su tokiu apibrėžtu priešu, kuris kelia tiesioginę grėsmę mūsų gyvybei, mes mokame su tuo kovoti, tačiau jei priešas yra kaip lėtinė liga – klimato kaitą prilyginčiau lėtine ligai – tai atrodo, gal ji kažkaip nenutiks, gal čia tiktai kažkieno sugalvota istorija. Jeigu rūkymas gali sukelti vėžį, aš gal dar parūkysiu, nebūtinai imti ir dabar mesti“, – paaiškina speialistas.
Kariaujame ne tik ginklais
V. Koryzna primena, kad pandemija jau pamiršta ir šiuo metu vyksta karas, į kurį įsitraukė 33 valstybės, palaikančios Ukrainą ir aiškiai siunčiančios signalą agresoriui.
„Vyksta karas, kuriame dalyvaujame ne vien tiesiogiai su karine technika, bet ir minkštąja galia – informacija, energetiniais resursais. Būtent karo akivaizdoje supratome, kad energetiniai resursai atlieka ypač svarbų vaidmenį. Tik dabar pamatėme, kad esame per daug prisirišę prie Rytų kaimynų visų energetinių resursų importo perspektyvoje. Pamatėme ir tai, kiek kainuoja atsirišti nuo tos bambagyslės ir sukurti savo energetinius resursus.
Vakar 95 benzino kaina perkopė du eurus. Kilovatvalandės kaina per metus išaugo keturis kartus. Tai ne dėl vykstančios liberalizacijos. Tai yra dėl mūsų per ilgo prisirišimo prie vieno šaltinio ir nenoro keistis sparčiai judant į priekį“, – paaiškina V. Koryzna.
Kaip teigia pranešimo autorius, pažiūrėjus į žemėlapį, kokia yra tvarumo perspektyva, matome, kad tos pačios šalys, kurios remia Ukrainą, toli gražu ne visos įsitraukė į tvarumo tikslus, į aiškius deklaruotus, ne vien žodžiais, bet ir įstatymu įvardytus siekius.
„Tai kelia klausimą, ar mes vis dėlto aiškiai ir blaiviai suprantame, ką turime pakeisti vartojime, savo energetinėje perspektyvoje, kad užtikrintai judėtume į priekį. Panašu, kad tiktai tokios iniciatyvos kaip trijų dienų Bayraktaro 5 mln. Eur. surinkimo akcija, kur susitelkia visuomenė ir parodo valstybei, kad gali daug greičiau ir geriau padaryti tai, ką daro valdžios vyrai, kuriems dažnai populistiniai sprendimai yra nepalankūs, yra teisingas ir geras kelias į priekį“, – įsitikinęs „Enefit“ generalinis direktorius
Reikia pakeisti sprendimus
V. Koryzna sako, kad viso pasaulio CO2 emisijų kontekste didžiausią dalį sudaro su energija susijusios emisijos (net 73 procentai). Ir tai, anot jo, ne vien pramonė ar komercija, kurią mes iš karto pultume ramiai nurašinėti, tai yra ir mūsų visų vartojimas. Pavyzdžiui, transporto srityje net 60 proc. visų emisijų ateina iš privataus transporto.
„Akivaizdu, kad turime nuoseklią seką – auganti populiacija nori auginti ekonomiką, nes nori komfortiškesnio gyvenimo, taigi auginam BVP. Auginančiam BVP reikia didesnių energetinių resursų, kuriuos imame čia po ranka – visa tai, kas yra pigiausia. Galiausiai tai kuria klimato kaitą dėl kylančios taršos“, – sako jis.
Pranešimo autorius taip pat klausia, kaip galime pakeisti šį užburtą ratą, ką galime padaryti, kad vis dėlto perspektyva pasikeistų.
„Čia peršasi dvi išvados: viena iš jų – atsisakykime BVP augimo kaip tikslo, tapkime gerovės valstybe, siekiančia laimės indekso. Galbūt dirbsime mažiau, tris dienas per savaitę, ilsėsimės daugiau, turėsime kažkokį nepriteklių, bet gal būsime laimingesni“, – teigia „Enefit“ generalinis direktorius.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad šis modelis suveiktų teoriniame kontekste, jeigu visos valstybės susitartų ir taip padarytų. Tačiau, anot LOGIN pranešėjo, susitarti neišeina ir dėl paprastesnių dalykų, tad, ko gero, toks modelis nelabai tikėtinas.
„Gal įdarbinkime savo taip gerai ištreniruotas smegenis, kurios sukūrė Iphone‘ą, Netfliks‘ą, Uber‘į. Mes puikiai ištreniravome savo vartotojiškus pojūčius, gebėjimą rinktis. Tad likime ir toliau tokie vartotojai, kokie esame, bet prie viso to pasirinkimo konteksto pridėkime tvarumo perspektyvą, užkelkime kartelę tiems prekių ženklams, kuriuos naudojame kasdien ir paklauskime, ar šis prekės ženklas atitinka mano kriterijus.
Nelaukime, kol įmonės pradės raportuoti ESG ataskaitas, kurios bus formalus priėjimas prie klimato kaitos programos tikslų įgyvendinimo. Tuos tikslus iškelkime mes. Tik susitelkę, tik iškėlę šiuos reikalavimus, mes galime pasiekti realų pokytį pasaulyje. Reikia pakeisti savo sprendimus į labiau edukuotus“, – dėmesį atkreipia V. Koryzna.
Pirmas geras sprendimas, anot jo, žaliosios energijos – saulės, vėjo ar hidroenergijos – pasirinkimas namams.
„Artėjantys penkeri metai yra tie esminiai transformacijos metai visai Europos Sąjungai, visam pasauliui, kai turime pereiti prie pilnai atsinaujinančių išteklių. Yra tikrai gerų pavyzdžių pasaulyje. Tarkime Urugvajus, kuris per dešimtmetį pilnai pakeitė visą savo energijos vartojimą į atsinaujinančius išteklius. Tai valstybė praktiškai beveik identiška savo BVP ir gyventojų skaičiumi į mus“, – pavyzdį pateikia „Enefit“ generalinis direktorius.
Vis dėlto V. Koryzna įsitikinęs, kad vis dar trūksta edukacijos ir vis dar žmonėms reikia rodyti bei pasakoti, kokią įtaką energija daro klimato kaitai, mūsų situacijai, energetikos priklausomybei ir kainoms. Kuo daugiau edukacijos, to daugiau įsitraukusių žmonių, pabrėžia jis.
