Savo įžvalgomis dalinasi skirtingų sričių ekspertai. Pakalbinome Ievą Vaitkevičiūtę, „Mindletic“ įkūrėją ir vadovę bei Yong-Jie Li, tyrėją iš Suomijos profesinės sveikatos instituto.
Ieva, kas, jūsų nuomone, yra pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo? Ar laimė ir yra tas tiesos rodiklis? Gal karjera? Gal pinigai? Gal viskas kartu?
Tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Man pačiai darbas yra gyvenimo dalis. Nenorėčiau jų atskirti. Aš labiau rūpinuosi pusiausvyra tarp įvairių išgyvenamų emocijų siekdama tolygesnio gyvenimo ir didesnio savo elgesio konstruktyvumo. Tai ir kviečiame daryti „Mindletic“ bendruomenėje. Žmonės skirtingai supranta laimę, ir įvairiais etapais ji būna kitokia. Gal vienam šiuo metu aktuali vienokia tema, o kitam – kitokia, po penkerių metų bus aktualūs kiti dalykai. Svarbu tai nuoširdžiai įsivardinti, nes dažnas užkliūva, kai nežino, ko nori, arba yra ne visai įsivardinęs tikrąjį savo objektyvios gerovės lūkestį.
Koks turi būti darbas, kad jį dirbantis žmogus jaustųsi laimingas?
Netikiu laime darbe, taip pat netikiu laime kaip nuoseklia, vienintele emocija ir kitose gyvenimo sferose. Nemanau, kad siekis būti laimingam yra teisingas, mat esame žymiai spalvingesnės ir turiningesnės būtybės.
Mumyse yra begalė skirtingų emocijų ir būtent dėl to, remdamiesi Jeilio universiteto studijomis, emocijas skirstome pagal du stimulus – reikalaujamos energijos lygį ir malonumą. Siūloma rinktis net iš 100 emocijų, ir būtent jų dermė, pasiskirstymas ir skirtumai lemia pusiausvyrą tarp įvairių emocijų. Derinti, kad emocinis balansas ar emocijų paletė būtų iš tiesų subjektyviai tinkama konkrečiam asmeniui. Tik per refleksiją, labai didelį sąmoningumą (ko aš bijau? Ko aš noriu? Ko siekiu? Kur esu? Kur buvau vakar?) ir gebėjimą komunikuoti tiek su kolegomis, tiek su vadovais galime rasti pusiausvyrą tarp įmonės ir asmeninių poreikių.
Tikiu, kad galime laikyti tai siekiamybe ir galbūt prieš tris mėnesius buvusi pusiausvyra mūsų jau nebetenkins, nes mūsų ar įmonės poreikiai gali pasikeisti. Tik per tikslingą dialogą ir abiejų pusių sąmoningumą gebame rasti bendrą sąlyčio tašką, vadinamąją win-win situaciją.
Kas yra laimė darbe, p. Yong-Jie Li?
Darbas ir gyvenimas yra susiję dalykai. Manau, darbas turėtų tiesiog padėti gyventi ir būti gana lankstus, kad žmogus galėtų tenkinti pagrindinius savo poreikius. Išskirčiau organizacijų atsakomybę sukurti darbuotojų gerovę skatinančią darbo aplinką: tyrimai parodė, kad darbuotojų gerovė susijusi su bendra psichine sveikata.
Kartais girdžiu nuomonę, kad ypač jauni darbuotojai perdega darbe, nes nemoka tvarkytis asmeninio gyvenimo. Man tokie argumentai nepatinka, manau, jog darbuotojo savijauta prastėja nuo darbo aplinkos, o ne nuo asmeninio gyvenimo apskritai. Nujaučiu, kad laimingam būti sunku, jei šlubuoja dvasinė sveikata. Dvasinės sveikatos nenorėčiau apibrėžti vien kaip psichinių ligų nebuvimo. Tai ir optimizmas, pasitenkinimas gyvenimu, viltis, pozityvus požiūris, pavyzdžiui, užsibrėžti tikslų ir jų siekti.
Ieva, kodėl laimingų žmonių topuose dažnai pirmauja skandinavai? Ar jie moka daugiau dirbti, o gal protingiau ilsisi?
Norėčiau pridurti, kad Skandinavija turi nežemus medikamentinio vartojimo, t. y. chemijos paveiktų emocijų rodiklius. Kalbame ne tik apie didelius nukrypimus nuo normų turinčius asmenis, bet ir tuos, kurie kasdien produktyviai dirba aukštose pozicijose. Nedrįsčiau teigti, kad skandinavai laimingesni ar jaučia geresnę pusiausvyrą tarp įvairių emocijų, ką aš laikau didesne siekiamybe. Reikėtų ieškoti, koks gyvenimo būdas kiekvienam asmeniškai tikslingesnis, ir neprisirišti prie vienos kultūros ar regiono. Iš italų aš pasimokyčiau laisvalaikio leidimo būdų, iš prancūzų – kultūros, iš estų – finansų valdymo ir t. t. Kiekvienas turėtų pats sąmoningai ieškoti, kas jam pagal vertybinę sistemą tinkamiausia.
Pats esate iš Suomijos. Kodėl Skandinavai laimingi, p. Yongai?
Laimę Skandinavijoje patiria dauguma žmonių, nes turi galimybių pasireikšti įvairiose gyvenimo srityse. Taip pat išskirčiau tinkamą, pavyzdžiui, Suomijos valstybės indėlį, lyginant jį su kitomis šalimis. Manau, gyvenimo kokybė Suomijoje aukšta, valstybėje vyrauja gerovė. Ar mes laimingiausi, kausimas iškyla nebent Suomiją lyginant su kitomis šalimis.
Ieva, ką apie laimę darbe mano dabartiniai 20-mečiai?
Iš anoniminių agreguotų duomenų pastebime tam tikrų tendencijų. Jos matomos tiek darbo metu, tiek po darbo, tiek asmeniniame gyvenime. Ta paletė iš tiesų įvairi. Didesnį skirtumą matome tarp vadinamosios Z kartos ir ankstesniųjų kartų. Tai emocinė pusiausvyra, emocinio intelekto reikalingumas ir vertinimas. Anksčiau į šią temą gilindavosi mažuma, tačiau Z kartai tai jau yra gana natūralu.
Galbūt tai paskatino greitesnis technologinis vystymasis, kuris lemia sudėtingesnius ir iššūkių keliančius darbus, dėl to atsiranda potencialiai didesnis disbalansas ir išsibarstymas. Taip jie gręžiasi į ribas, gręžiasi į savo emocinę būseną, susijusią su skirtingu poveikiu, erdve, žmonėmis, tikslais, vertybėmis.
Kartu gręžiasi ir į su vertybėmis grįstą suderinamumą tiek darbe, tiek leisdami laisvalaikį. Tokias tendencijas mes tikrai pastebime, bent jau tose srityse, su kuriomis daug dirbame. Tikiu, kad tai nesikeis ir vėlesnėje kartoje, ypač vykstant technologiniam vystymuisi, kuomet paprastus darbus keičia robotai. Žmogaus darbas tampa dar intensyvesnis, dar labiau intelektualiai sekinantis ir keliantis iššūkių, būtent dėl to susivokimas, kaip aš jaučiuosi, koks mano produktyvumas, kada ir kaip turėčiau pailsėti ir kada esu produktyviausias, per sąmoningumo vystymą ir yra neišvengiamas kelias tolyn. Jeigu mes, kaip žmonija, ir toliau šių įgūdžių neugdysime, greičiausiai ir toliau rinksimės lengvesnį medikamentinį kelią, kai vartojamos įvairios (tiek legalios, tiek nelegalios) psichotropinės medžiagos, siekiant suderinamumo, emocinio balanso ir subjektyvios gerovės.
P. Yongai, ar jauni suomiai tokie pat laimingi kaip ir suaugę?
Mūsų tyrimai atskleidė tris pagrindinius vyraujančius dalykus, kurie mažina jaunų darbuotojų gerovę: ar darbas tinkamas, ar jie mato prasmę bei socialinis aspektas. Darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį į šias sritis. Pavyzdžiui, leidus įsirengti darbo vietą, jauniems darbuotojams tai padėtų labiau pritapti darbe ir jame pajusti daugiau prasmės. Norint mažinti neigiamą socialinį aspektą, reikėtų tiksliau apibrėžti patį darbą ir taip mažinti nežinomybę. Jauniems žmonėms nežinomybė nepatinka.
Socialinėje medijoje VU docentas, gydytojas psichiatras, psichoterapeutas ir grupių terapeutas Eugenijus Laurinaitis užsimena, kad reikėtų gyventi pagal „8+8+8=24“ taisyklę. Ji reiškia, kad 8-ias paros valandas reikėtų skirti darbui, 8-ias – miegui, o likusias 8-ias – sau. Nereikėtų imtis tų darbų, kurių nepajėgiame atlikti, o dirbti tik tuos, kuriuos pajėgiame. Taip apsaugosime save nuo perdegimo. Anot docento, laimingas žmogus ryte nori eiti į darbą, o vakare nori grįžti namo. Kiekvienas turėtų prisiminti paprastą maldelę, kuria galėtume pradėti kiekvieną dieną: „Dieve, duok man jėgų padaryti tai, ką galiu, duok man proto nedaryti to, ko negaliu, ir išminties šiuos du dalykus atskirti.“
Šiuos ekspertus bus galima išgirsti LOGIN konferencijoje, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje diskusijoje apie darbo ir gyvenimo balanso paiešką gegužės 11–12 dienomis. Bilietai į didžiausią Baltijos šalyse inovacijų festivalį LOGIN brangs jau gegužės 4 dieną, daugiau informacijos apie renginį, pranešėjus ir galimybė įsigyti bilietus – ČIA.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/login-2023/ar-telefonas-is-tiesu-manes-klausosi-programeles-kurias-idiege-patys-duodate-prieiga-prie-itin-svarbiu-duomenu-93232833
