Europos skaitmeninis dešimtmetis: ekspertai įvardino technologiją, kurios autonomiškumo turi siekti visa Europa

Europa apsiginklavo dideliais finansiniais ištekliais, o taip pat ir naujais reglamentais, kurie liečia technologijas. Anot EK atstovybės vadovo Lietuvoje, nuo pat šios komisijos darbo pradžios (2019 m.), vienas iš pagrindinių prioritetų, kurį turėjo komisija, buvo užtikrinti, kad Europa išliktų lyderė skaitmeninių technologijų srityse, kuriose Lietuva šiandien lyderiauja. Nemažiau svarbu sugebėti tapti lydere ir ten, kur ja dar nesi.

„Šis užmojis vystėsi dar kitos komisijos darbo eigoje. COVID-19 apribojimai parodė problemą susijusią su tiekimo grandinėmis – mūsų priklausomybes nuo kitų šalių ir tai tik dar labiau sustiprino mūsų poreikį būti strategiškai autonomiškais. Dar nauja realybė atsirado po vasario 24 d., po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, mes šiandien matome, kad apskritai viskas technologijų srityje yra geopolitika. Kitaip tariant, priimdami vienus ar kitus investicinius sprendimus, kaip valstybių grupė, Europos Sąjunga, mes turime galvoti apie tai, kokias pasekmes turėsime geostrateginiame lygmenyje. Į technologijų vystymą reikia žiūrėti labai strategiškai ir nepalikti jo rinkos savieigai“, – kalbėjo M. Vaščega.

Jis priduria, kad EK siekia kelių dalykų, o vienas iš jų – identifikuoti sritis, kuriose mes turime technologines priklausomybes nuo kitų šalių.

„Čia galima paminėti eilę jų, o viena pagrindinių yra lustai, puslaidininkiai ir jų gamyba. EK siekia nukreipti investicijas į tas sritis, kad jose galėtume greitai judėti į priekį. O trečias svarbus dalykas, kurį mes turime užtikrinti, yra tai, kad reguliacinė aplinka ir taisyklės, kuriomis mes žaidžiame, skatintų inovacijas ir Europos įmonių augimą“, – kalbėjo EK atstovybės vadovas.

Marius Vaščega

© DELFI / Audrius Gavėnas

Kalbant apie priklausomybę nuo Azijos lustų, M. Vaščega patvirtina, kad priklausomybė yra, o lustų reikalingumas akivaizdus.

„Šiandien lustai reikalingi praktiškai kiekviename elektroniniame prietaise, nuo mobilaus telefono iki automobilio, lustų poreikis per ateinantį dešimtmetį turėtų didėti du kartus. Tuo metu Europos Sąjungoje dalis lustų gamyboje sumažėjo nuo 20 % (prieš 10 m.) iki 10 % (šiuo metu). Mes matome, kad dabar dėl įvairių gamybos grandinių sutrikimų yra sudėtinga gauti lustus, dėl to stoja gamyba, o užsisakant automobilius, tenka laukti, kiek girdėjau, iki metų, kol jie bus pristatyti.

Yra daug plotmės Europos veikimui, o dėl tos priežasties buvo neseniai priimtas Europos lustų aktas (arba Europos lustų įstatymas), kuriuo stengiamasi paskatinti lustų gamybą, ten numatomos investicijos per artimąjį dešimtmetį (iki 2030 m.), kad kiekvienais metais investuoti į lustų gamybą. Tai ką mes matome lustų srityje, Europa turi didžiulius mokslinių tyrimų pajėgumus ir labai dažnai lustų kūrimo fazės veiksmai vykdomi Europoje, tačiau gamyba jau toliau keliauja į kažkurias kitas pasaulio šalis. Tai sukuria mums tokias strategines priklausomybes ir dėl tos priežasties kyla noras, kad lustų gamybos daugiau atsirastų ES šalyse“, – kalbėjo jis.

Lietuvoje daugiau kaip 20 % BVP yra sukuriama iš pramoninės gamybos

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė priduria, kad Europos Sąjungos narės yra skatinamos investuoti į technologines sritis, kuriose mes turime ne tik strategines priklausomybes, bet taip pat esame stipresni ir galėtume prisidėti prie bendros Europos rinkos bei technologinės pažangos.

„Per pastaruosius komisijos kadencijos laikotarpio metus diskutuojame, kas yra ta Lietuvos išmanioji specializacija. Aišku, viskas atsiremia ir sutampa su tais prioritetais, kuriuos matome šiandieniniame pasaulyje, visų pirma tai informacinės technologijos, kurias būtina toliau plėtoti ir vystyti, bet tam reikalingi lustai, puslaidininkiai ir kiti įrankiai, kuriais mes galime prisidėti prie tos gamybos“, – kalbėjo J. Neliupšienė.

Jovita Neliupšienė

© DELFI / Andrius Ufartas

Ji priduria, kad kita svarbi sritis yra pati gamyba – pramonės buvimas ES, nes ji per pastaruosius dešimtmečius smarkiai mažėjo ir kraustėsi iš Europos.

„Dabar svarbu, kad ta pramonė sugrįžtų į Europą ir Lietuvą. Jeigu mes sakome, kad Lietuvoje daugiau kaip 20 % BVP yra sukuriama iš pramoninės gamybos, tai mes esame tarp pirmaujančių šalių, jeigu skaičiuosime vieno žmogaus BVP dalį, nes gamyba tikrai buvo išsikėlusi ir čia ne tik lustų problema, yra ir biotechnologijos. Aišku, tai atrodo kaip labai tolimas dalykas, nors dar tik prieš pusmetį ar prieš metus atrodė, kad tai yra esminė technologija“, – kalbėjo viceministrė.

Jos nuomone, Lietuva kiekvienoje iš sričių turi ką pasiūlyti.

„Jeigu kalbame apie IT, reikia pasidžiaugti, kad Seimas priėmė informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas, kurios leidžia saugoti ir diversifikuoti duomenų saugumą, atverti tuos duomenis bei kurti papildomą pridėtinę vertę. Ir užtikrinti, kad mūsų egzistuojanti IT bendruomenė, kuri įdarbina daugiau nei 24 tūkst. žmonių, galėtų toliau plėstis. Kai tu turi stiprią IT bendruomenę, kuri plėtoja tam tikrus produktus, labai svarbu turėti ir puslaidininkių potencialą, čia mes galime pasigirti, kad puslaidininkių medžiagų tyrimas Lietuvoje bei mokslinis potencialas tikrai yra, bet kalbant apie gamybinį potencialą, mes esame daugiau vartotojai“, – kalbėjo J. Neliupšienė.