Kūčios – šeimos ir artimiausių draugų vakarienė. Šią dieną visas pasaulis minėjo dar gerokai iki krikščionybės atsiradimo, nes tai – saulėgrįžos diena, kai pagaliau pradeda trumpėti naktys ir ilgėti dienos. Nuo senovės Lietuvoje per Kūčias nebuvo galima daryti įvairiausių dalykų, nes buvo tikima, kad taip galima užsitraukti dievų rūstybę.
© M.Žiličiaus nuotr.

Viena iš Kūčių tradicijų – 12 patiekalų ant stalo. Tiesa, Vytauto Didžiojo universiteto Kultūros studijų katedros vedėja doc. Laimutė Anglickienė tikina, senovėje šios tradicijos kai kur galėjo ir nebūti.

„Jei pažiūrėtume per tą pačią Lietuvą, ne visuose regionuose tai buvo privaloma, galėjo būti daugiau, galėjo būti mažiau patiekalų. Tai atėjo su krikščionybe.

Bet yra kitas aiškinimas, kad 12 patiekalų – dėl 12 mėnesių ir tai turėtų užtikrinti gerą skalsą, gerą derlių ir apskritai gerą gyvenimą žmonėms visus ateinančius metus. Tų aiškinimų gali būti pakankamai daug ir jie vienas kitam neprieštarauja“, – sako L. Anglickienė.

Diena, kai vakarieniauti kviečiami mirusieji: kaip neprisišaukti nelaimių
© Vida Press

Kaip ir šiandien, senovėje Kūčios buvo ramybės ir susikaupimo diena. Žmonės nuo pat ryto tvarkėsi, ruošė patiekalus vakarui.

„Per Kūčias ypatingai nebuvo galima daryti kokių nors trankių darbų, pavyzdžiui, kapoti malkas, austi, tikima, kad supyks perkūnas ir kils daug audrų. Bus krušos, pakenks pasėliams, gyvuliams, trobesiams.

Į šeimą tą dieną turi ateiti ramybė. Ramybė ateina ir dvasinė, ir fizinė. Buvo privaloma nusiprausti, gražiai apsirengti, dėl to būdavo pirtis, kai žmonės eidavo nusiprausti ir nedirbdavo kažkokių trankių darbų“, – pasakoja L. Anglickienė.

Etnologė priduria, kad per Kūčias taip pat nebuvo galima nieko skolinti kitiems, buvo tikima, kad kartu atiduosi ir savo laimę.

Per Kūčias taip pat būdavo tikima, kad prie vaišių stalo prisijungia ir šį pasaulį jau palikę šeimos nariai, kuriems buvo aukojamas maistas.

Diena, kai vakarieniauti kviečiami mirusieji: kaip neprisišaukti nelaimių
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Iki šių laikų žmonės laikosi tos tradicijos, kad jei tais metais yra miręs artimas šeimos narys, jam yra dedama tuščia lėkštelė. Iš tų laikų atėjęs ryšys su protėviais, susijungę tie pasauliai, gyvųjų ir mirusiųjų, tokia būna graži sąsaja. Kadaise žmonėms būdavo svarbu užsitikrinti protėvių pagalbą. Iki šių dienų tai irgi yra išlikę“, – apie kai kam šiandien šiurpiai atrodantį paprotį pasakoja L. Anglickienė.

Taip pat per Kūčių vakarą buvo populiarūs burtai, kurie taip pat išlikę iki šių laikų, tai ir šiaudų traukimai, ir įvairūs kitokie būrimai, kurie turėjo daryti įtaką tiek ateinančių metų derliui, tiek asmeninei laimei.

„Labai daug per Kūčias būdavo vedybinių burtų. Ir tai susiję su tuo, kad vasarą būdavo daug darbo, žmonės keldavosi su saule, būdavo pakankamai pavargę, nes dirbdavo nuo ryto iki vakaro. O atėjus tam ramesniam laikui, rudenį prasideda žvalgybos, vaikinai ieškojosi žmonos ir tarp Kalėdų ir Užgavėnių būdavo pats vestuvių bumas“, – pasakoja etnologė.

Tiesa, su katalikybe tiek burtai, tiek vėlių kvietimas prie stalo nėra labai susijęs. L. Anglickienė sako, kad jau XVII a. kunigai dažnai smerkdavo įvairius aktyviosios magijos veiksmus, tačiau žmonės šių draudimų paisė menkai.

Kunigas Algirdas Toliatas paaiškina, kad nepavadintų įvairių burtų ar krikščioniškų tradicijų nesilaikymo nuodėme, tačiau tai paprasčiausiai trukdo susikoncentruoti į esminius dalykus.

Diena, kai vakarieniauti kviečiami mirusieji: kaip neprisišaukti nelaimių
© Organizatorių archyvas

„Kaip ir gyvenime, galime sumaišyti daug tradicijų, daug kultūrų į vieną kokteilį. Viena vertus, iš šalies gali atrodyti gražu, paimti ir iš ten, ir iš ten. Turėjau vieną bičiulį, kuris labai rimtai užsiėmė dviračių sportui. Ir jis man sako, žinai, treneris man uždraudė lakstyti, nes kai lakstai, formuojasi vieni raumenys, o kai važiuoji dviračiu, kiti raumenys. O kai tu rimtai užsiimi kažkokiu sportu, tu turi sukoncentruoti savo dėmesį.

Mes galime būti truputėli diletantai ir paimti iš visur, bet tada yra pavojus likti paviršiuje. Būsi visur, bet kartu būsi niekur. Tu nori draugauti su visais, bet nenori įsipareigoti niekam. Tas pavojus yra. Reiktų nemaišyti dalykų. Reikia paimti vieną tradiciją ir žiūrėti, ką ji sako. Pasirinkite vieną ar kitą kelią, pasiimi vieną gražią tradiciją, kuri tau yra priimtina, jeigu tu esi pagonis, tvarkoje, tada tu išpažįsti šitą religiją, šitą dvasingumą ir tada į jį susikoncentruoji“, – aiškina A. Toliatas.

Pasak jo, Kūčios turėtų būti graži ir šeimyniška šventė, kada visi artimieji suartėja ir susikaupia. Kunigas visą šį šventinį laikotarpį palygino su sportininko pasiruošimu startui. Pavyzdžiui, bėgikas varžybų išvakarėse dažniausiai susikaupia, valgo tik kruopščiai atrinktą maistą, nes kūnas turi būti pasiruošęs startui – tai adventas. Kūčios – laukimas prie starto linijos, susikaupimas ir maksimalus susikoncentravimas. O kulminacija, pats bėgimas – Kalėdos.

„Adventas yra kaip kelionė prie starto linijos. Kaip sportininkas ruošia savo kūną, taip mes tuo laikotarpiu ruošiame savo kūną ir dvasią“, – sako A. Toliatas.

Algirdas Toliatas
Algirdas Toliatas
© DELFI / Tomas Vinickas

Kunigo aiškinimu, prie Kūčių stalo nereikėtų daryti to, kas blaško mūsų dėmesį, atitraukia mus nuo bendravimo su šeima.

„Kai žmonės sėdi sukniubę į telefoną, tai kaip tu gali bendrauti, kaip tu gali būti. Jeigu dalyvauji kažkokiame seminare ir visi ten dirba savo telefonais, tai ką tu gali išmokti, kaip tu gali įsijungti, jei tave nuolatos atitraukia kokia žinute, dar kažkas. Tu nedalyvauji. Tu esi ir nesi.

Čia yra didžiausia problema, ne tai kad nuodėmė, tiesiog esi kitur, esi savo žaidime. Fiziškai esi čia, bet tavo mintys yra kitur. Jeigu prie šeimyninio stalo tu esi ir nesi, tai nesi. Tai tokia ir šeimyninė šventė, tavo širdies ir minčių nėra, tik kūnas. Tai kažko kaip ir trūksta“, – sako A. Toliatas.

Pasak Kunigo, geriausia užsiimti tokia veika, kuri gali visus suartinti: „Aš manau, kad jei kartu žaistumėte stalo žaidimus, vienokius ar kitokius, tame tikrai nematyčiau problemos. Jeigu mes darome kažką tokio, kas apjungia, kas leidžia būti mums drauge, kas leidžia girdėti mums vienas kitą, kas leidžia dovanoti save, savo laiką, savo juoką, savo buvimą, tai labai gražu, labai prasminga. Daug gražiau nei žiūrėti kartu televizorių. Biblijoje nėra parašyta, kaip sėdėti prie Kūčių stalo, kad neprasikalsti.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje (212)

„Pinčia“ vadinamas Algimantas Vertelka – žmogus, kurio pavardė Lietuvos kriminalinėje...

FSB karininko išpažintis: praregėjus nuo visko pradeda pykinti (38)

Daugeliui, matyt, teko girdėti ne vieną istoriją apie perbėgėlių iš sovietų ir rusų...

Tai, ko neišgirdote: iššifravo, ką karališkoji pora ir svečiai šnabždėjosi vestuvių metu (19)

Iškart po karališkųjų vestuvių, įvykusių šį šeštadienį Vindzoro pilyje, imta kalbėti, ką...

Čempionai: „Lietuvos ryto“ pamaina laimėjo jaunimo Eurolygą! (96)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ gali džiaugtis daug žadančia pamaina – Arvydo Gronskio vadovaujama...

Ant hercogienės Meghan Markle rankos suspindo dar vienas ypatingas žiedas (2)

Sasekso kunigaikštiene po šeštadienio tuoktuvių tapusi Meghan Markle jautriai pagerbė šviesaus...

Eurolygos jaunimo čempionai: ši taurė – įrodymas, kad krepšininkai gali augti ir Vilniuje specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (2)

Arvydui Gronskiui seniai nebuvo tekę skraidyti ant auklėtinių rankų. „Paskutinį kartą taip...

Įsigalioja naujovės techninėje apžiūroje ir „Regitroje“: kas laukia automobilių savininkų (127)

Gegužės dvidešimtąją įsigalioja nauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija....

Eurolygos „galva“ nuolaidų nežada nei Kaunui, nei maištaujantiems Atėnams specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (10)

Kauno „Žalgiris“ turi vieną didžiausių ir moderniausių Eurolygos arenų, kurios lankomumo...

Kaip gaminamas tikras turkiškas kebabas: kelios valandos pasiruošimo ir 15 minučių gaminimo (3)

Tikras turkiškas kebabas gerokai skiriasi nuo tų, kokius esame įpratę valgyti Lietuvoje. Turkų...

Prognozės nedžiugina: sulauksime ir perkūnijos, ir gūsingo vėjo (21)

Savaitės viduryje debesys gali atnešti lietų su perkūnija LRT radijui sako sinoptikas Vytautas...