Nuo pakilios nuotaikos iki kliedesių ir priklausomybių: būklė, galinti sugriauti žmogaus gyvenimą

Nuo begalės idėjų, grandiozinių planų, pakilios nuotaikos, neišmatuojamo produktyvumo, iki perdėto seksualumo ar familiarumo, kliedesių, girdimų balsų ir įsivaizdavimo esant visagaliu ar net pačiu Dievu – visa puokštė išgyvenimų galiausiai pasibaigiančių sunkia depresija. Tai – bipolinis sutrikimas, kuris gali nemenkai sutrikdyti žmogaus psichikos sveikatą ir netgi sugriauti jam gyvenimą. Kai kuriems bipolinio sutrikimo kankinamiems asmenims atrodo, kad jų kelias ir vienintelė išeitis – savižudybė. Laimei, savalaikė sutrikimo diagnozė ir tinkama pagalba gali grąžinti gyvenimo kokybę ir šviesą žmogaus kasdienybėje. Svarbiausia – laiku atpažinti ir laiku kreiptis pagalbos.

Viename polio gale – hipomanija ir manija

Bipolinis arba kitaip dar vadinamas dvipolis sutrikimas, kaip sufleruoja ir pats pavadinimas, žymi du skirtingus polius – nuotaikas, emocinės pusiausvyros praradimus. Viename polio gale slypi depresija, kitame – hipomanija, manija.

„Jeigu įsivaizduotume tiesią liniją, kuri atspindi mūsų nuotaiką, neturintiems sutrikimo ji yra daugmaž pastovi, su nedidelėmis bangelėmis. Turint dvipolį sutrikimą, pasireiškia didelės emocijų bangos, kylančios į viršų – manija, o atoslūgiai, kai banga nusirita žemyn – depresija“, – supaprastintai bipolinio sutrikimo esminį bruožą aiškina VUL Santaros klinikų Psichiatrijos skyriaus vedėjas dr. Edgaras Dlugauskas.

Psichiatro aiškinimu, hipomanija – tai lengvas nuotaikos pakilumas, kai žmogus jaučia padidėjusią energiją, aktyvumą, gerovės pojūtį, gerą nuotaiką, padidėja jo fizinis ir psichinis produktyvumas, draugiškumas aplinkiniams. Atrodytų, tokia būsena neturėtų kelti susirūpinimo. Vis dėlto, pašnekovo teigimu, viskas nėra taip gražu, kaip atrodo.

„Kol tai yra hipomanija, tai gali ryškiai nesutrikdyti darbo rezultatų arba socialinės adaptacijos, tačiau stiprėjant klinikai draugiškumas pereina į pasipūtimą, šiurkštų elgesį, itin išaugusį seksualumą, perdėtą familiarumą, dėl ko išyra ilgalaikės draugystės. Be to, atsiranda susikaupimo ir dėmesio išlaikymo problemos, sumažėja darbingumas, nes žmogus fiziškai išsenka: atsiranda tiek naujų interesų, kad jis nesugeba produktyviai pradėti darbą ir jį pabaigti. Riba iki to yra labai plona“, – teigia E. Dlugauskas.

Peržengta riba yra manijos fazė, kurioje žmogus gali būti fiziškai, psichomotoriškai sujaudintas – jis nesutelkia dėmesio apskritai į bet kokią veiklą, neproporcingai padidėja jo savivertė, išsakomos didybės idėjos, perdėtas optimizmas, žmogus neapskaičiuoja, ar gali prisiimti finansinius įsipareigojimus, paskolas, jis gali imtis grandiozinių veiklų, neturint tam pagrindo. Visa tai lydi irzlumas, dirglumas, agresyvumas ir piktumas, ypač jei atsiranda aplinkinių pasipriešinimas.

„Vėliau besivystanti būsena gali pereiti į maniją su psichoze, kai žmogus išgyvena ne tik nuotaikos svyravimus, bet sutrinka ir realybės suvokimas bei vertinimas. Kyla religiniai kliedesiai, žmogus įvardija, kad yra Dievas, girdi jam pritariančius balsus, mano turintis ypatingų galių. Kitaip tariant, atsiranda suvokimo sutrikimai. Kartu su tuo sutrinka žmogaus asmeninis gyvenimas, produktyvumas, darbiniai santykiai“, – pasakoja psichiatras.

Kitame – depresija

Gydytojas aiškina, kad žmogaus psichikos funkcionavimui, mokslininkų manymu, įtakos turi trys neuromediatoriai: serotoninas, adrenalinas ir dopaminas. Sergant psichikos ligomis jų pusiausvyra ženkliai sutrinka. Esant manijai, šias natūralias fiziologines neuromediatorių atsargas žmogus labai greitai išnaudoja.

„Tada ateina išsekimo arba labai sunkios, gilios depresijos momentas. Ta depresinė simptomatika dažnai pacientams būna labai sunkiai pakeliama, ypač po tokios geros būsenos epizodų. Kuo stipresnė ta banga, tuo sunkesnė būna depresijos būsena“, – sako E. Dlugauskas.

Kaip teigia psichiatras, depresija, turintiems bipolinį sutrikimą, gerokai išraiškingesnė ir rimtesnė, lyginant su unipoline depresija, mat iš pakilios būsenos – manijos, krentama į depresijos liūną – gilią duobę. Žmonėms, neturintiems dvipolio sutrikimo, depresija pakeliama lengviau, nes į ją pereinama iš bendro nuotaikos lygio. Dėl būklės sudėtingumo, bipolinį sutrikimą turintys asmenys dažniau bando nusižudyti, jie turi stipresnį polinkį į priklausomybes, į kurias įninkama bandant nuotaikų svyravimus spręsti ne medicininėmis priemonėmis.

Būtent dėl to, kad depresijos epizodai išgyvenami itin ryškiai ir sunkiai, dažniausiai bipolinį sutrikimą turintys asmenys į gydytojus kreipiasi tada, kai jiems reiškiasi depresinės nuotaikos. Vis dėlto, atvykusiam į gydytojo kabinetą pacientui su depresijos epizodu nėra lengva nustatyti, kad jis turi dvipolį sutrikimą.

„Kai pirmą kartą žmogus suserga ir mes stebime depresinę simptomatiką, mes negalime vien iš tų simptomų pasakyti, ar žmogus serga dvipoliu sutrikimu, ar tai yra ta unipolinė, pavadinkime – paprasta depresija. Todėl diagnozei patikslinti renkama papildoma informacija. Apskritai psichiatrijoje labai dažnai diagnozuojame sutrikimus iš tos informacijos, kurią pats žmogus arba artimieji pateikia“, – sako psichiatras.

Todėl labai svarbu surinkti tikslią paciento anamnezę. Unipoline depresija dažniausiai susergama brandesniame amžiuje – nuo 25-erių, o štai bipolinis sutrikimas dažnai pasireiškia ankstyvame amžiuje – iki 25-erių. Bipoliniam sutrikimui didesnę reikšmę turi sezoniškumas, dažnai pasikartojančios depresijos. Be to, šiam sutrikimui būdingas atsparumas gydymui antidepresantais – jie nesuteikia nuotaikos pagerėjimo, priešingai nei gydant unipolinę depresiją.

„Jeigu mes stebime atsparumą gydymui antidepresantais ir depresija nepasiduoda gydymui, viena iš priežasčių galėtų būti, kad tai ne šiaip depresija, o bipolinis sutrikimas. Taip pat svarbus paveldimumas – jei šeimoje jau kažkas sirgo, irgi yra vienas iš požymių, kad tai galbūt yra bipolinis sutrikimas. Paveldimumo rizika iš tikrųjų yra didelė ir jeigu vienas iš tėvų serga, tai ta rizika yra maždaug ketvirtadalis – 25 proc., jeigu serga abu tėvai, tai vaikų sergamumas gali būti 50–70 procentų. Tai rodo ligos biologinį pagrindą.

Apskritai, kalbėdami apie psichikos sutrikimus, tarp jų ir bipolinį sutrikimą, mes kalbame apie tokį biopsichosocialinį modelį. Tai reiškia, kad ligos atsiradimui reikšmės turi trys faktoriai. Biologiniai: paveldimumas, tam tikrų medžiagų apykaitos sutrikimai, neuromediatorių nepakankamumas. Psichologiniai: kaip žmogus reaguoja ir priima aplinką, koks jo charakteris. Socialiniai: bedarbystė, santykiai, vienišumo jausmas, socialiniai kataklizmai. Visa tai kartu sudėjus turi įtakos ligos atsiradimui“, – aiškina jis.

Dar egzistuoja ir mišrus bipolinio sutrikimo epizodas, pasižymintis tiek manijos, tiek depresijos simptomais.

„Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, žmogus labai aktyvus, nemiega, labai daug jam minčių kyla, tačiau jo nuotaika yra labai bloga. Aktyvumas yra manijos simptomai, nes žmogus daug kalba, daug idėjų jam kyla, negali susikaupti, tačiau jo nuotaika gali būti labai bloga, jis bus kažkuo nepatenkintas – tai atitiks depresijos simptomus. Tokia būklė yra vadinama mišria“, – aiškina gydytojas.

Yra būdų atitolinti pirmąjį epizodą

Nors bipolinio sutrikimo atsiradimo priežasčių yra visas rinkinys, gydytojas pastebi dar vieną svarbią detalę. Kaip aiškina jis, biopsichosocialinis modelis lemia, kad žmogus turi polinkį susirgti šiuo sutrikimu, tačiau aplinkos veiksniai gali paspartinti jo pirmuosius epizodus.

„Jeigu žmogus imtųsi prevencinių priemonių, ta rizika susirgti ženkliai sumažėtų. Tai reiškia, kad jeigu jis sveikai gyventų, didintų atsparumą stresui, jau nekalbant apie psichoaktyvių medžiagų nevartojimą, jis sumažintų riziką.

Psichoaktyvios medžiagos, kurios žmogui sukelia panašius į maniją simptomus, gali išprovokuoti sutrikimo pradžią, o tam įvykus, mes dažnai stebime, kad bipolinis sutrikimas toliau ir tęsiasi, jau net nevartojant tų medžiagų. Tad reikėtų laikytis sveikos gyvensenos principų ir vengti provokuojančių faktorių, kurių vienas ryškiausių yra psichoaktyvios medžiagos“, – teigia psichiatras.

Sutrikimo gydymas

Gydytojo patirtis rodo, kad bipolinio sutrikimo gydymas turi tam tikrų ypatumų ir sunkumų.

„Pirmasis yra tas, kad žmonės sergantys depresija ieško pagalbos, nes jie labai sunkiai išgyvena savo būseną. Tačiau žmonės, esantys manijos stadijoje, jaučiasi subjektyviai gerai – jie turi daug energijos, jėgų ir todėl jie neieško pagalbos arba dažnai atsisako. Todėl kai kuriais atvejais, net patiriant maniją su psichoze, kai žmonės netgi tampa pavojingi kitiems, kalbama apie priverstinį gydymą, nes toks žmogus gali dėl savo neadekvataus elgesio turėti neigiamą poveikį savo fizinei sveikatai, gyvybei arba kitų asmenų sveikatai ir gyvybei.

Tad su manijos gydymu sudėtinga, nes patys žmonės savo būsenos nepajėgia įvertinti kritiškai. Tad psichoedukacija yra labai labai svarbi, kad žmogus pažintų save ir suprastų, kas vyksta ir kad jeigu nustojo miegoti, atsiranda labai daug kūrybingų minčių ir idėjų ir jis žino, jog ankstesni tokie atvejai pasibaigdavo kažkokiu sunkiu manijos epizodu, jis sugebėtų atpažinti ir galėtų kreiptis pagalbos“, – pasakoja VUL Santaros klinikų Psichiatrijos skyriaus vedėjas.

Tokių pacientų gydymas remiasi siekiu sumažinti afektinių bangų aukštį ir gylį. Kitaip tariant, stengiamasi normalizuoti žmogaus patiriamas emocijas ir jų išreikštumą.

„Labai svarbus biologiškai paremtas gydymas – vaistai normotimikai, arba kitaip – nuotaikos stabilizatoriai, grąžinantys nuotaiką į pastovesnį lygį. Jeigu yra kažkokių klaidingų minčių, įsitikinimų, stengiamasi vaistais koreguoti tas mintis. Jeigu pasireiškia depresinė simptomatika, tai aišku, skiriami antidepresantai, kurie dažnai išrašomi sergant depresija.

Tačiau sunkumas ir sudėtingumas yra tas, kad sergant bipoliniu sutrikimu ir paskyrus vaistus, kurie didina neuromediatorių kiekį smegenyse – antidepresantus, yra rizika, kad pereisime į kitą bangą – pakilumą. Gydant depresiją žmogaus nuotaika pagerėja, bet pagerėja tiek, kad pereina į kitą fazę, todėl farmakologinis gydymas nėra toks paprastas ir yra reikalaujantis daugiau skirtingų vaistų grupių, nei gydant unipolinę depresiją.

Taip pat svarbus psichologinis faktorius – psichoterapija, skirta pažinti save, atpažinti, mokėti pajausti ribą, kur yra persitempimo, nemigos apraiškos. Be abejo, svarbus ir vengimas įvairiausių provokuojančių faktorių, tokių kaip psichoaktyvių medžiagų vartojimas: nuo paprasto alkoholio, iki narkotinių medžiagų. Na, ir socialinis aspektas – visuomenės palaikymas ir artimųjų priimantis požiūris“, – teigia gydytojas.

Paklaustas, kiek laiko reikės vartoti vaistus ir ar tai truks visą gyvenimą, gydytojas aiškina: „Mes kalbame apie ilgalaikį vartojimą, nes vaisto tikslas būtų palaikyti pusiausvyrą – tą normalią būseną, tą normalią nuotaiką, kai žmogus jaučiasi sveikas, kai jam yra gera savijauta, kad kažkokie išoriniai dirgikliai neišprovokuotų jo būsenos pablogėjimo. Apskritai su visais psichikos sutrikimais reikalingas ilgalaikis ir prevencinis gydymas, kurį mes vadiname palaikomuoju gydymu, tad taip, jis turėtų trukti ilgą laiką“.

Vis dėlto, jis tai pat priduria: „Būna, kad ilgai besitęsiant stabiliai būsenai gydymas mažinamas arba visai nutraukiamas. Aišku, priklauso, kaip dažnai pasikartodavo tos fazės. Statistika rodo, kad 15 proc. pacientų epizodai nebepasikartoja“.

Tačiau visų svarbiausia – nenutraukti gydymo ir gydytis griežtai su specialisto priežiūra.

„Nesigydant labai nukenčia žmogaus gyvenimas. Teko matyti nemažai pacientų, kai net ir manijos stadijoje dėl savo neatsakingo elgesio, dėl perdėto familiarumo, pasireiškiančio grubumu, jie netekdavo savo ilgalaikių tarpasmeninių santykių. Dėl to, kad įvairiais atvejais jie neadekvačiai elgėsi darbe, ne tik siūlė idėjas, bet ir kritikavo savo kolegas, nurodinėjo jiems. Taip jie netekdavo gerai apmokamų darbo vietų. Kitaip tariant, griūdavo visas žmonių gyvenimas: ir asmeninis, ir darbinis. Jeigu žmogus nesigydo, tos bangos kartojasi, jis jaučia beviltiškumo jausmą, atsiranda daug šalia esančių, vadinamų komorbidinių sutrikimų – ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas, ir priklausomybės problemos, o galiausiai – labai didelė savižudybės rizika“, – aiškina E. Dlugauskas.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.