Turėjau tik mamą, o mama – tik mane vieną. Ji mane labai stipriai palaikė, padėjo. Ir, nors mes buvome labai geros draugės, ne viską norėjau jai sakyti, nenorėjau jos skaudinti, bijojau dėl jos sveikatos... Mano krūtinė degė nuo jausmų, išgyvenimų, gyvenau chaose, bet išlieti šių emocijų neturėjau kam (man atrodė, kad niekam neįdomu tos mano bėdos). Kai mano jausmų statinė buvo perpildyta, kai beviltiškumas, bejėgiškumas užgožė sveiką protą, nusprendžiau, kad neverta gyventi. Parašiau mamai atsisveikinimo laišką... Išliejau jame viską: kaip man sunku, ir kaip gaila savęs dėl tokio likimo, kaip aš kenčiu, kiek išgyvenau, kiek pykčio ir nevilties turiu, kiek daug ko neturėjau, negalėjau...Springdama nuo ašarų perskaičiau jį... Ir jis mane taip stipriai supurtė, man pasidarė gaila ne tiek savęs, o kiek mamos...Kaip jai būtų skaudu skaityti šį laišką ir ar aš turiu teisę taip skaudinti ją... Negi už rūpestį manimi, už dovanotą gyvenimą man, ji nusipelnė to? Negi aš galiu taip elgtis?...Ir mano gailestį sau, pakeitė gėdos jausmas, knibždėjo mintis apie atsakomybę, sažinę... Buvo liūdna, kad toks mano gyvenimas, bet ar aš turiu teisę skaudinti kitus, skaudinti savo brangiausią žmogų... Ar išties mano situacija pati blogiausia? Ir kodėl aš nusprendžiau, kad nieko gero mano gyvenime jau negali būti? Juk jis nesibaigia. Tai aš sugalvojau, kad jau viskas. Taigi, parašiau laišką ligai, o mamai jo taip ir neatidaviau.
Ir taip aš atradau rašymą ligai. Aš išmokau savo jausmus ir mintis „išrašyti“. Aš jas paskleidžiu ant to balto lapo, išmetu iš galvos...Išsilaisvinu... Ir taip laiks nuo laiko „darau generalinę tvarką savo galvoje". Jau moku padėkoti ir rasti gražių dalykų kiekvienoje dienoje. Aš manau, kad būtent tie laiškai mane išgelbėjo nuo blogų minčių ir atvėrė man akis.
Kodėl reikia rašyti laišką ligai?
Tyrimai teigia, kad rašymas padeda sumažinti įtampą, sustiprina savo jausmų ir minčių supratimą, pagerina psichologinę savijautą.
Natalie Goldberg teigia, kad „sėdint“ nėra galimybės mintis tiesiog išspjauti, todėl prireikia daug laiko joms pervirškinti. Jos ilgai sukasi ir malasi proto girnose, mintys yra kibios ir jos vis grįžta. Rašydamas tas mintis imi ir užrašai, o užrašęs eini prie kitų ir taip judi nuo vienos prie kitos. Mintys pavirsta greita srove, todėl jos nebėra tokios kibios ir tai yra tinkamas būdas nurimti. Paleidęs mintis, pajunti begalinę laisvę."
Išlaisvinkite savo mintis, paleiskite jausmus ir parašykite laišką savo ligai. Negalvokite ar rašote taisyklingai, ar darote gramatines klaidas, tiesiog dėstykite savo mintis. Jei galite, pasidalinkite laiškais su mumis. Galbūt taip įkvėpsite kitus ir padėsite jiems pasveikti!