– Šiandien daug kalbama apie klimato kaitą, kurią kiekvienas jau juntame savo kailiu. Kuo jums tai aktuali tema?
– Manau, kad ši tema aktuali ne tik man, ir nors mes Lietuvoje mėgstame pajuokauti, kad mums visai patiktų ilgesnės vasaros ir švelnesnės žiemos, visgi kalbant rimai net ir mes šaltoje Lietuvoje suprantame, kad prasidėję pokyčiai globalūs ir jeigu jų nesustabdysime, laimėtojų nebus. Ir jei mūsų neiškeps saulė, tai paskandins vandenynas.
– Konferencijoje jūsų pranešimo tema vadinasi „Klimatui neutralus vilnietis“. Papasakokite, ką turite omeny sakydamas klimatui neutralus vilnietis?
– Temą pranešimui padiktavo Vilniaus prisijungimas prie 100 Europos miestų, kurie iki 2030 metų sieks visiškai sumažinti išmetamo CO2 kiekį ir tapti neutraliais klimatui miestais. O miestas tai ne tik namai ir gatvės, o visų pirma jo gyventojai. Norint pasiekti bet kokių tikslų, pirmiausia turi jais patikėti miesto piliečiai. Ir tik kiekvienas įgyvendindamas pokyčius savo mažame pasaulėlyje galime judėti didelių pokyčių link.
– Kas tokią viziją padėtų įgyvendinti? Kokie galėtų būti pirmieji žingsniai?
– Padėti ir prisidėti galime ir turime mes visi, pirmiausia keisdami savo mąstymą – o čia reikia pripažinti nemažai pokyčių jau įvykę – o paskui ir elgseną. Elgsenos srityje, kaip rodo daugelis tyrimų, geriausiai mums sekasi su šiukšlių rūšiavimu, o dabar jau subrendęs ir supratimas, kad reikia ženkliai ir radikaliai keisti su mūsų judumo įpročius. Yra indikacijų, kad šioje vietoje dabar ir bręsta pagrindinis supratimo ir elgsenos lūžis.
– Ko dabar trūksta vilniečiui, kad jis galėtų būti klimatui neutralus?
– Jeigu atsiribosime nuo verslo ir kalbėsime apie vilniečius kaip savo mažų namų ūkių valdytojus, tai labiausiai trūksta kokybiško renovuoto būsto. Šioje vietoje ne tik renovuotų pastatų statistika liūdina, bet ir gyventojų entuziazmas yra atsimušęs į infliacijos bei ekonominio neapibrėžtumo sieną.
– Kiek čia svarbus valdžios institucijų požiūris ir koks jis turėtų būti, norint šią viziją paversti realybe?
– Valdžios institucijų požiūris, manau, yra politiškai teisingas. Strategijos ir veiksmų planai surašyti, tik va kaip juos tinkamai įgyvendinti – klausimas. Tam reikia, kad piliečiai užsinorėtų, o Lietuvoje kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, daugiau matome PR-inį politikų prisitaikymą nei telkiančią ir kreipiančią lyderystę. Panašiai nutiko ir su verslu. Šiandien turime plačiai paplitusį reiškinį, kuris net turi savo pavadinimą – žaliasis smegenų plovimas. Vis tik yra ir pozityviai nuteikiančių pavyzdžių kaip pvz., Europos sąjungos žalioji darbotvarkė, kuri yra ne tik deklaracijų rinkinys, o perkelta į įvairius ES finansinių mechanizmų paketus. Džiugina ir tvarumo tematikoje itin aktyviai besireiškiantys bankai, kurių svarbos ir įtakos, beje, didelė dalis visuomenės Lietuvoje vis dar nesupranta. Bankai finansuoja verslą, todėl nuo jų kuriamų kreditavimo taisyklių labai priklauso, kiek tvari ir žalia bus gamyba, prekyba ar transportas.
– Daugeliui net ir kalbant apie tvarumą yra svarbūs pinigai. Tvarumas yra ilgalaikė investicija, kur greitos grąžos nereikėtų tikėtis. Kaip jūsų tokia vizija galėtų vilniečiui apsimokėti? Kalbant pinigine išraiška, kiek sutaupytų žmogus?
– Čia jau klausimas ekonomistams ir ne viena tokia studija jau yra atlikta, tačiau sutiksiu, kad tvarumas yra investicija ir ji visada duoda grąžą. Tik ne visada investicija yra materiali ir ne visada duoda materialią grąžą. Galime suskaičiuoti, kiek grąžos ir kaip greitai per sutaupytas šildymo sąskaitas atneša renovuotas namas. Sunkiau įvertinti jo teikiamą estetinį pasitenkinimą, pagerėjusią gyvenimo kokybę. Dviračiu praminti ar pėstute nupėdinti kilometrai yra ne tik sutaupytas benzinas, neišmestas CO2, bet ir investicija į savo sveikatą.
– Užsiminėte apie būstų renovaciją ir jos svarbą. Gal turite duomenų, kiek apskritai svarbu šiandien vilniečiams, kad būstas būtų tvarus?
– Neatskleisiu didelės paslapties, kad renkantis būstą pirmi kriterijai yra kaina ir vieta. Tvarumo aspektas tikrai svarbus, tačiau, deja, ne dėl žaliųjų vertybių, o dėl būsto šildymo sąskaitų, t.y. namo energetinio efektyvumo.
– O gal žinote duomenų, kiek apskritai lietuviams svarbus klimato kaitos klausimas?
– Čia jau priklauso nuo klausimo. Jei paklausime tiesiai, tvarumas, žalumas, klimato kaita yra svarbu, ypač jaunesnio amžiaus, didesnes pajamas gaunantiems, aukštesnio išsimokslinimo gyventojams, tačiau renkantis konkrečią prekę ar paslaugą šie kriterijai vilksis pasirinkimų uodegoje. Lyginant su Vakarų šalimis, mums šie klausimai dar mažiau svarbūs, tačiau situacija pamažu keičiasi.
– Pradėjus nuo vilniečių galima keliauti ir prie visos Lietuvos. Kaip manote ar klimatui neutralus lietuvis – misija įmanoma?
– Manau įmanoma, tačiau tradiciškai visi pokyčiai prasideda didžiuosiuose pokyčių generatoriuose – Niujorke, San Franciske, Londone ir pan., tada per visą grandinę mažesnių centrų galiausiai tampa visa apimantys. Lietuvoje stipriausias pokyčių generatorius yra Vilnius, todėl pirmiausia ir kalbame apie sostinę.