Kovas yra puikus metas prieskonines žoleles sėti patiems, tačiau jeigu neturi laiko daiginimui, jų galite įsigyti jau užaugintų vazonėliuose.
„Pastebėjome, kad mūsų pirkėjai jau pasiilgo žalumos. Jų įprastus pirkinių krepšelius vis dažniau papildo prieskoninių žolelių vazonėliai; vienas populiariausių pasirinkimų – šviežias bazilikas. Savo parduotuvėse turime ne tik įvairių šviežių žolelių vazonėliuose, bet ir mikrožalumynų, taip pat skirtingų rūšių sėklų norintiems augalus užsiauginti patiems“, – sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Priežiūrai daug laiko skirti neprireiks
Anot Jolantos Sabaitienės, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių pateikimo vadybininkės, dauguma šviežių prieskoninių žolelių pasitarnauja ne tik kulinarijoje. Jos taip pat turi ir gydomųjų savybių: jose gausu antioksidantų, eterinių aliejų bei vitaminų. Reguliariai naudojamos žolelės padeda stiprinti organizmą, pašalinti toksinus bei išvengti nemalonių susirgimų.
„Auginti prieskonines žoleles yra labai paprasta. Jei įsigijote augalą prekybos centre, kuriame jis nebuvo laikomas šaldytuve, parsinešus į namus galite drąsiai vazonėlį pastatyti tiesiog ant palangės. Jums tereiks du kartus per savaitę augalą palaistyti paprastu vandeniu iš čiaupo“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, vegetariškiems patiekalams pravers visos šviežios žolelės, kurios suteiks pikantiškumo ir nuostabaus aromato. Mėsos patiekalus galima gardinti rozmarinu, bazilikais, petražolėmis, čiobreliais.
Žuvies patiekalams itin tinka petražolės, rozmarinas, bazilikas ir mėta. Desertai su pipirmėte, mėta ir čiobreliais – puikus pasirinkimas mėgstantiems ryškius ir išskirtinius skonius.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė įvardijo ir daugiau populiariausių šviežių prieskoninių žolelių gerųjų savybių bei papasakojo apie jų panaudojimo galimybes.
Rozmarinas – vėžio profilaktikai
Ši šviežia prieskoninė žolelė – ne tik virtuvės puošmena. Rozmarinuose yra karnozolio rūgšties, kuri veikia kaip antioksidantas ir padeda kovojant su vėžinėmis ląstelėmis. Rozmarinas naudingas ir turintiems problemų su žarnynu. Jis padeda iš organizmo pasišalinti toksinams, pagreitina gerųjų maisto medžiagų įsisavinimą. Kulinarijoje ši žolelė nuo senų laikų naudojama gardinant picą, makaronus, įvairius apkepus.
Taip pat rozmarinas itin dera jautienos patiekaluose. Šios žolelės tikrasis skonis atsiskleidžia ją pakaitinus. Vis dėlto piktnaudžiauti rozmarinu nereikėtų, mat juo gardinamas patiekalas gali tapti kartokas. Visgi naudojamas saikingai, šviežias rozmarinas suteiks maistui subtilaus skonio ir nepakartojamo aromato.
Bazilikas turi priešuždegiminių savybių
Natūralu, kad vieni prieskoniai yra populiaresni už kitus. Džiovintų bazilikų galima rasti bene kiekvienoje virtuvėje, tačiau šį augalą išties verta auginti ir vazonėlyje. Baziliko lapeliuose gausu vitamino K, o būtent jis palaiko normalų kraujo krešėjimą.
Šis augalas naudingas įvairiapusiškai: pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, ramina. Taip pat bazilikai turi antibakterinių savybių. Juose esantys eteriniai aliejai bei kitos medžiagos stabdo mikrobų dauginimąsi. Retame itališko patiekalo recepte nebus naudojamas bazilikas. Juo gardinami padažai, mėsos patiekalai, makaronai. Bazilikai naudojami kepant picas, ruošiant apkepus.
Bazilikas pasižymi intensyviu kvapu, kartoku skoniu. Šios žolelės kvapniosios savybės itin priklauso nuo to, kokios veislės augalą nusipirkote: viena veislė patiekalui galite suteikti švelnų mėtų kvapą, kita – citrinos ar anyžių aromatą. Baziliku patiekalus gardinti reikėtų prieš pat gamybos pabaigą.
Petražolės – folio rūgšties šaltinis
Petražolės ne tik išsiskiria ryškiu skoniu, tačiau taip pat yra itin naudingos sveikatai. Jose esanti folio rūgštis yra vienas svarbiausių B grupės vitaminų. Teigiama, kad petražolės naudingos širdžiai, padeda apsisaugoti nuo vėžinių susirgimų. Jomis gardinamos salotos, sriubos, bulvių patiekalai.
Petražolės, kitaip nei kitos žolelės, nėra intensyvaus skonio. Jos pasižymi švelnumu, subtilumu. Šias žoleles galima valgyti šviežias, tačiau jos taip pat puikiai tinka dėti į įvairius patiekalus, virti ar troškinti ir tik tada skanauti.
Mėta – siekiant suaktyvinti smegenų veiklą
Dažniausiai mėtos naudojamos geriant arbatą ar gardinant įvairius kokteilius. Visgi tai tikrai ne vieninteliai būdai jas įtraukti į kasdienį maisto racioną. Mėtas galima naudoti gaminant įvairius padažus, salotas, desertus.
Šios žolelės suteikia patiekalams gaivumo, pasižymi su niekuo nesumaišomu kvapu. Gardinant patiekalus jų nereiktų padauginti, mat skonis gali tapti pernelyg intensyvus. Mėtos ne tik nuostabiai kvepia, tačiau ir teigiamai veikia organizmą: padeda suaktyvinti smegenų veiklą, gerina atmintį. Mėtas vartoti naudinga ir pajutus peršalimo simptomus.
Pipirmėtė – kovojant su menstruacijų skausmu
Šios šviežios prieskoninės žolelės – itin naudingos visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Teigiama, kad pipirmėtės gerina virškinimą, padeda nuo pykinimo ir net menstruacijų skausmų. Jas pravartu vartoti, jei kankina galvos skausmas, užmigti neleidžia patiriamas stresas. Pipirmėtė suteikia maistui gaivų skonį, tad ši prieskoninė žolelė itin vertinama ja gardinant salotas, varškės sūrį, daržovių patiekalus bei desertus.
Šios prieskoninės žolelės skonis ir kvapas gana intensyvus, aštrokas. Patiekalui pagardinti gali užtekti vos kelių šio augalo lapelių, kurie suteiks maistui subtilios gaivos bei išskirtinio aromato.
Čiobrelis – geriau nei vitamino C tabletė
Varvanti nosis, kosulys ir paraudusi gerklė – peršalimo simptomai, kurie nuotaiką sugadinti gali kiekvienam. Siekiant išvengti šių nemalonių pojūčių, organizmą verta stiprinti įvairiais vitaminais. Čiobrelis – vitaminų A ir C šaltinis. Šioje prieskoninėje žolelėje gausu naudingų medžiagų: vario, geležies.
Kulinarijoje čiobrelis naudojamas gardinant mėsos patiekalus, ruošiant sriubas ir įvairius padažus. Čiobrelis išsiskiria pikantišku skoniu. Patiekalams ši prieskoninė žolelė suteikia intensyvų aromatą. Sodraus skonio čiobrelis gali būti vartojamas ir vienas – nuo senų laikų itin vertinama arbata, gaminama tiek iš šviežių, tiek džiovintų čiobrelių.