Kasdien žmonės susiduria su įvairiomis traumomis, anot draudimo ekspertų, per metus fiksuojama virš 150 skirtingų traumų, tad skirtingų įvykio aplinkybių yra kelis kartus daugiau. Anot BTA Asmens draudimo rizikų vertintojo Andriaus Žilėno, jei reiktų skirstyti buitines traumas į namo, buto viduje nutinkančias ir lauke, tai viduje dažniausiai pasitaiko paslydimų (pavyzdžiui – slidžios vonios grindys), kritimų nuo laiptų, galūnių susižalojimų į atsikišusius daiktus – durys, staktos, lovos kampas ir kita.

„Lauke traumos dažnai nutinka nukritus nuo kopėčių, pjaunant kažką su aštriu daiktu (statybiniu peiliuku, diskiniu pjūklu). Neretai galima išvysti ir animaciniuose filmuose matomą sceną, kai koks nors daiktas yra užmetamas ant kojos, filmuko herojus šokinėja iš skausmo, o koja akimirksniu ištinsta. Tas daiktas gali būti labai įvairus – malka, svarmuo ar kitas sunkesnis objektas, kuris dažnu atveju sužaloja pėdą. Žmogus savo namus puikiai pažįsta ir gali nesunkiai susiorientuoti net ir tamsoje, tad traumas dažnu atveju sukelia užsigalvojimas, užsisvajojimas“, – kalbėjo A. Žilėnas.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė. Šaltinis: Asmeninio albumo nuotr.

Skirtingi metų laikai – skirtingos traumos

Pasak vaistininkų, namuose ar kieme patiriamos traumos gana dažnos ir kartais būna neišvengiamos. Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Robertos Janulytės, žmonių traumas įprastai lemia neatsargūs buities darbai ar saugumo taisyklių nesilaikymas. Dažnai patiriami nedideli nudegimai, įsipjovimai, bet buitis kartais gali būti pavojingesnė. Pastebima, kad traumas žmonės vasaros metu dažniausiai patiria lauke.

„Skirtingi metų laikai – skirtingos traumos. Šiltasis metų laikas išsiskiria traumų dažnumu ir sudėtingumu. Gyvenant aktyvų gyvenimą, sportuojant, leidžiant laisvalaikį gamtoje neapsieinama ir be traumų. Kartais patirti traumą užtenka tiesiog neteisingo kojos judesio. Vasaros metu patiriamos traumos dažniausiai susijusios su maudymosi ir vandens pramogų sezono pradžia, taip pat nudegimai saulėje. Ne visos maudymosi vietos yra tinkamai pritaikytos tokioms pramogoms. Pasitaiko šiukšlių, šukių, nuolaužų, dėl kurių patiriamos įvairios traumos“, – kalbėjo vaistininkė.

Nepamiršti elastinio binto ir įvairių pleistrų

Anot jos, namų vaistinėje visada rekomenduojama turėti įvairių pleistrų.

„Renkantis pleistrus svarbu atkreipti dėmesį, kad oda galėtų kvėpuoti. Jei dažnai pasitaiko fizinės traumos – raumenų patempimai, išnirimai, sumušimai, galima turėti specialius pleistrus su priešuždegimine medžiaga, kurie malšina skausmą ir gydo“, – kalbėjo R. Janulytė.

Ji priduria, kad vaistinėlėje rekomenduojama turėti dezinfekcinę priemonę, kuri padeda išvalyti žaizdas.

„Susižeidus, reikėtų pradėti nuo žaizdos dezinfekavimo. Svarbu nepamiršti tepalo nuo skausmo ar uždegimo. Rekomenduojama rinktis šaldantį tepalą, jis puikiai padeda numalšinti raumenų ir sąnarių skausmus. Vaistinėlėse reikėtų turėti elastinį bintą. Teisingai naudojant ir neužveržiant traumuotos vietos, galima numalšinti skausmą patemptoje vietoje. Įvairūs sumušimai būna skausmingi. Norint, kad jie greičiau gytų, vaistinėse galima įsigyti specialų tepalą, kuris yra skirtas sumušimams gydyti. Patariama vos tik susimušus uždėti šaltą kompresą. Reikia nepamišti turėti vaistų nuo skausmo ir uždegimo, namų vaistinėlėje rekomenduojama jų turėti visiems šeimos nariams“, – kalbėjo vaistininkė.

Išnirus kaului, negalima patiems bandyti kaulą atstatyti į vietą

Ji pabrėžia, kad labai svarbu žinoti, kada ir kaip suteikti pirmąją pagalbą, nes tai turi įtakos žaizdos gijimui ir tolesnei paciento būklei bei gydymui. Susižeidus į gydymo įstaigą reikia kreiptis per šešias valandas.

Namų vaistinėlė
Namų vaistinėlė. Šaltinis: Shutterstock


„Mėlynes ir nesudėtingas žaizdeles galima pagydyti ir be specialistų pagalbos, tačiau rimtesnes traumas verčiau visada patikėti specialistams. Didelis skausmas, tinimas, negalėjimas judėti, stiprūs sumušimai tai yra ženklai, kurie turėtų paskatinti kreiptis į specialistus kuo greičiau“, – teigia R. Janylytė.

Specialistė pastebi, kad išnirus kaului, negalima patiems bandyti kaulą atstatyti į vietą. Tai gali būti labai skausminga, bet to galima sužaloti aplink esančius nervus ar kaulus.

„Esant pirštų traumai, rekomenduojama iš karto kreiptis į gydymo įstaigą, nes smulkūs pirštų kaulai dažnai skyla ar lūžta. Nudegus, pirmoji pagalba turi būti suteikta itin greitai, aukšta temperatūra audinius veikia net ir tuomet, kai nebėra kontakto su nudeginusiu objektu. Nudegimo vietą būtina atšaldyti. Tai galima atlikti pakišant nudegusią vietą po šaltu vandeniu, ar uždedant ledo. Šaldant apsaugomi gilesni audiniai, mažinamas tinimas, malšinamas skausmas“, – kalbėjo vaistininkė.