• Psichologinė savijauta
  • Grožis
  • Šeimos sveikata
  • Imunitetas

Apie tai, kaip tinkamai matuoti kraujo spaudimą, ir kas laukia sergančių hipertenzija, ignoruojančių gydymą, pasakoja Santaros klinikų Pediatrijos centro vadovė gydytoja vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė ir Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė dr. Milda Kovaitė.

Hipertenzija yra vienas labiausiai paplitusių rizikos veiksnių

„Tarp 30-70 metų turinčių žmonių net trečdalis serga hipertenzija. Kuo žmogus vyresnis, tuo dažniau jo bendraamžių suserga. Apie 79 – uosius gyvenimo metus serga apie 80 proc. populiacijos. Tad tikrai turime ką veikti”, – sako kardiologė.

Gydytoja Milda Kovaitė, nuotr. Santarų klinikų

Pasak gydytojos, turintys problemų su spaudimu, iškart nori patekti pas kardiologus, dėl to formuojasi ir tokios ilgos eilės: „Iš esmės ligą turėtų gydyti šeimos gydytojai, nes pas juos žmonės pirmiausiai patenka, taip ir vyksta. Pas kardiologus pacientai siunčiami tuomet, kai nesitvarkoma su situacija, kuri tampa nekontroliuojama.

Suaugusiųjų sektoriuje reikia dviejų žmonių bendradarbiavimo: šeimos gydytojo, kuris aktyviai koreguoja hipertenziją ir paciento, kuris nori gydytis ir reguliariai vartoja paskirtus vaistus. Didžiausia problema ne vaistų parinkime, bet jų nevartojime. Vaistus reikia vartoti, taip pat nereikia ir blaškytis, nes yra pacientų, kuriems atrodo, kad vos paskyrus vaistus ir juos trumpai pavartojus viskas susitvarkys.

Hipertenzija neatsiranda per vieną dieną ir nesusikoreguoja per vieną dieną. Vien vaistų efektui įvertinti reikia keturių savaičių, nes paprastai tokiam laikui yra skiriami vaistai, pažiūrėti, kaip reaguoja organizmas. Po trijų savaičių vaistų vartojimo reikia pradėti pradėti matuoti spaudimą tuo pačiu metu ryte ir vakare bei rašytis rodiklius. Geriausiai yra trys pamatavimai per vieną kartą kas minutę ir tuomet iš jų išsivesti vidurkį. Prieš matuojantis pacientas turi būti ramiai pasėdėjęs bent 5 minutes, ne po sporto, ne po streso, ne po kavos ar cigaretės. Su rezultatais reikia ateiti pas šeimos gydytoją ir tuomet žiūrima, kaip pavyko, ar reikia koreguoti, jei taip – ieškoma geriausių būdų, kaip tai padaryti“.

Profesorė A. Jankauskienė sako, kad dirbant su vaikais, bendradarbiaujama trise: pacientas, gydytojas ir vaiko tėvai: „Viskas daroma dėl vaiko, tad labai svarbus grįžtamasis ryšys, nuoširdumas, sąžiningumas. Ir čia ne tik su vaikais. Reikia su gydytoju būti sąžiningam, jei jau neišgėrei vaistų, pamiršai – pasakyk. Būna ateina ir bando sukurti geresnį vaizdą apie save, nors vaistus geria nereguliariai arba išvis negeria. Nereikia turėti nepamatuotų lūkesčių, kad išgėrus tabletę, viskas praeis. Taip nebūna. Su paaugliais turime daugiausiai iššūkių, nes prie jų reikia rasti priėjimą. Vaikinai būna bijo, kad uždrausime sportuoti, neleisime auginti raumenų. Tai yra sena nuostata, kad gydytojai draudžia, bet mes esame ne tam, kad drausti – siekiame, kad žmonės, turintys hipertenziją, kuo ilgiau gyventų kokybišką gyvenimą“.

Kol turite dantis – valykite juos, kol gyvi esate – stebėkite kraujospūdį

„Žmonės manęs klausia, o kam man gydytis, jeigu nieko neskauda? Hipertenzija praktiškai 90 proc. žmonių nesukelia jokių simptomų, bet komplikacijos labai skaudžios. Kaip argumentą atsakau klausimu, ar valotės dantis? Kodėl valote, juk jums neskauda? Bet juk valome tam, kad jie negestų, kad nereiktų plombuoti, ir jie vis tiek genda, jei mes juos valome, tai su hipertenzija lygiai tas pats. Mes turime sąmoningai suprasti, kad tai yra tikrai labai pavojinga liga, kuri sąlygoja visą eilę kardiologinių problemų ateityje. Tos problemos išlenda po 15-20 ir daugiau metų ir jos būna labai skausmingos.

Mes koreguojame hipertenziją, nes negalime jos pilnai išgydyti tam, kad ateityje būtų žymiai mažiau problemų su sveikata. Todėl nenuoseklus vaistų vartojimas, kai kada noriu, tada geriu: pakyla – išgeriu, nepakyla – negeriu, yra labai negerai. Kuo dažniau žaidžiate su vaistais, tuo greičiau prasidės problemos su sveikata, ateityje bus sunkiau sukontroliuoti hipertenziją, reikės daugiau vaistų. Maždaug 50 proc. turi problemų vien dėl to, kad neteisingai vartoja vaistus“, – pastebi kardiologė.

Kokios priežastys lemia aukštą kraujospūdį

„Arterinės hipertenzijos priežastys tarp vaikų ir suaugusiųjų labai skiriasi. Pas suaugusius dominuoja pirminė arterinė hipertenzija, o pas vaikus – antrinė. Daug šaltinių teigia, kad pirminė siekia apie 80 proc. ligos atvejų. Pagrindinė antrinės hipertenzijos priežastis vaikams dažniausiai būna inkstų ligos. Pas vaikus yra ir pirminės arterinės hipertenzijos, tai yra paaugliai ir, deja, prasideda tokios pačios ligos kaip pas suaugusius. Vaikų nefrologai susiduria su labai dideliais iššūkiais, įspūdingais vaikų kraujospūdžiais. Naujausi šaltiniai teigia, kad pirminės arterinės hipertenzijos amžius jaunėja, gali aukštą kraujospūdį turėti ir 10 – ies metų vaikai. Dažnai padidėjęs kraujospūdis susijęs su situacija, kad Lietuvoje daugėja nutukusių vaikų, nes yra ryšys tarp nutukimo ir padidėjusio kraujospūdžio – pastebi nefrologė A. Jankauskienė.

Gydytoja Augustina Jankauskiene, nuotr. Santarų klinikų

Pasak kardiologės, tarp suaugusiųjų apie 95 proc. vyrauja pirminė arterinė hipertenzija: „Vienos jos atsiradimo priežasties nėra – įvairių aplinkos, genetinių, vidaus patofiziologinių mechanizmų veda į padidėjusio kraujospūdžio ligą. Tik maždaug 5 proc. ir net mažiau suaugusiųjų yra antrinė hipertenzija, kai nustatome ligą ir galime koreguoti. Ne visada hipertenzija išnyksta, nes būna užsisluoksniavę pakitimai būdingi ir pirminei hipertenzijai, bet prie antrinių galime surasti priežastį ir ją kažkiek koreguoti, ir koreguoti spaudimą“.

Spaudimo ribos

„Būna ateina pacientas ir sako, kad jo spaudimas kaip pas kosmonautą. Tai klausiu koks jis, nes aš nežinau“, – šypsosi gydytoja kardiologe dr. Milda Kovaitė ir paaiškina, kokios spaudimo ribos yra.

Pasak kardiologės, hipertenzijai diagnozuoti yra riba apie 140 x 90. Ligos diagnozės nustatymas ir vertinimas atliekamas ne po vieno pamatavimo, o keturių savaičių laikotarpyje, nuosekliai ir tinkamai jį matuojant.

„Sakoma, kad nuo 115 x 75 didėjant kraujospūdžiui, rizika pradeda augti, todėl optimalus spaudimas – 120x80 yra pas geriausias. Normalus, kuomet viršutinis būna nuo 120 – 129, o apatinis mažiau nei 80. Aukštas normalus yra 130-139 x 85-89. Kai viršijamos šios ribos, tai – hipertenzija. Yra skiriama izoliuota sistolinė hipertenzija, kai padidėja tik viršutinis kraujospūdis virš 140, o apatinis destolinis lieka mažiau 90 ir yra izoliuota destolinė hipertnezija, kuomet viršutinis yra žemiau 140, o apatinis yra 90 ir daugiau”, – paaiškina kardiologė.

Gydytoja sako, kad kraujospūdžio registravimas namuose ir gydytojo kabinete yra skirtingas. Ji kalbanti apie gydytojo kabinete matuojamą, tai jei čia jis – 140 x 90, namuose matuojamo kraujospūdžio ribos yra iki 135 x 85. Jeigu matuojate namuose kelis kartus ir jis viršija šias ribas, tuomet reiktų susirūpinti ir nelaukiant apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Nekontroliuojama hipertenzija didina tokių sunkių ligų, kaip insulto, infarkto, inkstų ir kitų atsiradimą. Padidėjusio kraujospūdžio simptomai yra pakaušio skausmas, galvos svaigimas, padidėjęs nervingumas, miego, regos sutrikimai, matomos muselės prieš akis, nepaaiškinamas nuovargis, padidėjęs prakaitavimas, gali būti kraujosrūvos akyse, kraujavimas iš nosies, veido raudonis, staiga atsiradęs pusiausvyros sutrikimas.

Vaikams matuoti spaudimą būtina, tai – gyvybinis rodiklis

„Vienas iš didesnių iššūkių – vaiko spaudimo matavimas. Ne visi gydytojai matuoja vaikams kraujospūdį, kas nėra gerai. Tėvelius kviečiu priminti šeimos gydytojams, kad jie pamatuotų ir pamatuotų tinkamai. Vaikams kraujospūdis vertinamas pagal lytį, amžių ir ūgį. Gydytojai turi turėti skirtingo dydžio matuoklius – manžetes, nes matuoja nuo pat kūdikystės iki jau visiškai paauglių.

Pats įvertinimo procesas užima nemažai laiko, yra daug lentelių, kur galime matyti, kokia yra vaiko individuali kraujospūdžio norma. Vaikas yra augantis, jo rodikliai nuolat kinta ir mes negalime pritaikyti tų pačių duomenų, nuo 16 metų galime juos vertinti kaip suaugusiųjų. Paaugliuose matome daug izoliuotos sistolinės hipertenzijos atvejų“, – pastebi profesorė A. Jankauskienė.

Pasak nefrologės, visiems vaikams nuo 3 metų kraujospūdį matuoti reikia lygiai taip pat kaip suaugusiam: „Galbūt nereikia to daryti peršalimo ligos atveju, bet kraujospūdis yra gyvybinis rodiklis – kaip matuojame temperatūrą, pulso ar kvėpavimo dažnumą, taip ir spaudimo matavimas lygiai taip pat turi būti įtrauktas. Iki 3 metų būtina matuoti kraujospūdį tiems vaikams, kurie gimė neišnešioti, mažesnio svorio, kurie yra gydyti naujagymių intensyvios terapijos skyriuose. Pirmas gyvenimo mėnuo, kaip ir koks vaikas gimė yra labai svarbu. Taip pat reikia kraujospūdį matuoti vaikams, turintiems inkstų, įgimtas širdies ligas, turi paveldėtų ligų, vaikams sergantiems cukriniu diabetu, kurių, deja, bet šiandien yra ir nemažai“.

Gydytoja sako, kad vaikystėje atsiradusi pirminė arterinė hipertenzija tęsiasi iki suaugusiojo amžiaus. Komplikacijos, nepalankios išvados būna žymiai didesnės.

Kaip teisingai matuoti kraujospūdį suaugusiems

Dr. M. Klovaitė pabrėžia, kad matuoti spaudimą neturėtų būti rutininė, bet savimi besirūpinančio žmogaus veikla. Taip pat spaudimas turi būti matuojamas kiekvieno pas gydytoją apsilankymo metu.

„Jeigu nesilankote pas gydytoją 10 metų, patys jo nematuojate, tai kaip ir aišku, kad nėra kam jo matuoti. Tai savimi besirūpinantis žmogus bent kartą per metus apsilanko pas gydytoją ir jam pamatuoja spaudimą. Jeigu yra padidėjęs kraujospūdis, tai tada prasideda epopėja – reikia ir namuose jį matuoti, nusipirkus tinkamo dydžio matavimo aparatą. Suaugusiems yra trijų dydžių – maža, vidutinė ir didelė manžetės. Ji turi apimti maždaug trečdalį žasto, tinkamai užsidėti, nereikia daug kartų vynioti. Daugumai tinka vidutinio dydžio manžetė, bet jeigu tikrai liekna, arba stambios apimties ranka tuomet reiktų rinktis atitinkamai pagal dydį.

Kraujospūdžio matavimas

Kartais būna per mažos ir didelės manžetės, tai yra ypatingai nutukusiems žmonėms. Tuomet rekomenduojama dėtis riešo matuoklį. Jeigu netinkamai užsidėsite, bus neteisingai išmatuotas spaudimas. Riešo matuoklius naudojame tik išimties, kai labai didelė ranka, nes yra tikslesni skaičiai. Iš esmės mes naudojame žasto matuoklį į rekomenduojame tokius turėti ir savo namuose“, – pataria gydytoja kardiologė.

„Mes taip pat su vaikais dirbdami, naudojame žastų matuoklius, ir patariame juos naudoti. Šiandien vaistinėse yra didelis pasirinkimas šiandien, yra nemažai kompanijų, kurios parduoda tinkamus aparatus, bet svarbiausia – sertifikuota ir tinkamai parinkta manžetė“, – pataria A. Jankauskienė.

Kaip teisingai pamatuoti spaudimą vaikui

„Įvertinę vaiką individualiai, koks turėtų būti jo kraujospūdis, tėvų prašome, kad jie jį ir namuose pamatuotų. Tad jeigu matuojate vaikui kraujospūdį namuose, labai svarbu tai daryti tinkamai – visų pirma turėti vaikui tinkančią manžetę. Ne kažkokią seną, sulankstytą, atgyvenusią – jos turi dideles paklaidas“, – sako profesorė A. Jankauskienė.

Kardiologė priduria, kad matavimo aparatas gali ir dešimt metų tarnauti, bet kas kelis metus jį reiktų medicinos įstaigoje sukalibruoti ir tai tikrai nėra kažkoks sudėtingas procesas: „Būna žmonės sako nežino, ar teisingai jų aparatai matuoja, tai pirmas patarimas – nunešti ir pasitikrinti. Mūsų spaudimo matavimo aparatus tikrina kasmet, taip dažnai dėl to, kad jie nuolat įdarbinti. Namuose esantį matuoklį užtektų patikrinti kartą per penkerius metus arba suabejojus, jei jau akivaizdžiai matote, kad netinkamai matuoja, kad stipriau skiriasi matavimai namuose ir gydytojo kabinete“.

Profesorė sako, kad vaikas matavimo metu neturi stovėti, judėti, kalbėti, reikalinga ramybės būsena. Nereikia varnelės, kad pamatavai, nes tai neduoda jokios naudos. Jeigu matavimas atliekamas teisingai, tai gydytojams suteikia daug duomenų apie vaiką.

„Kai matuojame spaudimą kabinete, neretai atsiranda taip vadinama balto chalato hipertenzija, kuri kartais stimuliuoja kraujospūdį dėl streso, nes visokių minčių kyla gydytojų kabinetuose tiek vaikams, tiek suaugusiems“, – pastebi profesorė.

Jei jau negalite atsisakyti alkoholio, žinokite taisykles

„Būna pacientai klausia, ar dabar jau niekada nebus galima vartoti alkoholio? Atsakymas aiškus – geriausiai nevartoti. Nėra jokios profilaktinės dozės, kuri yra gerai. Alkoholis iš esmės nėra gerai – nustatyti jo ryšiai su vėžiu, daugybe kitų ligų. Spekuliacijos, kad išgėriau raudono vyno taurę ir nieko tokio arba labai gerai sveikatai, tai taip nėra. Galbūt tą vakarą spaudimas pagerėja, bet kitą dieną jis gali grįžti su trenksmu. Tad alkoholio reiktų atsisakyti, bet jeigu nėra lengva tai padaryti, nes gyvename čia ir dabar, vaistų nereiktų užgerti alkoholiu. Tai ryte geriate vaistus, o vakare einate į balių. Jokiu būdu nepropaguoju alkoholio, bet jei jau neišeina, tai vartokite ne tuo pat metu, kaip vaistus“, – pataria kardiologė.

M. Kovaitė, paklausta, kaip oras veikia kraujospūdį, atsako, kad vasarą kraujospūdis yra linkęs būti mažesnis: „Saulė, šiltas oras turi įtakos. Šiltuose kraštuose gyvenantys hipertenzijos liga serga mažiau. Taip pat galima šiek tiek lengviau koreguoti, bet tai nereiškia, kad nereikia vartoti vaistų. Galima sumažinti šiek tiek dozę, stebint. Hipertenzija, pasak kardiologės, neuždraudžia jokių gyvenimo malonumų, tokių kaip pirtys irgi, bet jos nėra gydymo vieta“.

Žmonės būna ne tik negeria vaistų, bet ir meluoja gydytojams

„Didžiausia hipertenziją turinčių problema – vaistų nevartojimas, nereguliarus jų vartojimas, gydymasis pagal save. Štai šiandien turėjau pacientą, kuris sako, kad nevartos vaistų, nes jam rūpi jo kepenys ir inkstai. Tai aš jam ir sakau: jūs rūpinatės organais, kurie šiuo metu yra sveiki, bet neskiriant dėmesio ligai, kuria sergate. Hipertenzija gadina inkstus, tai yra viena iš dažniausių komplikacijų su diagnozėmis. Tad ne vaistai nuo hipertenzijos gadina inkstus, o pati liga.

Iš esmės, yra daug įvairių klaidingų įsitikinimų. Žmonės būna patys sau geriausi daktarai. Mes ne ekstrasensai, mūsų gydymo priemonė yra vaistai. Galime grįžti 50 metų atgal, kai nebuvo nei vienos vaistų klasės, kurią turime dabar. Anuomet hipertenzija buvo nuosprendis, 50 – ies metų žmones ištikdavo insultai, kraujas išsiliedavo į smegenis, širdies nepakankamumas. Tai jei nenorime prie to grįžti, norime ilgiau gyventi, tai naudokimės tuo, ką turime šiandien“, – nuoširdžiai pataria kardiologė.

Vaistai ir sveika gyvensena visam gyvenimui

„Kai šokinėja kraujospūdis, išgeriame tabletę, jį numušame ir toliau nieko nedarome, tai nėra gerai. Mes gydome, kad jis būtų vienodas, tolygus. Pirminėje hipertenzijoje akcentuojama, kad gydant reikia pradėti nuo visų kitų rizikos faktorių, tai yra – svorio korekcija, fizinio aktyvumo didinimas, druskos maiste mažinimas. Užmirštos tiesos šiandien labai akcentuojamos – reikia mažinti druskos vartojimą, jis tikrai turi įtakos. Reikia daugiau judėti, ypatingai, vaikams, kurie sėdi prie planšečių, telefonų, kompiuterių.

Visgi, neužtenka ligoniui pasakyti, kad „mesk svorį, mažiau valgyk ir daugiau sportuok“, tai gali bet kas pasakyti. Siūlome ligoniui konkrečius pagal jo esamą situaciją realistiškus tikslus ir labai svarbu, kad viskas būtų laiko rėmuose. Paprastai prasideda nuo trijų mėnesių, paskui seka dar trys – viso 6 mėnesiai, kai bandome kitomis priemonėmis pasiekti normalų kraujospūdį, ir tik tuomet, kai tai nepavyksta, skiriamas rimtesnis gydymas“, – paaiškina profesorė A. Jankauskienė.

Kardiologė sako, kad jeigu prieš infarktą žmonės ką norėjo, tą darė, tai po jo pradeda gyventi kaip reikia, tai su hipertenzija taip pat: „Duodame terminus iki kada galima apsieiti be vaistų, aišku, tam irgi yra ribos. Jeigu matuojame spaudimą ir jis yra 180 x 110, kas yra jau trečio laipsnio hipertenzija, tuomet skiriamas gydymas vaistais nedelsiant. Paraleliai pradedamas gydymas nemedikamentinėmis priemonėmis. Jeigu spaudimas leidžia atitolinti spaudimą iki šio mano minėto, tuomet terminai priklauso nuo rizikos, ji vertinama. Gali būti 1 – 6 mėnesiai, kai mes atitoliname vaistų vartojimą ir galbūt, kaip pavyzdys, pacientas yra labai nutukęs, jis numes 10 kg. svorio, apribos tą patį druskos kiekį, daugiau judės, rezultatai gali kisti. Kaskart sakau – nesūdykite maisto, nes viskas, ką nusiperkate, jau yra pasūdyta. Reikia įprasti nesūdyti gaminamo maisto, riboti alkoholio vartojimą, didinti kalio vartojimą, kas yra – daržovės ir vaisiai.

Dažnai žmonės su aukštu kraujospūdžiu bijo sportuoti, nes jis jiems dar labiau užkils. Taip, jis kyla, bet tai yra gydymo priemonė. Žmogus pasakoja, kad pasportuoja ir spaudimas nukrenta. Labai aktyviai sportui prie itin aukšto kraujospūdžio nereiktų. Viskas nuosekliai, po truputį didinant aktyvumą. O visais atvejais, tai sportas turi lydėti mus nuo pat pradžių ir visą gyvenimą. Ir nėra taip, kad padidėjus kraujospūdžiui, pagyvenote 3 ar 6 mėnesius sveikai, atsistatė spaudimas, ir jau vėl galite gyventi kaip norite. Ne, taip, nėra. Sveika gyvensena yra visam gyvenimui. Ir vaistus, kurių dozes galima koreguoti, bet sergant hipertenzija, norint gyventi sveikiau ir ilgiau reikės vartoti visą gyvenimą“.