Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kad nesupainiotų „peršalimo“ (o tiksliau ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, kurios paprastai sukeliamos virusų) ligų nuo alergijos, gydytoja S. Petraitienė papasakojo plačiau.
Pradeda sirgti paaugę
Pasak S. Petraitienės, tėvams kartais būna sudėtinga suprasti, kad vaikui prasidėjusi alergija, jau vien todėl, kad ji pirmą kartą gyvenime gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai – jau paaugusiems vaikams. „Labai reti atvejai, kad žiedadulkių sukeltomis alergijomis sirgtų maži, iki 2–3 m., vaikai. Jie dažniau serga virusinėmis infekcijomis O alergija paprastai prasideda 6–7 metų, nors gali būti bet kurio amžiaus vaikams – pasitaiko ir 13–14 m., ir 3–4 m. sezoninėmis alergijomis susergančių pacientų“, – dalijasi gydytoja.
Tie, kurie su tuo susiduria jau ne pirmus metus, žino, kad yra periodiškumas, – tada lengviau atskirti, kuo vaikas serga. Žinodami, kad vaikui alergija vienaip ar kitaip pasireiškia panašiu metu, tėvai greičiausiai simptomus identifikuos teisingai. Sudėtingiau, anot gydytojos, būna pirmais–antrais metais: „Jei šeimoje niekas dėl alerginių susirgimų anksčiau problemų neturėjo,, ne visada galima pagalvoti, kad staiga pasireiškę tam tikri simptomai yra dėl atsiradusios alergijos. Būna ir atvirkštinių variantų – susidūrę su alergijomis gali pagalvoti, kad atsiradę simptomai greičiausiai rodo vaiko alergiją, nors iš tiesų jam tuo metu prasidėjusi infekcija, kurią reikia gydyti kitais vaistais.“
S. Petraitienė išskiria kelis alerginio rinito paūmėjimo sezonus. Vienas jų kaip tik yra šiuo metu – pradėjus žydėti medžiams. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad paprastai medžiai pražysta anksčiau negu atsiranda lapai, todėl žmonės, kurie iki tol nesusidūrė su alerginėmis problemomis, matydami dar plikus medžius net nepagalvoja apie galimą alergiją, nors žiedadulkės jau skraido.
Kitas periodas būna gegužės pabaigoje–birželį, kai pradeda žydėti piktžolės.
Trečias periodas pastebimas rudenį, kai pasidaro vėsiau, bet dar nebūna įjungtas šildymas, todėl mes užsidarome langus ir mažai vėdiname namus. Tuomet labiausiai kenčia tie, kurie yra alergiški namų dulkių erkutėms. Gydytoja pažymi, kad dulkių erkučių koncentracija namuose padidėjusi ir pavasarį, kai alergiški žmonės ima negaluoti ir dėl lauke skraidančių žiedadulkių.
Simptomai – panašūs
Nors gydytoja ragina atkreipti dėmesį į sezoniškumą, pastebi, kad iki šiol daug pacientų ir su kvėpavimo takų susirgimais. „Sergančių vaikų sulaukiame tikrai daug – kaip prasidėjo nuo spalio, tai palengvėjimo nematėme iki šiol. Vis tik kaip ir kasmet pamažu šiuos pacientus turėtų pakeisti kiti – besiskundžiantys alergija“, – dėsto S. Petraitienė.
Gydytoja primena, kad peršalimas žmogui būna ne dėl to, kad jis peršąla, – tai ūminė viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija, o užsikrečiama dažniau, kai žmogus būna uždaroje patalpoje su kitais sergančiais žmonėmis. Dabar, kai atšilo oras, o mes vėl pradėjome dažniau vėdinti patalpas, kai vaikai daugiau laiko praleidžia kieme, „peršalimo“ ligų turėtų mažėti, na o alergijų, kadangi medžiai žydi, – daugėti, prognozuoja ji.
Šiuo metu daug tėvų peršalimo ligas sumaišo su prasidėjusia alergija labiausiai dėl to, kad dauguma simptomų yra labai panašūs, atkreipia dėmesį S. Petraitienė: „Vienas pagrindinių simptomų – apsunkintas kvėpavimas pro nosį, sloga, juk ji prasideda ir esant virusinėms infekcijoms, ir alergijai. Kiti simptomai taip pat gali suklaidinti – čiaudulys, gleivinės paburkimas, akių paraudimas.“
Kaip atskirti?
Pagrindinis skirtumas, galintis padėti diagnozuoti tikrąją ligą, yra padidėjusi kūno temperatūra. Gydytoja aiškina, kad esant alergijai temperatūra niekada nekyla, kitaip nei sergant virusų sukelta liga. „Jeigu vaikas karščiuoja, mums iškart aišku, kad tai yra infekcija, sako S. Petraitienė ir pažymi kitus svarbius skirtumus: – Kol medžiai žydės, alergiškas vaikas prastai gali periodiškai jaustis dvi–tris savaites, o virusai turi aiškesnę pradžią ir pabaigą. Virusinė sloga paprastai trunka iki savaitės. Be to, alergijos simptomai vieną dieną gali pasireikšti, kitą jau ne. Pavyzdžiui, jei lis lietus ir nuplaus žiedadulkes arba jei oras bus blogas ir vaikas pabus namie – jis iškart jausis geriau. O jei graži, saulėta diena ir vaikas pabus lauke – simptomai pasireikš stipriau. Tuo metu, kai yra infekcija, nebūna, kad vieną dieną vaikas jaustųsi gerai, o kitą vėl blogiau.“
Kiek skiriasi ir vienodais laikomi simptomai. Pavyzdžiui, sergant alergija bėgančią nosį, kaip ir paraudusias akis, dar ir niežti. Nuo alergijos atsiradusi sloga būna skaidri, ji užgula nosį dėl gleivinės paburkimo, o esant virusinei infekcijai - būna atvirkščiai. Be to, šiuo atveju sloga tampa tirštesnė ir per savaitę turi praeiti, skirtumus vardija gydytoja.
Jei jau žinoma, kad vaikas alergiškas, greičiausiai buvusio sezono metu gydytojas jam bus paskyręs kokių nors priešalerginių vaistų – ar tablečių, ar purškalą į nosį. Tokiu atveju gydytoja siūlo neuždelsti ir pradėti vaistus vartoti vos tik vaikas pasijus blogiau: „Jau nuo pirmos priešalerginių vaistų dozės savijauta pradeda gerėti. Kai sergama virusinėmis infekcijomis, taip greit pagerėjimas net ir nuo vaistų nepajaučiamas. Tai irgi galėtų būti skirtumas.“
Kaip gydyti?
Jei alergijos simptomai pasireiškia pirmą kartą ir liga dar nėra diagnozuota, būtina kreiptis į medikus. Mat nors vaistai nuo alergijos paprastai būna nereceptiniai, savo nuožiūra jais vaiko gydyti negalite. „Juk jūs nežinote, kokios dozės jūsų vaikui prireiks, o gal vaikas turi ir kitą ligą, gal vartoja kitus vaistus ir jie gali netinkamai sureaguoti su vaistais nuo alergijos – gali būti daugybė nežinomų, bet reikšmingų veiksnių. Be to, ne visi vaistai visiems vaikams tinka, – įspėja S. Petraitienė. – Bet jei tai yra sena problema, gydytojo alergija jau diagnozuota prieš metus–dvejus ir jūs jau žinote, kokiais vaistais vaiką gydyti ir nėra galimybės artimiausią dieną patekti pas gydytoją, tada galima nueiti į vaistinę ir pradėti vartoti vaistus sulig pirmaisiais simptomais.“
Taigi pastebėjus būdingus simptomus, kaip kad nosies užgulimas, sloga, nosies ir akių niežėjimas, akių paraudimas, ašarojimas, čiaudulys, gleivinės paburkimas, rekomenduojama apsilankyti pas alergologą ir klinikinį imunologą.
Sezoninė alergija nustatoma kaip ir alergija tam tikriems maisto produktams – odos dūrio mėginiais, pasakoja gydytoja. Kitas etapas – alergenui specifinio imunoglobulino E tyrimai. Gali prireikti ir dar išsamesnių tyrimų: „Jei pasireiškia sunkesni alergijos simptomai, astma, prireikia specifinio imunoterapijos gydymo. O norint jį tinkamai parinkti, kartais tenka nustatyti ne tik tai, kad alergiją sukelia žydintys beržai, bet dar ir atskiri jo žiedadulkių komponentai.“
Paprastai sezoninė alerginė sloga praeina, kai medžiai pražydi, o didesnių komplikacijų, net ir negydant, nebūna. Tačiau gydytoja ragina nenumoti net ir į laikinus nepatogumus. „Pabandykite skalbinių segtuku užsispausti nosį ir pabūti taip pusę dienos – suprasite, kaip tie vaikai jaučiasi, – šypsodamasi siūlo ji. – Alergiškam vaikui šias dvi–tris savaites, kol žydės medžiai, bus sunku, jis neišsimiegos, ašarojančios akys ir niežtinti nosis jam trukdys mokytis, blogai jausdamasis gali prasčiau parašyti vieną kitą kontrolinį.“ Be to, prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, gali komplikuotis sinusitu.
Blogiau gali būti, jei šia liga sergama ilgesnį laiką, pavyzdžiui, pusę metų – kai pasireiškia alergija ir žiedadulkėms, ir žolei, o dar ir dulkių erkutėms. Gydytoja įspėja, kad tokiais atvejais gali atsirasti ir rimtesnių komplikacijų, pavyzdžiui, klausos sutrikimas, gali prasidėti lėtiniai rinosinusitai, bakteriniai sinusitai ir kt. Tai nėra „mirtinos“ problemos, bet nėra gerai, mat gali lemti naujų ligų pradžią. Be to, labai nukenčia vaikų gyvenimo kokybė, tai atsiliepia mokslams“, – kalba S. Petraitienė.
Profilaktinės priemonės
Norint padėti nuo alergijos kenčiančiam vaikui gydytoja rekomenduoja imtis ir profilaktinių priemonių – kad ir visai paprastų: „Jei jūs jau žinote, kad jūsų vaikui nuo žydinčių medžių gali prasidėti alerginė sloga, rinokonjunktyvitas ir akių uždegimas, tai rekomenduojama saulėtomis, bet vėjuotomis dienomis mažiau būti lauke, daugiau laiko praleisti patalpose, namuose galima saugotis uždedant specialius tinklelius ant langų. Na, o pabuvus lauke ir grįžus į namus reiktų persirengti, nusiplauti rankas, veidą ir taip atsikratyti lauke aplipusių žiedadulkių.“
S. Petraitienė dar kartą primena, kad jei anksčiau pasireikšdavo stipresnė alergija, rekomenduojama priešalerginius vaistus pradėti vartoti jau pastebėjus pirmuosius simptomus, mat vėliau, alergijai įsibėgėjus, gali prireikti didesnių vaistų dozės ar net kombinacijų su kitais vaistais.
Taip pat besikankinantiems žiedadulkių skraidymo metu ji primena daugelio jau pamirštą veiksmingą priemonę – veido kaukes: „Prisiminkime COVID-19 infekciją, kai lauke visi vaikščiojome su kaukėmis, – tais metais alerginių slogų ir astmos paūmėjimų praktiškai nebuvo.“
