Lytinių ląstelių šaldymas: sprendimą gali lemti ir liga, ir gyvenimo permainos
Pasak medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje akušerės ginekologės Rasos Dargienės, viena iš šešių porų dėl įvairių priežasčių susidurs su nevaisingumu. Nors tai yra liga, tačiau neretai jos galima išvengti: „Viena iš priežasčių, kodėl vyrai, moterys ar poros kreipiasi į vaisingumo centrą - noras vaisingumą išsaugoti ateičiai. Lytinių ląstelių, embrionų ar kiaušidės audinio išsaugojimą lemia medicininės ir nemedicininės priežastys.“
Anot medikės, genetinės, chromosominės, onkologinės ar kitos sunkios ligos, kuomet chirurginis, chemoterapinis, spindulinis gydymas gali pakenkti lytinėms ląstelėms ar jas sunaikinti - dažniausios medicininės priežastys lytinių ląstelių išsaugojimui. „Vis dėlto, neretai moterys, vyrai ar poros gali atidėti vaikų planavimą dėl kitų priežasčių. Tuomet, suprasdami, kad vėliau gali susidurti su nevaisingumu, jie kreipiasi dėl vaisingumo išsaugojimo ateičiai“, – kalba R. Dargienė.
Moterys gali užšaldyti savo kiaušialąstes, šiuo tikslu skiriamas pacientės ištyrimas ir gydymas - kiaušidžių stimuliacija vaistais: „Tai trunka apie 10-12 dienų, po to punkcijos metu surinktos kiaušialąstės užšaldomos saugojimui. Naujiena, kuri dar nėra taikoma Lietuvoje, tačiau ja domimasi – kiaušidžių audinio išsaugojimas. Tai suteikia galimybę atstatyti hormoninę kiaušidės veiklą, išsekus jų funkcijai“, – kalba R. Dargienė.
Tuo tarpu medicinos centro „Northway“ embriologė dr.Vaida Simanavičienė pasakoja, kad kiaušialąsčių šaldymas rekomenduojamas jaunoms moterims, kurioms paskiriamas onkologinės ligos gydymas, o jos dar neturi partnerio ir negali atlikti dirbtinio apvaisinimo procedūros ir užsišaldyti embrionų. „Taip pat procedūra gali pasinaudoti moterys, norinčios atidėti motinystę vėlesniam gyvenimo etapui, jei nėra partnerio ar pirmenybė yra teikiama karjerai. Einant metams, moters vaisingumas mažėja, tačiau užsišaldžius kiaušialąstes jaunesniame amžiuje, to išvengiama“, – kalba dr. V. Simanavičienė.
Ląstelių šaldymas, sako embriologė, gali būti atliekamas ir kiaušialąsčių donavimo nevaisingoms poroms atvejais. Užšaldyti embrionai ir kiaušialąstės gali būti saugomi 10 ir daugiau metų. Vyriškos lytinės ląstelės taip pat šaldomos ir saugomos. Šis procesas, sako gydytoja R. Dargienė, yra daug paprastesnis, nereikalauja nei gydymo, nei invazinių procedūrų: „Vyras ištiriamas dėl infekcijų ir galima užšaldyti surinktą spermą.“
Modernios galimybės leidžia tėvyste džiaugtis vėliau
Tiek embrionų, tiek kiaušialąsčių užšaldymas, pasak embriologės V. Simanavičienės, yra labai panašūs procesai: „Egzistuoja du būdai užšaldyti ląsteles. Pirmasis buvo sukurtas lėtas šaldymas, tačiau, taikant šį metodą, formuojasi ledo kristalai, galintys pažeisti ląsteles. Po lėto šaldymo embrionų išgyvenamumas yra 60-70 proc.,tad šiuo metu dažniausiai taikomas greito užšaldymo - vitrifikacijos – metodas“.
Pasak specialistės, atliekant vitrifikaciją naudojamos specialios cheminės medžiagos krioprotektoriai, šaldymas atliekamas itin dideliu greičiu, dėl to nespėja susiformuoti ledo kristalai. Taikant vitrifikaciją, embrionų išgyvenamumas yra apie 95 proc. Užšaldyti embrionai ir kiaušialąstės laikomi skystame azote, ląstelių biologiniai procesai sustoja ir jos nesensta.
Pats šaldymo metodas reikalauja gerų techninių embriologo įgūdžių ir patirties: „Procedūra atliekama mikroskopo kontrolėje. Embrionai patalpinami į šaldymo terpes su krioprotektoriais, po to terpės lašelis su embrionu uždedami ant specialių šiaudelių ir užšaldomi azote. Viskas atliekama žiūrint pro mikroskopą, nes embrionas plika akimi nematomas. Pati procedūra užtrunka apie 15 minučių“, - apie šaldymo eigą pasakoja V. Simanavičienė
Dirbtinio apvaisinimo procedūros, sako mokslų daktarė, ne visada būna sėkmingos jau po pirmo embrionų patalpinimo, todėl, jei pora turi užšaldytų perteklinių embrionų, jie gali būti atšildomi ir patalpinami pakartotinai kito ciklo metu. Taip pat embrionai gali būti panaudoti planuojant antrą vaikelį: „Jei porai pavyksta pastoti iš pirmo karto po dirbtinio apvaisinimo, šie gali kreiptis po kelių metų dėl atšildytų embrionų patalpinimo. Tokiu būdu pora gali pastoti kelis kartus po vienos dirbtinio apvaisinimo procedūros.“
Didelis šaldytų embrionų privalumas, anot embriologės, yra tai, kad jie nesensta: „Pavyzdžiui, jei embrionai sukuriami, kai moteris trisdešimties, o ji nori pastoti, kai jai sukanka 35 metai. Nors moteris tampa vyresnė 5 metais, tačiau embrionų ląstelių struktūra ir kokybė išlieka tokia pati, kokia buvo trisdešimties.“
Nepriėmus sprendimų laiku, tenka dairytis donorų ląstelių
V. Simanavičienės teigimu, embrionų šaldymas visiškai nemažina pastojimo tikimybės: Jei vitrifikacijos procedūra atliekama itin kruopščiai ir patyrusiomis rankomis, embrionai puikiai atšyla ir implantuojasi į gimdą. Mūsų centre keli metai iš eilės moterys netgi dažniau pastoja su atšildytais embrionais negu talpinant iš karto po dirbtinio apvaisinimo procedūros, mat moters organizmas spėja atsigauti po kiaušidžių stimuliacijos.“
Tuo tarpu kiaušialąsčių šaldymas nėra itin dažnai atliekama procedūra, nors pastaruoju metu populiarėja: „Nors užsišaldžius kiaušialąstes yra nemaža pastojimo tikimybė, dažnu atveju tokia pati, kaip ir su nešaldytomis kiaušialąstėmis, tačiau vis dėlto šios ląstelės yra jautresnės šaldymui nei embrionai“, - kalba V. Simanavičienė.
R. Dargienė sako, kad tobulėjantys diagnostikos ir gydymo metodai leidžia pasveikti po sudėtingų onkologinių susirgimų, bet tokių ligų gydymas - chemoterapija, spindulinis ar pati operacija - gali sunaikinti lytines ląsteles, tad itin svarbu tokius pacientus informuoti, kad jie pagalvotų apie lytinių ląstelių išsaugojimą prieš pradedant onkologinės ligos gydymą: „Neretai atvyksta jauni pacientai, pasveikę nuo klastingos ligos, bet, deja, pastojimas galimas tik su donoro ląstelėmis, jei savosios nebuvo surinktos išsaugojimui.“
Nors su baimėmis ir nuogąstavimais, anot embriologės, susiduriama vis mažiau, kai kurios poros dar prisibijo, kad užšaldyti embrionai neatšils ar jų kokybė suprastės: „Tokios baimės - nepagrįstos. Tarkime, pernai nebuvo nei vieno embriono, kuris mūsų klinikoje neatšiltų.“
R. Dargienė priminė, kad amžius - vienas svarbiausių rodiklių, lemiančių nevaisingumą: „Statistika byloja, kad per 6 mėnesius iki 30 metų pastos apie 62 proc. moterų, kai tuo tarpu virš 40 metų - tik 27 proc. Moterų vaisingumas žymiai mažėja su amžiumi, vyrų vaisingumas nuo amžiaus priklauso mažiau. Teigiama, kad geriausias vaisingumas - iki 35 metų. Visuomet siūlome neatidėlioti, tačiau porai, apsisprendusiai atidėti vaikų planavimą, galima svarstyti lytinių ląstelių ar embrionų šaldymą ir saugojimą ateičiai.“
